Rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pačios savivaldybės administracijos ir kai kurių jos įstaigų, naudojančių valdiškas lėšas ir turtą, veikloje 2020 metais nustatė daugybę didesnių ar mažesnių pažeidimų, kaip ir tai, kad, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos įgyvendinami statybiniai projektai jų vykdymo eigoje išbrango daugiau kaip 50 proc. lyginant su pradine jų verte, už ką iš rajono biudžeto teko papildomai primokėti beveik 400 tūkst. eurų ir dar beveik 30 tūkst. eurų dydžio baudų, o kas dėl to kaltas, aiškintasi rajono taryboje…
Atsiranda galimybė piktnaudžiauti
Rajono tarybai paskutiniajame (rugsėjo 28 d.) nuotoliniame posėdyje svarstyti bei tvirtinti buvo pristatyti Savivaldybės 2020 metų biudžeto vykdymo ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, dėl kurių savo išvadas taip pat pateikė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.
Ši tarnyba, vadovaujama savivaldybės kontrolieriaus Gintauto Šakalio, yra paskelbusi ir finansinio (teisėtumo) audito ataskaitą su minėtųjų rinkinių teisingumo bei savivaldybės turto ir biudžeto lėšų naudojimo 2020 metais vertinimu (ataskaitą galima rasti www.varena.lt).
Toje ataskaitoje daug vietos, net 5-iuose puslapiuose iš 23-jų, skiriama Varėnos kultūros centre išaiškintiems trūkumams ir pažeidimams išvardinti. Tai – ir šio Centro vadovybės įgaliojimų viršijimas, ir neteisingas darbo užmokesčio skaičiavimas, ir lėšų, skirtų Žilinų filialo pastato atnaujinimui, panaudojimas ne pagal paskirtį, ir Viešųjų pirkimų įstatymo nesilaikymas, ir daug kitų pažeidimų. Apie tai, kaip nurodė savivaldybės kontrolierius G. Šakalis, Varėnos kultūros centrui pranešta dar šių metų pradžioje kartu su rekomendacijomis tuos pažeidimus ištaisyti ir gautas atsakymas, kad rekomendacijos vykdomos.
Kontrolės ir audito tarnyba trūkumų, taikant Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus įsigyjant turtą, įžvelgė ir savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyboje. T. y. nustatyta, kad šios tarnybos direktorius buvo ir viešųjų pirkimų iniciatorius, ir organizatorius, be to, pats tvirtino pirkimo paraiškas ir pats pasirašė sutartis, o dėl to, kaip pažymėjo savivaldybės kontrolierius, „atsiranda galimybė piktnaudžiauti vykdant minėtas funkcijas“.
Tiesa, ta galimybe piktnaudžiauti turbūt nespėta pasinaudoti, nes paminėta, kad savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba pagal kontrolieriaus duotas rekomendacijas nurodytus trūkumus jau ištaisė.
Gali nekontroliuojamai didinti projektų vertę
Vis dėlto karščiausi debatai rajono taryboje vyko dėl rajono savivaldybės administracijos praėjusiais metais įvykdytų projektų.
Kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad sprendimuose, kuriuos priima rajono taryba, nenurodoma projekto preliminari vertė – toji vertė nurodoma tik Aiškinamajame rašte, bet ji projekto įgyvendinimo metu paprastai gerokai padidėja, tačiau rajono tarybai apie tai nepranešama.
„Taryba priima sprendimus dėl projektų įgyvendinimo, nepatvirtindama galimai maksimalių išlaidų projekto įgyvendinimui, o tai leidžia projektą įgyvendinančiai institucijai nekontroliuojamai didinti projekto vertę – tokiu būdu 2020 m. įgyvendintų projektų vertė lyginant su sprendimų priėmimų metu nurodytomis pradinėmis vertėmis padidėjo 378,1 tūkst. eurų (sprendimų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodyta vertė buvo 3 mln. 456,8 tūkst. eurų, o galutinė vertė – 3 mln. 834,9 tūkst. eurų)“, – rašoma savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos finansinio (teisėtumo) audito ataskaitoje.
Atskirų įgyvendintų projektų vertė, kaip toliau pažymima šioje ataskaitoje, padidėjo net 50-čia proc. ar daugiau lyginant su nurodytomis jų pradinėmis vertėmis. Pavyzdžiui, Karloniškės ežero ir jo prieigų sutvarkymas pabrango nuo 604 tūkst. eurų nurodytos pradinės vertės iki 948 tūkst. eurų galutinės; dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas Varėnos J. Basanavičiaus ir Žiedo gatvėse – nuo 95 tūkst. eurų iki 229 tūkst. eurų realiai.
Už pažeidimus savivaldybei jau skyrė ir sankcijas
Kontrolės ir audito tarnyba taip pat nustatė, kad rajono taryba, priimdama sprendimus, pati save įpareigoja iš savivaldybės biudžeto apmokėti visas iš projekto nepadengiamas bei netinkamas jam finansuoti, bet su projektu susijusias, išlaidas, nors tokie įpareigojimai turėtų būti skirti būtent projektus vykdančiai institucijai.
Be to, priimamuose sprendimuose nenurodomas nei minėtųjų išlaidų leistinas dydis, nei kokias iš jų galima laikyti tinkamomis, o kokias – ne, nors šios išlaidos, savivaldybės kontrolierių teigimu, pasiekia net iki 40 proc. galutinės projekto vertės, ir tokiu būdu 7-iems iš 10-ies pernai įgyvendintų projektų teko panaudoti 386 tūkst. rajono biudžeto lėšų.
Kita vertus, kaip rašoma Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje, didžioji dalis nuveiktų darbų už tuos pinigus buvo „glaudžiai susijusi su vykdomo projekto darbais, todėl nesuprantama, kodėl tie darbai nebuvo finansuojami projekto lėšomis“. Pavyzdžiui, Karloniškės ežero ir jo prieigų sutvarkymui bei pritaikymui visuomenės poreikiams panaudoti 43 tūkst. eurų buvo laikomi netinkamomis šiam projektui finansuoti išlaidomis, nors už jas buvo įrengtos susisiekimo komunikacijos, sporto paskirties ir kiti inžineriniai statiniai. Kitas pavyzdys – pastato Valkininkuose atnaujinimui ir jo pritaikymui bendruomenės poreikiams panaudoti 186 tūkst. eurų už projektavimą, darbų techninę priežiūrą ir statybos darbus irgi kažkodėl buvo priskirti neprojektinėms išlaidoms.
Savivaldybės kontrolieriai taip pat pažymėjo, kad projektų įgyvendinimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) 2020 m. rajono savivaldybei netgi skyrė 27 tūkst. eurų dydžio sankcijas už pažeidimus įgyvendinant tris projektus. Iš jų dviem („Varėnos miesto Dainų slėnio infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ bei „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“) sankcijos skirtos už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, o vienam („Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus atnaujinimas“) – dėl to, kad dalį rangos sutarties išlaidų už kai kurių krosnių ir kaminų remonto bei vandens filtrų įrengimo darbus CPVA pripažino netinkamomis. Sankcijas teko apmokėti iš rajono biudžeto.
Savivaldybės administracijos direktorius problemų nemato
Rajono tarybos opozicijos atstovas Marijonas Čapkovskis, atsižvelgęs į Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą, kad beveik visiems „projektams panaudojamos biudžeto lėšos viršija sąmatas“, pirmasis pažymėjo, jog „nėra normalu“, kai savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyrius „pats rengia projektus, pats juos finansuoja ir pats save kontroliuoja“. Todėl jis kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių Alvydą Verbicką klausdamas, ar pastarasis kontroliavo, kaip šiuo atveju buvo panaudojamos biudžeto lėšos, ir ar „neįžvelgė kokių nors korupcinių dalykų“.
Beje, apie minėtąjį nenormalumą Finansų ir investicijų skyriaus veikloje vėliau prakalbo ir kitas rajono tarybos opozicijos atstovas bei Kontrolės komiteto pirmininkas Algis Miškinis, su tuo sutiko ir rajono meras Algis Kašėta.
Tad, kai A. Miškinis pasiūlė tarybai ir merui reorganizuoti savivaldybės administracijos struktūrą, panaikinant Finansų ir investicijų skyrių bei įsteigiant du atskirus – Finansų ir Investicijų – skyrius, meras A. Kašėta pritarė pasiūlymui iškart, pažadėjęs „tikrai rimtai apsvarstyti šį klausimą dėl skyrių atskyrimo“.
Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas, atsakydamas į rajono tarybos nario M. Čapkovskio klausimą apie biudžeto išlaidų kontrolę, aiškino, kad „vienareikšmiškai nėra galimybių“ iš anksto tiksliai numatyti „tikras sumas“ projektui įgyvendinti, nes „jos ateina projekto įgyvendinimo laikotarpiu“, o „kada viršijamos lėšos, administracijos direktorius nepriima sprendimo didinti arba mažinti – mes visąlaik einam į tarybą ir tarybos nariai priima sprendimą būtent dėl šitų lėšų“.
„Šiuo atveju nematėm jokių problemų, ir viskas čia yra gerai, korupcijos atvejų nėra“, – tvirtino savivaldybės administracijos direktorius.
Tačiau toli gražu ne visi rajono taryboje manė, kad viskas čia yra gerai.
Pamoka ir kitoms įstaigoms
Tuo tarpu dar viena kontrolės institucija – rajono tarybos Kontrolės komitetas – svarstomuoju klausimu parengė savo išvadas, kurias tarybos posėdyje pagarsino šio komiteto pirmininkas Algis Miškinis.
Pranešėjas pažymėjo, kad rajono savivaldybės administracijoje „pajudėjo reikalai su kelių ir gatvių verčių nustatymu, bet jie iki galo neužbaigti, nepakankami jų teisinės registracijos tempai“. Be to, Kontrolės komitetui esą „nerimą kelia“ ir nustatyti pažeidimai Varėnos kultūros centre bei savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyboje.
Vis dėlto Kontrolės komiteto pirmininkas sakė tikįs, kad savivaldybės kontrolierių rekomendacijos bus įvykdytos, o minėtosios įstaigos „padarys atitinkamas išvadas“, be to, „tai bus pamoka ir kitoms įstaigoms nedaryti klaidų“.
Pasigedo pirminės lėšų planavimo ir išlaidų kontrolės
O štai rajono savivaldybės administracijos vykdomų projektų įgyvendinimo ir finansavimo klausimais Kontrolės komiteto pirmininkas A. Miškinis prabilo griežčiau. Jis pažymėjo, kad rajono tarybai teikti netinkamai suformuluoti sprendimų projektai tais klausimais „atrišdavo rankas projektų vykdytojams lengvai vykdyti papildomus darbus, padengiant visas netinkamas su projektu susijusias išlaidas“.
„Dėl to vien tik 2020 metais projektų vertė padidėjo 378 tūkst. eurų nuo pradinės rajono tarybai pateiktos vertės, – kalbėjo A. Miškinis. – Visiškai rajono tarybai nežinant, buvo padarytos išlaidos iš savivaldybės biudžeto padengiant ir 27 tūkst. 65 eurus už Centrinės projektų valdymo agentūros skirtas sankcijas – už viešųjų pirkimų pažeidimus ir netinkamomis pripažintas išlaidas. Paprastai tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius turėjo atlikti tarnybinius patikrinimus, siekdamas nustatyti atsakomybę už padarytus pažeidimus. Deja, to visiškai nebuvo padaryta.“
Kontrolės komiteto pirmininko nuomone, šioms problemoms atsirasti įtakos turėjo 2015 metais rajono savivaldybės administracijos struktūroje suformuotas Finansų ir investicijų skyrius, nes, „sujungus šiuos skyrius, faktiškai nebeliko pirminės lėšų planavimo ir išlaidų kontrolės – viename skyriuje sutelktas planavimas, projektavimas, projektų įgyvendinimas, lėšų numatymas ir skyrimas“.
A.Miškinis paminėjo, kad iš 60-ies Lietuvos savivaldybių tik trijose – Varėnos ir Alytaus rajonų bei Alytaus miesto – savivaldybėse „yra toks jungtinis skyrius“, o visose kitose – atskiri Finansų skyriai.
Todėl kalbėtojas Kontrolės komiteto vardu rajono tarybai ir merui pasiūlė jau artimiausiame posėdyje priimti sprendimą dėl savivaldybės administracijos struktūros reorganizacijos, panaikinant Finansų ir investicijų skyrių bei įsteigiant atskirus – Finansų ir Investicijų – skyrius.
Priminė nė kiek ne geresnę situaciją ir prie buvusios rajono valdžios
Atsiliepdamas į siūlymą rajono meras Algis Kašėta pažadėjo „tikrai rimtai apsvarstyti klausimą dėl skyrių atskyrimo“, tačiau neišlaikė nepaminėjęs, kad nė kiek ne geresnė, o gal net ir blogesnė situacija dėl „netinkamų ar projekto biudžetą viršijančių išlaidų“ būdavo ir tuos projektus vykdančioje savivaldybės administracijoje tuo metu, kai jos direktoriumi 18 metų dirbo tas pats A. Miškinis.
„Iš viso per 2007-2013 metų finansinį laikotarpį netinkamos ar projekto biudžetą viršijančios išlaidos sudarė 2 mln. 189 tūkst. eurų, – kalbėjo A. Kašėta. – Tikrai skaičius yra įspūdingas, ir susidaro išvada, kad nieko nauja senajai administracijai su tokia patirtimi nebeturėtų būti.“
Meras paminėjo tuo laikotarpiu statytą tiltą per Ūlą Žiūrų kaime, kuris „pabrango 53 proc. nuo bendros projekto vertės“ ir tą pabrangimą teko apmokėti iš rajono biudžeto, taip pat – Varėnos pradinėje mokykloje „Šaltinėlis“ vykdytą projektą (energetinių charakteristikų gerinimas), pabrangusį 43 procentais.
„Neteko girdėti, kad tuo metu savivaldybės administracijos direktorius būtų skyręs Investicijų skyriaus darbuotojams nuobaudas, – priminė A. Miškiniui A. Kašėta. – Dabar direktorius gudriai šypsosi, bet būkim sąžiningi, nes puikiai suprantam, dėl kokių priežasčių visa tai vyksta: finansavimo laikotarpiu negalima numatyti visų išlaidų, kurios bus netinkamos, ir kiek jų reikės, t. y. kiek pabrangs projektas. Tai yra gyvenimas, ir mes gyvenam ne pagal kokius nors nejudančius šablonus, bet pagal esamą situaciją: viskas brangsta – medžiagos ir kita, vyksta konkursai (…) Gyvenimas ir jūsų ankstesnė praktika rodo, kad viskas yra daug sudėtingiau…”
Kad dabar opozicijoje dirbančių buvusių rajono vadovų Algio Miškinio ir Vido Mikalausko valdymo laikais brangūs projektai irgi buvo vykdomi nė kiek ne geriau, į juos papildomai kišant milžiniškas sumas iš rajono biudžeto, atsimena daug kas.
Bet tai dar nereiškia, kad ir dabartinė rajono valdžia gali taip pat nevaržomai elgtis.
Vaikų ginčai smėlio dėžėje
Todėl Kontrolės komiteto pirmininkas ir buvęs ilgametis savivaldybės administracijos direktorius A. Miškinis tik pasišaipė, kad mero A. Kašėtos pasisakymas yra „truputį nesolidus ir primena vaikų ginčus smėlio dėžėje“, tuo tarpu buvęs ilgametis meras V. Mikalauskas į jį praktiškai nereagavo.
Tiesa, sureagavo šiųdviejų opozicijos autoritetų jaunesnieji kolegos ir sekėjai, paprastai garsiai baladojantys kiekviena proga. Tačiau šįkart, reikia pripažinti, į savivaldybės administracijos direktoriaus A. Verbicko, atsakingo ne tik už biudžeto išlaidų kontrolę, bet ir už visą administracijos veiklą, atlapus jie kibo ne be pagrindo.
Savivaldybės administracijos direktoriui kliuvo ir už tai, kad jis nedalyvauja aukščiausiosios rajono valdžios – rajono tarybos – komitetų posėdžiuose, kur iš pagrindų svarstomi visiems svarbūs klausimai, ir už tai, kad nežinia, ką direktorius kontroliuoja, jei 380 tūkst. eurų biudžeto lėšų panaudota išbrangusiems europiniams projektams „apeinant tarybos narius“, o, pavyzdžiui, Karloniškių ežero ir jo prieigų sutvarkymo projekte, „išbrangusiame kapitaliai“, net nebuvo suplanuota… lietaus kanalizacija.
Savivaldybės administracijos vadovas A. Verbickas, beje, pats beveik nieko neaiškino, jo reputaciją gynė meras A. Kašėta, galop reziumavęs, kad mato 18 metų valdžiusių kolegų „veidmainiavimą“, nes „šitie žmonės puikiai supranta darbo specifiką – jie pirmajame ES etape lygiai taip pat sprendė klausimus, o šiandien kaip niekur nieko moralizuoja ir bando padaryti kriminalą“, nors „kriminalo nėra“.
Taigi A. Verbicko vadovaujamai rajono savivaldybės administracijai beliko įgyvendinti jai skirtas savivaldybės kontrolieriaus G. Šakalio rekomendacijas ir per nurodytus terminus ištaisyti visus nustatytus pažeidimus bei trūkumus.
„Už“ tai, kad būtų patvirtinti savivaldybės 2020 metų biudžeto vykdymo ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, nubalsavo visa rajono taryba vieningai.
Diana Zubavičienė