Penktadienis, 6 spalio, 2023
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosStėgalių stumbrynas jau laukia lankytojų

Stėgalių stumbrynas jau laukia lankytojų

Antrąją kalendorinio pavasario dieną – kovo 2-ąją – Dzūkijos nacionalinio parko
Stėgalių gamtiniame komplekse, įsikūrusiame tarp Marcinkonių ir Zervynų, oficialiai atidarytas stumbrynas, apimantis 100 hektarų plotą, kur šiuo metu gyvena 11 miško galiūnų, tarp jų – ir keletas čia gimusių jauniklių…

Stumbrynui įrengti prireikė maždaug 2 milijonų eurų

Stumbryno atidarymas suorganizuotas antradienio popietę, taigi – darbo laiku, tad ir smalsuolių atvažiavo palyginti nedaug. Tarp susirinkusiųjų buvo matomas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas (kairėje) su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriumi Eimučiu Gudelevičiumi

„Merkio krašto“ pakalbintas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius sakė, kad stumbrynas buvo įrengtas pagal projektą ,,Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“. Reikalinga technika, gręžiniai, elektros įvadai, transformatoriai, aptvarai, infrastruktūra ir visa kita, anot direktoriaus, kainavo maždaug 2 mln. eurų (iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų). Pašnekovas taip pat kalbėjo, kad stumbryno išlaikymas metams atsieis palyginti nebrangiai, o daugiausia pinigų reikės darbuotojų darbo užmokesčiui ir transportui.

Rajone jau laisvai ganosi 27 stumbrų banda

Netoli stumbrų aptvaro yra iškilęs dailus stumbrininko namelis. Priėjusius pasižvalgyti du „Merkio krašto“ atstovus čia pasitiko pats stumbrininkas, Margionių bendruomenės narys Vytautas Jeremičius. „Merkio kraštas“ buvo gavęs informacijos, kad Stėgalių gamtiniame komplekse nugaišo keletas stumbrų, tad iškart pasidomėjome, ar tai tiesa. Paaiškėjo, kad – taip. „Stumbrus puola parazitinės ligos ir kitos infekcijos. Po skrodimo buvo pateikta išvada – kepenų parazitai ir erkių pernešama liga babeziozė. Vidurio Lietuvoje, kur stumbrų yra daugiausia, jų kritimo priežastys tos pačios. Stumbrai krenta ir dėl kraujomaišos, todėl turime patiną iš Baltarusijos ir patelę iš Kėdainių, kad nebūtų per daug giminingi“, – paaiškino V. Jeremičius.

Stėgalių stumbryne šie didingi žvėrys gyvens laikinai, mat, kai adaptuosis, bus išleisti laisvėn tinkamuose biotopuose (aplinka, tinkama šios rūšies organizmui išgyventi, biotopu gali būti miškas, pieva ir pan.), kur jie galės susitikti kitus laisvėje gyvenančius stumbrus. Paklausėme, ar marcinkoniškiams ir zervyniškiams verta sunerimti, kad stumbrai ištryps jų daržus ir nuės derlių. „Paskutiniais skaičiavimais, mūsų rajono ribose yra 27 laisvėje gyvenantys stumbrai. Vaikštinėja ne tik pavieniai patinai – jau yra natūraliai susiformavusios bandos. Kai pasienyje buvo pradėta statyti koncertina, kažkiek stumbrų yra migravusių iš Baltarusijos, taip jie ir pasiliko pas mus. Programoje yra numatyta, kad būtent iš mūsų stumbryno išleista banda bus papildomai maitinama. Žmogus bijo stumbro, bet stumbro priešas yra tik žmogus, nes joks gyvūnas stumbrui nepastoja kelio. Manau, kad žmonių baiminimasis yra perdėtas“, – komentavo stumbrininkas.

Stėgalių stumbryno gyventojus pamatyti ir nupaveiksluoti iš arti kol kas sudėtinga, mat jiems dar reikia laiko priprasti prie naujos gyvenamosios vietos bei smalsių lankytojų akių

Aukštaitijoje tapo ūkininkų siaubu

Stumbras yra didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris: patinai būna iki 1,9 m aukščio ir 1000 kg svorio, patelės – iki 1,6 m aukščio ir 400-500 kg svorio. Iki šiol stumbrai tankiausiai gyveno Aukštaitijoje – Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur daugiau derlingų žemių. Tačiau šie girių karaliai netruko tapti ūkininkų siaubu, mat ne tik ištrypdavo laukus, bet ir suėsdavo derlių, be to, nuo tręšiamų pasėlių nukentėdavo patys. Tad susirūpinta, kur būtų galima stumbrus „iškraustyti“. Saugomų teritorijų tarnyba ėmėsi ieškoti šiems gyvūnams tinkamiausios gyvenamosios vietos ir rado ją Stėgalių gamtiniame komplekse, už 3 km į pietryčius nuo Zervynų, o tokią idėją pamėtėjo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius E. Gudelevičius. 

Dėl itin tankios kelių infrastruktūros stumbrai laikosi izoliuotoje teritorijoje, dėl to mažėja jų genetinė įvairovė. Todėl, perkėlus dalį stumbrų į Stėgalių gamtinį kompleksą, tikimasi, kad čia jiems bus palankesnės sąlygos susijungti su kitų šalių stumbrų bandomis, mat daug pastarųjų gyvena Lenkijoje, Belovežo girioje, taipogi besidriekiančioje ir Baltarusijos teritorijoje. Stumbrai – saugoma rūšis, įrašyta ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Nors stumbrai mūsų krašte gyvena jau daugiau kaip 40 metų, jų populiacija Lietuvoje nėra labai plati – pirmieji 2 stumbrai į Lietuvą buvo atvežti 1969 metais, o, preliminariais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jų turime apie 280, visame pasaulyje – maždaug 3500.

Tikimasi pritraukti lankytojus ir išsaugoti populiaciją

Nuo šiol lankytojai galės gėrėtis egzotiškais žvėrimis Stėgalių komplekse, pasilypėję ant apžvalgos tiltelio. 100 ha plotą juosia aukšta tvirto metalinio tinklo tvora, teritorijoje įrengti trys aptvarai, kuriuose yra daug erdvės – pastatytos šėryklos, girdyklos bei druskos laižyklos. Vasarą pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių stumbrai galės specialiose pavėsinėse.

Stėgalių stumbryno atidarymo dalyviai skuba link apžvalgos tiltelio, kad pamatytų čia apgyvendintus didžiausius šiuo metu Lietuvoje gyvenančius laukinius žvėris – stumbrus

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Agnės Jasinavičiūtės, naujasis stumbrynas ne tik padės vykdyti Stumbro apsaugos planą, bet ir išsaugoti natūralią jų populiaciją bei pritrauks daugiau lankytojų, kurie turės galimybę išsamiau susipažinti su šia rūšimi ir suprasti, kodėl stumbrus reikia saugoti. Beje, kiek mums yra žinoma, ligi šiol vienintelis oficialus uždaras stumbrynas yra Pašiliuose, Panevėžio rajone.

Žmonės, norintys aplankyti naująjį stumbryną, turėtų iš anksto užsiregistruoti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61) tel. +370 672 46388 arba el. paštu: info@dzukijosparkas.lt. Pasivaikščiojimui be ekskursijos registracijos nereikia.

Evelina Kuliešė

Autorės nuotr.

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai