Penktadienis, 25 spalio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaGyvieji archyvaiSielininkai prie Nemunaičio sušaudyti… per klaidą

Sielininkai prie Nemunaičio sušaudyti… per klaidą

Š. m. kovo mėn. Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas, istorikas Eugenijus Peikštenis, vykdydamas istorinius tyrimus dėl pokario partizanų atminimo įamžinimo Varėnos krašte, Liškiavos parapijos 1941 m. mirimo metrikų aktų knygoje aptiko įrašus apie 6 vyrų žūtį karo pradžioje. Nors visi žuvusieji buvo įvardinti kaip Liškiavos parapijiečiai, tačiau jų visų mirties vieta nurodytas „Nemunaičio miškas“ Alytaus apskrityje…

Štai tie įrašai.
Akto įrašo Nr. 49. 1941 m. birželio 24 d. Alytaus apskr. Nemunaičio miške neaprūpintas Šv. Sakramentais karo metu nušautas Stasys Samsanavičius. Vedęs, 21 metų, ūkininkas, gyveno Levūnų k. Merkinės valsč. Alytaus apskr., Liškiavos parapijoje. Sūnus Felikso ir Teresės Burokaitės Samsanavičių (apie žmoną ir vaikus įraše duomenų nepateikta). 1941 m. liepos 7 d. kun. P. Greblikas palaidojo Liškiavos parapijos kapuose.
Akto įrašo Nr. 50. 1941 m. birželio 24 d. Alytaus apskr. Nemunaičio miške neaprūpintas Šv. Sakramentais karo metu nušautas Antanas Marčinskas. Vedęs, 31 metų, ūkininkas, gyveno Panemunės k. Leipalingio valsč. Seinų apskr., Liškiavos parapijoje. Sūnus Jono ir Onos Aranauskaitės Marčinskų
(apie žmoną ir vaikus įraše duomenų nepateikta). 1941 m. liepos 7 d. kun. P. Greblikas palaidojo Liškiavos parapijos kapuose.
Akto įrašo Nr. 51. 1941 m. birželio 24 d. Alytaus apskr. Nemunaičio miške neaprūpintas Šv. Sakramentais karo metu nušautas Antanas Švitra. Vedęs, 41 metų, ūkininkas gyveno Panemunės k. Leipalingio valsč. Seinų apskr., Liškiavos parapijoje. Sūnus Ipolito ir Teofilės Maslauskaitės Švitrų
(apie žmoną ir vaikus įraše duomenų nepateikta). 1941 m. liepos 7 d. kun. P. Greblikas palaidojo Liškiavos parapijos kapuose.
Akto įrašo Nr. 52. 1941 m. birželio 24 d. Alytaus apskr. Nemunaičio miške neaprūpintas Šv. Sakramentais karo metu nušautas Petras Kleponis. Vedęs, 32 metų, ūkininkas, gyveno Voverių k. Merkinės valsč. Alytaus apskr., Liškiavos parapijoje. Sūnus Antano ir Marijonos Amšiejūtės Kleponių
(apie žmoną ir vaikus įraše duomenų nepateikta). 1941 m. liepos 7 d. kun. P. Greblikas palaidojo Liškiavos parapijos kapuose.
Akto įrašo Nr. 53. 1941 m. birželio 24 d. Alytaus apskr. Nemunaičio miške neaprūpintas Šv. Sakramentais karo metu nušautas Juozas Raugalas. Vedęs, 32 metų, ūkininkas, gyveno Voverių k. Merkinės valsč. Alytaus apskr., Liškiavos parapijoje. Sūnus Aleksandro ir Petronės Pūkevičiūtės Raugalų
(apie žmoną ir vaikus įraše duomenų nepateikta). 1941 m. liepos 7 d. kun. P. Greblikas palaidojo Liškiavos parapijos kapuose.
Akto įrašo Nr. 54. 1941 m. birželio 24 d. Alytaus apskr. Nemunaičio miške neaprūpintas Šv. Sakramentais karo metu nušautas Petras Amšiejus. Vedęs, 35 metų, ūkininkas, gyveno Voverių k. Merkinės valsč. Alytaus apskr., Liškiavos parapijoje. Sūnus Juliaus ir Marijonos Kašėtaitės Amšiejų
(apie žmoną ir vaikus įraše duomenų nepateikta). 1941 m. liepos 7 d. kun. P. Greblikas palaidojo Liškiavos parapijos kapuose.“
Šių eilučių autorius nuo 1998 iki 2011 m. (ir vėliau) rinko bei sistemino istoriografinę medžiagą apie 1941 m. Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžioje Vermachto karių įvykdytas grupines bei pavienes civilių gyventojų žudynes, įvardijant jas kaip „rudųjų“ okupantų „keršto-atsiskaitymo akcijas“. 2011 m. vasarą buvo išleista knyga „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ (žr. 1 knygos viršelio nuotr. – red.). Bet knygos autorius nežinojo ir nebuvo aptikęs tokios informacijos ir faktų, kaip šis grupinis civilių asmenų nužudymas prie Nemunaičio miestelio. Apie tai savo istoriniuose tyrimuose neužsiminė nei istorikas dr. Sigitas Jegelevičius (knyga „Nemunaitis ir jo parapija“, 2002 m.), nei kraštotyrininkai Vytautas Lankininkas (knyga „Iš Nemunaičio praeities“, 2001 m.) ir Juozas Petrauskas (knygos „Nemunaitis“, 2003 m.; „Liškiava“, 2001 m.), kurie daug tyrinėjo ir rašė apie Nemunaičio krašto istoriją. Apie nužudytuosius taip pat nėra jokios informacijos ir leidiniuose „Lietuvos gyventojų genocidas“.
Padedant druskininkiečiui, istorijos tyrinėtojui Arūnui Amšiejui, pavyko šiek tiek aiškiau suprasti nužudymo aplinkybes. Visi išvardinti Liškiavos parapijos vyrai – sielininkai. Jie Nemuno upe pasroviui plukdydavo sielius nuo Merkinės (į čia sieliai taip pat buvo atplukdomi ir Merkio upe) link Kauno. Ir šį kartą jie, nuplukdę sielius iki Kauno, grįžinėjo pro Alytų į savo gyvenamąsias vietas. Tačiau sielininkus užklupo karo audra prie Nemunaičio 1941 m. birželio 24-ąją.
Knygoje „Levūnų kaimo papročiai“ (sudarytoja Nijolė Marcinkevičienė), išleistoje 2008 m. (žr. 2 knygos viršelio nuotr. – red.), dzūkiška tarme rašoma (p. 42):
Samsanavičius Feliksa buvo paėmis už pacų Brokiūtį Tarasių iš Druskinykų kaimo. Turėjo šešis vaikus, bet likimas tep lėmė, kad neliko nei vieno, net pavardė išnyko. Vieni mirė maži, o Antanas, Stasys užaugo, prie namų dirbo. Antanas buvo užkietėjis žuvautojas ir sielius plukdė. Stasys irgi darbinykas, bet labiau prie žamės buvo linkis. Jį nebagų visai jaunų vokiečiai nušovė. O buvo tep: 1941 metais jiej in Kaunų nuplukdė sielius ir kap kartas užklupo karas. Iš Kauno ajo pėsci namo. Nemunaicin susdūrė su vokiečių kareiviais. Juos visus šešis sušaudė, šeši vyrai iš mūs krašto cik prasdėjus karui paguldė galvas. Sušaudė: iš Voverių kaimo Raugalų Juozų ir Amšiejų Petrų. Ir vieno, ir kito liko maži vaikai. Iš Panemunės kaimo sušaudė Marčinskų Antanų ir Švitrų Antanų. Marčinsko liko du maži vaikai, o Švitro – penki. Iš Levūnų nušovė Samsanavičių Stasį, žmona jauna liko, net vaikų dar neturėjo. Levūniškis – Kleponis Petras, jis buvo išejis žentuose in Voveris. Šituos šešis jaunus vyrus vokiečiai nupylė, kad ajo būriu, juos sustabdė, iškratė ir pas vienų kišenėj rado kulkaitį. Macyc, rado aidamas keliu ir insidėjo. Vokiškai nemokėjo, paaiškyt negalėjo ir sustatė visus prie sienos ir nuvej vyrai po žami.
Lietuvos civilių gyventojų nuostolius ir aukas lėmė Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo veiksmai Lietuvos teritorijoje. Lietuva kaip valstybė šiame kare nedalyvavo, nes karo išvakarėse, 1940 m. vasarą, ji buvo Sovietų Sąjungos okupuota ir aneksuota. Todėl Lietuvos gyventojai žuvo dviejų kariavusių imperialistinių valstybių ir jų kariuomenių ginkluotoje konfrontacijoje kaip nacių Vokietijos agresijos prieš Sovietų Sąjungą nekaltos aukos.
Gal kai kuriems „Merkio krašto“ skaitytojams yra žinomi šie aprašyti faktai ir jie galėtų pasidalinti turimomis žiniomis ar literatūros šaltiniais? Kviečiame informaciją pateikti redakcijai.
Gintaras Lučinskas
Alytus

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai