Birželį abiturientai laikė valstybinius brandos egzaminus, o štai paskelbus rezultatus, paaiškėjo, kad juos skaičiavusi įmonė – suklydo, dėl ko dalies dvyliktokų įvertinimai pasikeitė, kai kurių – taip ženkliai, kad jie nebegalės studijuoti aukštosiose mokyklose, tad apie tai ir daugiau – šiame „Merkio krašto“ straipsnyje…
Klaida po klaidos
Liepos 12-ąją paskelbus visų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, abiturientai pagaliau galėjo lengviau atsipūsti, tačiau maždaug po dviejų savaičių Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė apie „nežymius pokyčius kai kurių egzaminų rezultatuose“.
Pasirodo, kad šiųmečių valstybinių brandos egzaminų rezultatus skaičiavusi įmonė „INFO-TECH“ įvėlė grubių klaidų, o jas ištaisius, dalies dvyliktokų darbų įvertinimai pasikeitė. NŠA viešai išplatintame pranešime rašoma, kad 2 tūkst. 832 abiturientų darbų galutinis įvertinimas pakito į didesnę pusę (vidutiniškai apie 1,4 balo iš 100), o 1 tūkst. 44 abiturientų – į mažesnę (vidutiniškai 1,3 balo iš 100).
Tuo tarpu priėmimą į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas organizuojančios asociacijos „LAMA BPO“ atstovai žurnalistams sakė, kad pasikeitus egzaminų rezultatams, teisę stoti į universitetus prarado iš viso 5 šalies abiturientai (2 iš jų „nepasiekė slenkstinių reikalavimų“, o likusieji „nesurinko į universitetus reikalaujamo 3 egzaminų vidurkio“).
Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išplatino komentarą, kuriame susiklosčiusią situaciją pavadino nedovanotinu aplaidumu.
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė „Merkio kraštui“ nurodė, kad brandos egzaminų rezultatų skaičiavimų klaida 1 ar 2 balais paveikė ir 14-kos mūsų rajono dvyliktokų įvertinimus (10-ies Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos abiturientų, taip pat 2-jų Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bei 2-jų Valkininkų gimnazijos abiturientų).
Be to, abiturientai pastebėjo klaidų kai kurių egzaminų užduočių lapuose. Antai lietuvių kalbos egzamino lape vietoje žodžio „atskleidžiant“, parašyta „atskleidžiažiant“, vietoje žodžio „valstybinio“ – „valstybimio“, vietoje žodžio „dalies“ paliktas žodis „dallies“, o vienoje biologijos egzamino užduotyje buvo nurodyti netikslūs skaičiai.
Rajono abiturientų kraityje – net 13 šimtukų
Valstybinius brandos egzaminus šiemet laikė iš viso 111 mūsų rajono dvyliktokų (mokyklinius brandos egzaminus – 25).
Daugiausia abiturientų laikė valstybinį gimtosios lietuvių kalbos ir literatūros (111) bei matematikos egzaminą (100). Šiedu egzaminai yra privalomi norintiems studijuoti universitetuose tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose.
Valstybinį anglų kalbos egzaminą šiemet rinkosi 82 rajono abiturientai, rusų kalbos – 6. Istorijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 67 moksleiviai, informacinių technologijų – 14, geografijos – 11, fizikos – 5, chemijos – 4.
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus „Merkio kraštui“ pateiktais duomenimis, bent vieno valstybinio brandos egzamino šiemet, kaip ir pernai, neišlaikė maždaug 6 procentai mūsiškių abiturientų, o labiausiai jiems nesisekė laikant matematikos egzaminą.
Aukščiausią – 100 balų – įvertinimą šiemet pelnė net 13 rajono abiturientų (iš viso 12 Varėnos „Ąžuolo“ gimnazistų ir 1 Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokinys). Visi jie išlaikė įgudusiųjų lygio (C1) tarptautinį anglų kalbos egzaminą, kurio rezultatas prilygintas valstybinio anglų brandos egzamino šimtukui.
„Šis egzaminas iš tiesų yra gana rimtas ir ne kiekvienas mokinys ryžtasi jį laikyti, todėl galima pasidžiaugti puikiais rezultatais“, – kalbėjo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja R. Svirskienė.
Pernai aukščiausius įvertinimus gavo iš viso 6 gimnazistai (5 – už anglų kalbos egzaminą, 1 – už rusų kalbos egzaminą).
Švietimo skyriaus pateiktais duomnmenimis, praėjusiais mokslo metais mūsų mokyklose mokėsi iš viso 2 tūkst. 366 mokiniai. Preliminariai skaičiuojama, kad šiųmetę rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirinks 131 mokiniu mažiau – 2 tūkst. 235, iš kurių bus maždaug 136 pirmokų ir 122 abiturientai.
Be to, rajono mokyklose labiausiai reikėtų lietuvių ir užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių) mokytojų, šiek tiek mažiau – gamtos, fizikos, chemijos ir biologijos dalykų mokytojų.
Daug pasikeitimų
Rajono Švietimo skyrius trumpai apžvelgė esamas ir būsimas naujoves. Pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį startavo atnaujinta bendrojo ugdymo programa – nelyginių klasių mokiniams imta dėstyti gyvenimo įgūdžių pamoka (apie tai rašėme 2023 metų rugsėjo 22 dienos straipsnyje „Kritikuojama Gyvenimo įgūdžių programa jau dėstoma Varėnos rajono mokyklose“). O štai nuo šio rugsėjo pagal minėtąją programą mokysis ir likusieji lyginių klasių mokiniai.
