Trečiadienis, 24 balandžio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosSmarkiai brangsta komunalinės atliekos

Smarkiai brangsta komunalinės atliekos

Šį antradienį rajono taryba sprendimu patvirtino (12 balsų „už“, 10 – „prieš“, 2 susilaikė) naujus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pagal kuriuos vietinė rinkliava, arba vadinamasis šiukšlių mokestis, daugumai atliekų turėtojų rajone šiais metais bus keliolika ar net keliasdešimt eurų didesnis nei pernai…

Kai kas mokės beveik trečdaliu brangiau
Bene iškalbingiausiai šiukšlių mokesčio padidėjimą iliustruoja rajono tarybos nariams ir visuomenei (savivaldybės interneto svetainėje adresu www.varena.lt/savivaldybė,Taryba,tarybosposėdžiai) pateikta Palyginamoji lentelė, kurioje matyti kam ir kiek komunalinių atliekų surinkimas maždaug kainavo praėjusiais metais ir kiek kainuos šiemet.
Pavyzdžiui, 100 kvadratinių metrų ploto namo gyventojai, besinaudojantieji 240 litrų talpos komunalinių atliekų konteineriais, ištuštinamais minimalų skaičių kartų, be to, atliekas kompostuojantys, šiemet mokės 85,38 euro vietinės rinkliavos, t. y. 18,49 euro daugiau nei pernai (66,9 euro).
Tuo tarpu 100 kv. m ploto namui, kurio gyventojai naudojasi tokiais pačiais 240 litrų talpos konteineriais su tiek pat kartų minimaliu ištuštinimu, bet atliekų nekompostuoja, šiukšlių mokestis padidėja net 27,48 euro, t. y. nuo pernai mokėtų 66,9 euro iki mokėtinų 94,38 euro šiemet.
Tokio paties ploto namo gyventojams, besinaudojantiems mažesnės talpos – 120 l – konteineriais su minimaliu ištuštinimu ir atliekų nekompostuojantiems, rinkliava didėja nuo 66,9 iki 75,98 euro, o turintiems bendrą konteinerį ir nekompostuojantiems šiemet teks mokėti už šiukšles 99,34 euro, t. y. 22,46 euro brangiau nei pernai (76,88 euro).
Vietinė rinkliava už šiukšles didėja ir daugiabučių gyventojams. Antai 50 kv. m ploto butui rajono tarybos sprendimu šiemet nustatyta 15,57 euro didesnė rinkliava nei pernai – ji padidėjo nuo 50,88 euro iki 66,45 euro.
Brango viskas visiems
Gerokai brangsta ir komunalinių atliekų surinkimas sodų paskirties pastatams – nuo 14,53 euro iki 38,26 euro; garažų paskirties – nuo 5,04 iki 16,57 euro.
Administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto paskirties 500 kv. m ploto objektuose, mokantiems tik pastoviąją vietinės rinkliavos už šiukšles dalį, ji taip pat didėja nuo 244,5 iki 385,5 euro; kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, specialiosios paskirties 500 kv. m ploto objektuose – nuo 244,5 iki 289,15 euro; gamybos ir pramonės paskirties 500 kv. m ploto objektuose – nuo 97,8 iki 154,2 euro.
Tik vieninteliu atveju – kai 100 kv. m ploto namo gyventojai naudojasi 120 l talpos konteineriais, taip pat ir maisto, ištuštinamais minimalų skaičių kartų, be to, atliekas dar ir kompostuoja – vietinė rinkliava nustatyta 4,52 euro mažesnė nei pernai, t. y. sumažėjo nuo buvusių 66,9 euro iki 62,38 euro.
Aiškinamajame rašte sprendimo projekto rengėjas, Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Justas Skirevičius teigia, kad komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos brango „dėl vartotojų kainų indekso augimo“. Taip pat, kaip teigiama, padidėjo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) „atliekų tvarkymo kaštai“: transportavimo ir technikos eksploatavimo išlaidos, kurias lėmė degalų kainų augimas, atliekų deginimo išlaidos, aplinkosauginiai mokesčiai, draudimo paslaugos, darbuotojų darbo užmokestis ir visos ARATC-o perkamų paslaugų kainos dėl infliacijos.
Ypač atliekų tvarkymą esą pabrangino nuo pernai padidintas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms – mokesčio tarifas kilo nuo 15 eurų už toną iki 50 eurų, t. y. net 3,3 karto.
Išlaidos beveik du kartus viršijo pajamas
Dėl šių priežasčių, kaip aiškinta, ARATC-as nuo 2023 m. liepos 1 dienos smarkiai padidino įkainius už atliekų tvarkymą.
Tuo tarpu rajono savivaldybės (t. y. rajono biudžeto) išlaidos komunalinių atliekų surinkimui, tvarkymui, administravimui pernai siekė 1 mln. 165,7 tūkst. eurų, kai vietinės rinkliavos tesurinkta kone perpus mažiau – 881,5 tūkst. eurų, t. y. tų surinktų pinigų nepakako padengti patirtoms išlaidoms.
Todėl rajono tarybai – atsižvelgus į padidėjusias išlaidas ir pasikeitusius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą bei mokesčio už tą tvarkymą skaičiavimą, – ir pasiūlyta pasitvirtinti naujuosius nuostatus, didinant vietinę rinkliavą.
Sprendimo projektą pristatęs Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis pasiūlė „savo iniciatyva“ dar papildyti nuostatų 48 punktą, „kad nekiltų dviprasmybių, ARATC-ui išrašant šiųmetes sąskaitas už komunalines atliekas“.
Tas papildymas nuskambėjo taip: „Administratorius (ARATC-red.), formuodamas kitų metų rinkliavos mokėjimo pranešimą, pakoreguoja jį pagal einamą šiais metais faktiškai ištuštintą arba minimaliai leidžiamą ištuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičių. Formuojant pranešimą už 2024 metus, taikomas 8 kartų per metus mišrių komunalinių atliekų konteinerių minimalus ištuštinimo kiekis, naudojant 120 ir 240 litrų konteinerius, nepriklausomai nuo maisto atliekų turėjimo ar neturėjimo“.
Čia pat E. Zaleskis paaiškino ir „kaip tas faktiškai vyktų“.
„Tiesiog dabar būtų formuojami pranešimai visiems vienodi – po 8 kartus, o jau kitais metais formuojant pranešimus, atsižvelgiant, ar asmuo naudojasi maisto konteineriu, t. y. ar 12 kartų jį stumia per metus, būtų tas minimalus skaičius kartu koreguojamas, – aiškino pranešėjas. – T. y. jeigu žmogus išstumtų šiais metais 12 kartų maisto konteinerį, tai kitais metais jam formuojant pranešimą, būtų už 6 kartus minimaliai skaičiuojama“.
Bus daugiau

Smarkiai brangsta komunalinės atliekos

Nuostolius dengs atliekų turėtojai
Kaip jau rašėme praėjusiame „Merkio krašte“ kovo 29 dieną, motyvai, kodėl mūsų rajono komunalinių atliekų turėtojams šiemet taip ženkliai brangsta tų atliekų surinkimas ir tvarkymas, buvo išdėstyti Aiškinamajame rašte rajono tarybai.
Trumpiau kalbant, tame rašte teigta, kad dėl infliacijos, taip pat – dėl degalų, atliekų transportavimo, deginimo, draudimo paslaugų ir kt. pabrangimo, dėl padidintų darbuotojų algų bei aplinkosauginių mokesčių padidėjo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) sąnaudos. Ypač tas sąnaudas esą padidino net 3,3 karto (nuo 15 eurų iki 50 eurų už toną) padidėjęs mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms.
Todėl ARATC-as nuo 2023 m. liepos 1 dienos smarkiai padidino įkainius už komunalinių atliekų tvarkymą, o rajono savivaldybės pernykštis biudžetas patyrė 1 mln.165,7 tūkst. eurų išlaidų, kurių tik maždaug pusę tepadengė gautos pajamos iš vietinės rinkliavos (881,5 tūkst. eurų).
Tad rajono tarybai ir pasiūlyta pasitvirtinti naujus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, ženkliai didinant vietinę rinkliavą atliekų turėtojams – rajono gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir panašiai.
Rajono tarybos nariams priimti tokį nepopuliarų sprendimą, pareikalausiantį iš gyventojų dar plačiau atverti savo pinigines, reikia manyti, nebuvo lengva.
Įžvelgė ir galimą gyventojų piktnaudžiavimą
Antai net valdančiosios daugumos atstovas Giedrius Samulevičius pastebėjo, kad „regionų atliekų tvarkymo centrų sąnaudos niekada nebuvo tinkamai kontroliuojamos ir tikrinamos“, tuo tarpu „savivaldybės buvo priverstos jas visada patvirtinti“, nors nuo 2021 metų Seimo sprendimu atsirado „nauja žaidėja – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri turėtų kainas tvirtinti“.
Šiuo klausimu pranešėjas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis prisipažino nelabai turįs ką atsakyti, nes aplinkos ministras esą dar pernai žadėjo, kad VERT-as „patvirtins tas kainas“, ARATC-as jas jau pateikė tvirtinti, bet iki šiol jokio rezultato nėra.
Opozicijos atstovas Dalius Lukminas, pavyzdžiui, domėjosi, ar gyventojams nepadidės ARATC-o siunčiamos sąskaitos už kapinių atliekų tvarkymą, ir gavo E. Zaleskio patikinimą, kad – ne, nes savivaldybė atskirai organizuoja šiukšlių vežimą iš kapinių, nesusijusį su vietine rinkliava.
Opozicionierius Martynas Katelynas įžvelgė, jog nuosavų namų gyventojai, pagal naujuosius nuostatus pakeitę didelius konteinerius į mažesnius, kad mažiau reikėtų mokėti už komunalines atliekas, gali tuo piktnaudžiauti. Pasak politiko, „puikiai žinom, kaip būna prie tų mažesnių konteinerių – šalia padėti maišai su šiukšlėmis, ir juos vis tiek išveža į sąvartyną…“
E. Zaleskis pažadėjo „tuos niuansus“ aptarti su ARATC-u, bet tuo pačiu ir paprieštaravo, kad „piktnaudžiavimas nelygu piktnaudžiavimui“.
Dėl ko „kyla pavojus“
„Būna kartais, kad šiukšlių mašina laiku neatvažiuoja ar užmiršta žmogus, – teisino atliekų turėtojus Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis. – Ir jei tas maišo padėjimas bus vienkartinis, manau, ARATC-as į tai atlaidžiai žiūrės, o jei nuolatinis – tiesiog nepaims to maišo ir pasiūlys žmogui pasikeist konteinerį į didesnį.“
