Skolos kaupiasi už atliekų surinkimą net ir tuščiuose butuose

Užvakar į „Merkio krašto“ redakciją užsukęs varėniškis Petras Kašėta papasakojo likęs nemaloniai nustebintas, kai šių metų vasarį sulaukė teismo įpareigojimo susimokėti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui skolą už komunalinių atliekų surinkimą bute, kuriame jis net negyvena…

„Merkio kraštui“ varėniškis Petras Kašėta papasakojo turįs du butus, vieną – Varėnoje, kur nuolat su žmona gyvena, kitą – Marcinkonyse. Dėl sveikatos problemų pastarajame jis sakė nesilankęs jau maždaug penkerius metus, tad butas taip ir stovi tuščias. Ir štai vasario 13 dieną P. Kašėtą pasiekė Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas. O tame sprendime parašyta, kad jiedu su žmona turi sumokėti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (ARATC) 110 eurų dydžio skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 metų sausio 1-osios iki 2022 metų rugsėjo 30 dienos tame negyvenamame bute Marcinkonyse.

Redakcijos interesantas aiškino negavęs nė vieno ARATC-o pranešimo apie mokėjimą už atliekas minėtajame bute, kuriame jis net nesilanko, o už Varėnoje turimą butą visuomet ARATC-ui tvarkingai susimoka. Vis dėlto vyras sakė pasiruošęs apmokėti ir priteistą skolą, tik neturįs nė vienos ARATC-o sąskaitos, kaip ir kur tuos pinigus reikėtų mokėti.

ARATC-as pažadėjo atsiųsti sąskaitą

Pirmiausia „Merkio kraštas“ apsilankė Marcinkonyse esančiame daugiabutyje, kur yra p. Petro butas,  ir patikrino, ar ten nėra jam skirtų laiškų. Įėjusią į laiptinę „Merkio krašto“ žurnalistę iškart pasitiko čia gyvenantis Jonas, palydėjęs iki P. Kašėtos buto durų. Čia neradome nei laiškų, nei pašto dėžutės. O kad užrakintame bute ilgą laiką nesilankyta, bylojo virš durų išsiraizgę voratinkliai. Čionykštis Jonas irgi sakė jau labai seniai nematęs savo kaimyno.

Kaip „Merkio kraštui“ tvirtino P. Kašėta, jis norėjęs apmokėti minėtąją skolą „Perlo“ terminale, bet kasininkė priimti mokestį atsisakė, mat nėra kvito. Kaip būtų galima išspręsti redakcijos interesanto bėdą, paklausėme ARATC-o Rinkliavų administravimo padalinio vadovo Povilo Turčinavičiaus. „Žmogus turi du jam priklausančius objektus ir už atliekas Varėnoje susimoka, taigi tais pačiais kontaktais jis gali susimokėti ir už butą Marcinkonyse, nes pinigų gavėjas tas pats. Paprasčiausiai, atliekant pavedimą, reikia nurodyti kitą mokėtojo kodą. Bet kadangi tokiu būdu apmokėti nepavyksta, išsiųsime sąskaitą adresu Varėnoje“, – pažadėjo P. Turčinavičius.

Nuo rinkliavos už šiukšles neatleidžiamas nė vieno būsto savininkas

Redakcijos interesantas P. Kašėta taipogi piktinosi, kad iš jo reikalaujama susimokėti už atliekų surinkimą ir išvežimą, nors butas yra negyvenamas. tuo tarpu atliekų tvarkymo sritį rajone kuruojančios Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Labanauskas „Merkio kraštui“ aiškino, kad išimčių negyvenamų būstų savininkams nenumatyta.

„Rinkliava susidaro iš dviejų dalių, tai yra kintamoji dalis, priklausanti nuo konteinerio pakėlimo skaičiaus, ir pastovioji dalis, apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto plotą. Jeigu žmogus bute negyvena, konteinerio pakėlimai nesiskaičiuoja, tokiu atveju rinkliava paskaičiuojama pagal būsto plotą“, – kalbėjo A. Labanauskas.

Beje, dar pernai Seime buvo svarstytos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos su siūlymu atleisti nuo rinkliavos tuščių patalpų savininkus, mat šiukšlių jose neprisikaupia, taip pat ir tuomet, kai paslauga negali būti suteikiama dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, nėra tinkamo privažiavimo.

„Vyriausybės pritarimo šiuo atveju nėra, ir šiuo metu pastoviosios dalies mokėti nereikia dėl gaisro arba kai pastato būklė yra avarinė. Tačiau jeigu žmogus gauna mažai pajamų, jis gali kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir prašyti vietinės rinkliavos už komunalines atliekas kompensavimo“, – patarė rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Labanauskas.

Evelina Kuliešė