Taip pat viena iš didesnių praėjusių mokslo metų naujovių – tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams. Juos pavasarį gimnazijų trečiokai laikė iš privalomų ir pasirenkamų dalykų, kurių apsisprendė mokytis III ir IV gimnazijos klasėse (vienuoliktoje ir dvyliktoje).
Tuo tarpu nuo kitų mokslo metų abitūros egzaminus mokiniai laikys jau pagal kitokią tvarką – egzaminai bus sudaryti iš dviejų dalių, kurių pirmąją bus galima išsilaikyti III gimnazijos klasėje, antrąją – IV gimnazijos klasėje.
Be kita ko, šių metų rugsėjį įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimams, kiekvienam specialiųjų poreikių turinčiam vaikui turės būti sudarytos sąlygos mokytis bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais.
Praėjusiais mokslo metais taip pat įsigaliojo ir nauja pamokų pateisinimo tvarka – tėvai gali pateisinti tik 5-ias vaikų dėl ligos praleistas dienas per mėnesį. Jeigu mokinys serga ilgiau, jis turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir mokyklai pateikti įrodymą.
Mokyklų reorganizacija
Šių metų kovo 1 dienos straipsnyje „Merkinės ir Valkininkų gimnazijas sujungs į vieną“ rašėme, kad įgyvendinant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą šalies mokyklų tinklo pertvarką, naikinamos mažos mokyklos bei jungtinės klasės, o prieš pat naujuosius metus patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai numato, kad III ir IV gimnazijos klasės galės būti formuojamos, turint mažiausiai po dvi dešimtis mokinių.
Kaip „Merkio kraštui“ tąkart aiškino rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja R. Svirskienė, 2024-2025 mokslo metais trečiosiose Merkinės Vinco Krėvės ir Valkininkų gimnazijų klasėse planuojama turėti iš viso po 12 mokinių, po tiek pat trečiokų planuojama suburti ir 2025-2026 mokslo metais, o tai – beveik perpus mažiau negu numatoma mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėse.
Kadangi gimnazijų skyriuose gali būti formuojamos klasės su 12 mokinių, nuspręsta padaryti jungtinę mokyklą su dviem lygiaverčiais filialais. Taigi sujungus Merkinės Vinco Krėvės ir Valkininkų gimnazijas, mokyklos taps vienu juridiniu vienetu, o nuo rugsėjo 1 dienos pradės veikti naujoji ugdymo įstaiga – „Merkio“ gimnazija. Šių metų birželio 18-ąją posėdžiavusi rajono taryba visais balsais patvirtino ir naujosios gimnazijos nuostatus.
Po gimnazijų reorganizacijos, R. Svirskienės teigimu, keisis administracijos struktūra: iš pareigų bus atleistos abidvi minėtųjų mokyklų direktorės, pedagogai ir kitas personalas liks dirbti savo vietose, o mokiniai – savo klasėse. O štai kas vadovaus „Merkio“ gimnazijai, kaip sakė Švietimo skyriaus vedėja, turėtų paaiškėti šio mėnesio pabaigoje.
Nuo rugsėjo 1-osios reorganizuojama ir Varėnos specialioji mokykla. Ji taps Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos Varėnos specialiojo ugdymo skyriumi ir savo veiklą tęs tose pačiose patalpose.
Ką mokyklos veiks už pusantro milijono eurų?
Trumpai priminsime, kad 2022 metais šalies mokyklose pradėta įgyvendinti švietimo pažangos gerinimo programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM), kurios esminis tikslas, kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, – mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų nelygybę tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti bei sustiprinti jau veikiančias mokyklas. Mūsų rajono tarybai nusprendus, minėtoje programoje dalyvauja ir Varėnos rajono savivaldybė.
Iš 60-ties šalies savivaldybių 23 pateko į pirmąjį etapą, likusios – į antrąjį, tarp kurių yra ir Varėnos rajonas. TŪM programoje gali dalyvauti pradinės ir pagrindinės mokyklos, taip pat gimnazijos ir progimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų. Tiek mokinių, be ikimokyklinukų, turi Varėnos „Ąžuolo“ ir Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bei Varėnos „Ryto“ progimnazija. Tad šios trys mokyklos buvo įtrauktos į pažangos plano projektą.
Šių metų kovą Varėnos švietimo centre buvo pristatytas programos planas, pagal kurį minėtųjų trijų mūsų rajono ugdymo įstaigų tobulinimui yra numatyta pusantro milijono eurų (su PVM – 1 mln. 684 tūkst. 637 eurai). Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto lėšomis (apie tai rašėme šių metų kovo 29 dienos straipsnyje „Ką mokyklos veiks už pusantro milijono eurų?“).
Iki 2026 metų balandžio Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje planuojama įrengti daugiafunkcinę edukacinę erdvę ir šiuolaikišką gamtos mokslų laboratoriją.
Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos aktų salę ketinama pritaikyti renginiams bei ugdymui, du kabinetus – meninio ir kultūrinio ugdymo veikloms, įrengti lauko klasę, nusiraminimo, poilsio ir sensorinį kambarį aprūpinti reikalinga įranga, gamtos mokslų laboratorijai nupirkti baldų ir interaktyvų ekraną.
Tuo tarpu „Ryto“ progimnazijoje norima sukurti „Diskusijų parko“ erdvę, įrengti lauko klasę, nusiraminimo kambarį aprūpinti sensorine įranga, aktų salę pritaikyti kultūros veikloms, įrengti specializuotą mobiliąją laboratoriją.
Evelina Kuliešė