M. Katelynas taip pat domėjosi, kaip bus nustatoma, ar namas sodininkų bendrijoje yra nuolat gyvenamas, ar tik šiltuoju sezonu, mat vietinė rinkliava už komunalines atliekas nuolatiniams sodininkų bendrijų gyventojams bus net keliskart didesnė nei sezoniniams. Šis klausimas, beje, buvo itin aktualus M. Katelyno frakcijos kolegai Povilui Saulevičiui, turinčiam gyvenamąjį namą sodininkų bendrijoje.
„Ar pažiūrėjot kokius nors teisės aktus, jog tie sprendimai būtų teisėti, nes kyla pavojus, kad jūs vienašališkai nustatysit, ar tai yra gyvenamas namas, ir bus pakeltas įkainis, užginčytas teisme, – nuogąstavo M. Katelynas. – Ar nuo to esame apsaugoti, ar ne?“
Pranešėjas E. Zaleskis pasvarstė, jog „nuo teisinių procedūrų niekas nėra apsaugotas“, bet, kiek jam žinoma, dauguma tokių bylų teisme „pasibaigia palankiai“, „jeigu ARATC-as ar savivaldybė rodo, kad tikrai tas pastatas naudojamas pagal kažkokią paskirtį“, be to, „net Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta, kad apmokestinama pagal faktinį naudojimą“.
Bene rimčiausiai svarstomu klausimu pasisakė opozicijos atstovas, buvęs Varėnos seniūnas D. Lukminas, naujųjų Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nuostatų projekte įžvelgęs nemažai darytinų „rimtų pataisymų“ ir dėl to siūlęs nepritarti sprendimo projektui. Štai keletas jo pastabų.
Keletas buvusio seniūno pastabų
Asmenys, kurių grynosios metinės pajamos yra labai mažos, gali tikėtis gauti atitinkamai 50 arba 30 proc. nuolaidą, bet dėl to reikia pateikti informaciją ir 11 skirtingų pažymų. Ar tai normalu? Maža to – veiklos susirinkti pažymas turės ne tik lengvatų norintys gauti asmenys, bet ir Socialinės paramos skyrius, nes pagal nuostatų 55 punktą „Socialinės paramos skyrius ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį teikia administratoriui (ARATC-ui-aut.) asmenų, kuriems nustatyta teisė į lengvatą, sąrašą“. Ar čia nereikės papildomo etato – nežinau, bet už papildomą krūvį priedas turbūt turės būti mokamas, o finansinę naštą turbūt vėl pasidalins eiliniai rajono gyventojai.
Jei maisto konteinerį per metus išstumsime ištuštinimui mažiau kaip 12 kartų, bus taikomas ne 6, bet 8 kartų per metus minimalus mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo skaičius. (…) Ko tuo siekiama, kam ir kokia iš to bus nauda? Koks tikslas gyventojus versti kas mėnesį į gatvę vilkti konteinerį, nors jis ir tuščias? Ar tokiu būdu nebranginama šiukšlių išvežimo paslauga, kai sunkiasvoris automobilis kas 20-30 metrų sustodinės pakelti tuščią konteinerį ir į ARATC-ą atvažiuos pustuštis išsikrauti?…“
„Ar buvo daroma kokia analizė, paskaičiavimai dėl maršrutų, kiek vienu važiavimu surenkama atliekų? (…) Mokesčio tarifas padidėjo nuo 15 iki 50 eurų. Ar yra kas atsakingas, kas kontroliuotų šiukšliavežių pasvėrimus ARATC-e, prieš iškraunant automobilį? Ir kas galėtų paneigti, kad šiukšlių vežėjai galbūt iš kito rajono ar miesto neatveža šiukšlių ir nepriduoda jų Varėnos vardu?

Apie analizes, skaičiavimus, maršrutų peržiūras ir panašiai sprendimo projektą pristatęs pranešėjas neužsiminė, į pastebėjimus neatsižvelgė – nuspręsta nesivarginti ir eiti paprasčiausiu keliu: paskaičiuota, kiek trūksta, ir tiek, kiek trūksta, padalinta eiliniams gyventojams…
Diana Zubavičienė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai