Šiek tiek apie pirkėjų teises

Praėjusį ketvirtadienį Varėnos viešojoje bibliotekoje lankėsi Vartotojų aljanso tarybos narė Evelina Gruzdienė ir advokatas Rimantas Mockus, pristatę itin aktualią temą – kokios yra vartotojų teisės bei prekiaujančiųjų pareigos, tad šiame „Merkio krašto“ straipsnyje – trumpai apie tai, ką turėtų žinoti kiekvienas pirkėjas…

Praėjusį ketvirtadienį priešpiet įvykę mokymai „Kaip tinkamai užtikrinti vartotojų teises“ šiaip jau buvo skirti mūsų rajono verslininkams, tačiau jų kažkodėl atvyko vos vienas kitas. Ir nors klausytojų susirinko negausiai, Vartotojų aljanso tarybos narė Evelina Gruzdienė ir advokatas Rimantas Mockus pristatė nemažai aktualios informacijos.
Taigi kiekvienam pirkėjui reikėtų žinoti, kad jis, įsigijęs kokią nors prekę internetu, turi teisę ją grąžinti per 14 dienų, nenurodydamas pardavėjui prekės grąžinimo priežasties.
Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad grąžinamos prekės pakuotė gali būti pažeista, tačiau pats daiktas neturi būti panaudotas. Pavyzdžiui, internetinėje parduotuvėje nusipirkote suknelę, bet gavę ją į namus, supratote, kad suknelė jums nepatinka. Tokiu atveju suknelės pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti visą sumą už šią prekę ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Tačiau prekės grąžinimo išlaidas turi padengti jau pats pirkėjas.
Tiesa, yra tam tikrų išimčių. Tarkime, teisė grąžinti prekę per 14 dienų pirkėjui netaikoma, jeigu internetu jis nusipirko pagal individualų užsakymą pasiūtą kostiumą, greitai gendantį arba trumpo galiojimo produktą. Taip pat negalima grąžinti išpakuotų vaizdo ar garso įrašų bei programinės įrangos. Tuo tarpu įsigijus geros kokybės prekę fizinėje parduotuvėje ar turgavietėje, ją galima grąžinti arba pakeisti, tik pardavėjui sutikus.
Be kita ko, visiems naudotiems kilnojamiems materialiems daiktams pardavėjas turi taikyti mažiausiai 1 metų garantiją, naujoms prekėms – 2 metų. Pavyzdžiui, jeigu, praėjus keliems mėnesiams, nebeveikia plaukų džiovintuvas, teisinė garantija numato, kad pardavėjas turi pataisyti, pakeisti, sumažinti prekės kainą arba grąžinti pirkėjui sumokėtus pinigus.
Tačiau pirkėjas negali reikalauti sutarties nutraukimo, jeigu įsigyto daikto trūkumas yra nedidelis. Pavyzdžiui, netinkamai veikia automobilio žibintas. Šiuo atveju pardavėjas neprivalo nutraukti sutarties ir grąžinti klientui už prekę sumokėtus pinigus, užtat privalo nemokamai pašalinti trūkumą. Aiškiau kalbant, pardavėjas negali prašyti pinigų iš pirkėjo už prekės taisymą arba keitimą, taip pat už pašto, darbo ir medžiagų išlaidas.
Tuo tarpu prašyti nutraukti sutartį arba sumažinti prekės kainą pirkėjas gali tuomet, kai, tarkime, nėra galimybės prekės pakeisti arba ją pataisyti per palyginti neilgą laiką. Pavyzdžiui, jeigu pardavėjas siūlo pataisyti sugedusį automobilį per kelis mėnesius, pirkėjas gali grąžinti automobilį ir atgauti visą sumokėtą kainą, arba, jeigu automobilis dar tinkamas naudojimui, pirkėjas gali atgauti dalį sumokėtų pinigų ir pasilikti automobilį.
Beje, kai kuriais atvejais vartotojo reikalavimas gali būti laikomas nepagrįstu. Antai, jeigu žmogus knygyne nusipirko knygą iš aiškiai pažymėto skyriaus „Knygos su defektais už pusę kainos“, o vėliau paaiškėjo, kad knygoje nėra kelių puslapių, pardavėjas už tai neatsako. Kitas pavyzdys – žmogus negali reikšti pretenzijų siuvėjui, jeigu po kelių dienų plyšta kostiumas, pasiūtas iš užsakovo pateikto audinio.
Vis dėlto, jeigu pardavėjas tvirtina, kad jo prekės atitinka reikalavimus, jis laikomas atsakingu už trūkumus, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas juos galėjo nesunkiai pastebėti, ar ne. Pavyzdžiui, prekiautojas parduoda prastai veikiantį automobilį neva dėl to, kad juo dar niekas nevažinėjo. Kai po kurio laiko pirkėjas pastebi, kad automobilis vis dar neveikia tinkamai, atsakomybė tenka prekiautojui.
Susidūręs su vartotojų teisių pažeidimais, pirkėjas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją. Jei šis atsakymo nepateikia ar jo siūlomas sprendimas netenkina, galima kreiptis į Vartotojų aljansą, padėsiantį išspręsti kilusius ginčus. Čia vartojimo ginčų neteisminis sprendimas, dar vadinamas alternatyviu ginčų sprendimu, yra nemokamas.
Evelina Kuliešė
Autorės nuotr.