Šeštadienis, 25 gegužės, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosStrategija, susijusi su mero rinkimais ir opozicijos kančiomis

Strategija, susijusi su mero rinkimais ir opozicijos kančiomis

Paskutiniajame rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinta 2024-2029 metų Alytaus regiono funkcinės zonos strategija ir pritarta Susitarimui dėl jos įgyvendinimo už 8,5 mln. eurų, 15-ai tarybos narių nubalsavus „už“, 10-čiai susilaikius…

Penkios savivaldybės veiks bendrai 5 metus
Kaip nurodyta Aiškinamajame rašte rajono tarybai, Alytaus regiono funkcinę zoną teritoriniu požiūriu sudaro Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos rajonų teritorijos. O šių miestų ir rajonų savivaldybės, besivadovaudamos atitinkamais teisės aktais ir „parengta Strategija, įsipareigoja veikti bendrai, siekdamos įgyvendinti Strategijoje numatytus tikslus bei uždavinius“.
Strategijoje visoms penkioms savivaldybėms numatytas tikslas nurodytas vienas – sudaryti sąlygas tolygiai socialinei ir ekonominei plėtrai. O uždavinių joms yra trys: padidinti investicinį patrauklumą ir pagerinti verslo aplinką; padidinti regiono turistinį patrauklumą; didinti viešųjų paslaugų kokybę ir įvairovę.
Strategijoje dar yra suplanuoti devyni Varėnos rajono savivaldybės veiksmai (projektai), kuriuos dėl vietos stokos tepaminėsime trumpai (viską apie šią Strategiją galima rasti balandžio 30 dienos rajono tarybos posėdžio medžiagoje adresu www.varena.lt/savivaldybė/Taryba/Tarybosposėdžiai). Taigi pirmasis iš tų Varėnos r. savivaldybės projektų – bendras su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis, siekiant parengti ir įgyvendinti skatinimo priemones verslui Alytaus regione kurti. Tai būtų viešųjų paslaugų tobulinimo smulkiam ir vidutiniam verslui plano parengimas, įgyvendinimas ir komunikacija, duomenų bazės sukūrimas ir pan. Bendra šio projekto vertė – 400 tūkst. eurų, Varėnos r. biudžeto dalis – 100 tūkst. eurų, iš jų 85 tūkst. eurų būtų Europos Sąjungos lėšos, 15 tūkst. eurų – rajono biudžeto.
Šimtai tūkstančių eurų iš ES ir rajono biudžetų
Vykdant antrąjį projektą už 674 tūkst. eurų (573 tūkst. eurų – ES lėšos, 101 tūkst. eurų – rajono biudžeto) planuojama Varėnos sporto centre įrengti naujas patalpas, dalį jų pritaikant „verslo bendradarbystės veikloms“.
Pagal trečiąjį 459 tūkst. eurų vertės (rajono biudžeto dalis – 100 tūkst. eurų, iš jų 85 tūkst. eurų – ES lėšos, 15 tūkst. eurų – rajono biudžeto) projektą kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis numatoma sukurti ir vystyti regiono turizmo paslaugų tinklą ir komunikaciją.
Ketvirtojo projekto metu planuojama už 1 mln. 705 tūkst. eurų (1 mln. 449 tūkst. eurų – ES lėšos, 256 tūkst. eurų – rajono biudžeto) Merkio ir Nemuno turizmo trasose įrengti ar atnaujinti infrastruktūrą (pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles, stovyklavietes ir pan.)
Pagal penktąjį 2 mln. 197 tūkst. eurų vertės (1 mln. 868 tūkst. eurų – ES lėšos, 330 tūkst. eurų – rajono biudžeto) projektą būtų plečiamas Laisvės kovų maršrutas: sutvarkytas Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinis kompleksas Merkinėje, prieigos prie Merkinės krašto muziejaus, taip pat būtų įrengtos prieigos prie Kryžiaus, Lietuvos partizanų kapo, Lietuvos kario Kazio Čebelio kapo ir Marcinkonių bažnyčios komplekso bei jo varpinės.
Įgyvendinus šeštąjį projektą kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis už 152 tūkst. eurų (Varėnos r. biudžeto dalis – 20 tūkst. eurų, iš jų 17 tūkst. eurų – ES lėšos, 3 tūkst. – rajono biudžeto), būtų parengtos informacinės ir komunikacinės priemonės (išmaniosios technologijos, techninė įranga elektroniniam bilietui pirkti, autobusų pritaikymas neįgaliesiems ir kt.).
Sprendimo įgyvendinimą kontroliuotų S. Griškevičienė
Septintojo projekto metu suplanuota už 60 tūkst. eurų (51 tūkst. eurų – ES lėšos, 9 tūkst. eurų – rajono biudžeto) modernizuoti Varėnos autobusų stotį, įrengiant joje informacinę švieslentę bei kompiuterius; aštuntojo projekto metu – kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis sukurti bei vystyti „visuomenės sveikatos stiprinimo ir neformaliojo švietimo paslaugų tinklo veiklas“ (šio projekto bendra vertė – 300 tūkst. eurų, Varėnos rajono biudžeto dalis – 100 tūkst. eurų, iš jų 85 tūkst. eurų – ES lėšos, 15 tūkst. eurų – rajono biudžeto).
Tuo tarpu devintasis ir pats brangiausias projektas (jo vertė – 4 mln. 928 tūkst. eurų, iš jų 4 mln. 189 tūkst. eurų – ES lėšos, 739 tūkst. eurų – rajono biudžeto) skirtas mūsų rajono visuomenės sveikatai stiprinti ir neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumui didinti, t. y. – numatyta Varėnos sporto centre įrengti daugiafunkcę sporto salę bei įsigyti transporto priemonę vaikams ir jaunimui pavėžėti „iki neformaliojo švietimo paslaugos teikimo vietos“.
Aiškinamajame rašte taip pat buvo nurodyta, kad jei rajono taryba sprendimu pritartų šiai 2024-2029 metų Alytaus regiono funkcinės zonos strategijai, sprendimo įgyvendinimą kontroliuotų savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė iki 2030 metų pabaigos.
Kaip rajono tarybai aiškino pati Investicijų skyriaus vedėja S. Griškevičienė, „ši strategija yra penkių savivaldybių susitarimas veikti bendrai, teikiant viešąsias paslaugas arba sudarant geresnes prielaidas verslui ar turizmo plėtrai“, taip pat „kiekviena savivaldybė išskyrė prioritetus, kokios sritys jai yra skausmingiausios“.
Skausmingiausios sritys mūsų rajone
„Mūsų didžioji problema yra neformaliojo ugdymo ir visuomenės sveikatos stiprinimo veiksmai, – kalbėjo pranešėja S. Griškevičienė. – Pagal išvengiamą mirtingumą Varėnos rajonas kaip ir Lazdijai yra „raudonojoj zonoj“, tad iš tikrųjų mes turim imtis priemonių tuos rodiklius mažint. Kita vertus, neformaliajam ugdymui, kaip ir visuomenės sveikatos stiprinimui, toliau vystyti nepakanka erdvių, dėl to būtina įgyvendinti infrastruktūrinį projektą ir sudaryti prielaidas šitoms problemoms spręsti.“
Tuo tarpu rajono tarybos opozicijos atstovui Daliui Lukminui rūpėjo paprastesnis klausimas: kiek konkrečiai kainuos Varėnos autobusų stoties švieslentė, „nes įspūdis toks, kad švieslentė brangesnė už visą autobusų stotį – 60 tūkst. eurų“.
S. Griškevičienė atsakė, kad už tą sumą „bus galimybė įrengti švieslentes autobusuose, kaip jūs ir siūlėte“, „taip pat keturios informacinės švieslentės bus lauke, dvi – viduje ir bus įsigyti penki kompiuteriai“.
Kitą rajono opozicijos atstovą Povilą Saulevičių domino, kaip pagal „šitą jūsų parengtą strategiją“ bus mažinamas mirtingumas „arba bent sustabdymas tų neigiamų procesų mūsų rajone“, taip pat jam rūpėjo „gimstamumo didinimas“ ir kad jaunos šeimos atvyktų čia gyventi.
Mirtingumą mažins visuomenės sveikatos biuras sporto salėje
S. Griškevičienė aiškino, kad „būtent visuomenės sveikatos biuro numatomomis prevencinėmis priemonėmis ir numatoma šitą rodiklį (mirtingumo-aut.) mažinti“, nes „sveikatos biuras turi specialistų, taip pat bus pasitelkiami specialistai iš kitų savivaldybių“. „Tačiau pagrindinė problema“, anot pranešėjos, „yra infrastruktūros stoka“, nes „šiandien visuomenės sveikatos biuras neturi pakankamai patalpų, kur galėtų organizuoti savo veiklas“. Ir tik „įrengus sporto salę Varėnos sporto centre“, toji pagrindinė problema, kaip buvo galima suprasti iš Investicijų skyriaus vedėjos aiškinimo, išnyktų, ir mirtingumas mūsų rajone kaip mat sumažėtų. O „tiesioginio poveikio gimstamumui didinti“, kaip pripažino S. Griškevičienė, nėra nė vienos savivaldybės „veiksmuose“, tad ji sakė nemananti, jog ir „Varėna yra kažkuo išskirtinė, kad galėtų imtis veiksmų, finansuojamų ES lėšomis, ir spręstų gimstamumo problemą“. Ji tik pridūrė, kad „neformaliajam švietimui taip pat bus sudaromos prielaidos, tarp kurių – visos dienos mokyklos projektai įgyvendinami, tad jaunos šeimos tikrai turės visas sąlygas ir galimybes jų vaikus tinkamai ugdyti Varėnos rajono švietimo įstaigose“.
Tuomet P. Saulevičiui uždavė klausimą merui Algiui Kašėtai, kokią strategiją Varėnos rajonui mato jis, kaip rajono vadovas, kurio, pasibaigus kadencijai, „galbūt čia neliks“ ir jis „išvažiuos“? Nes pagal dabar svarstomą strategiją, anot klausėjo, po 5-erių metų nieko neliks ir iš Varėnos rajono.
„Aš, kaip matot, esu čia, o labiau toliau išvykęs esat jūs, todėl linkiu jums sugrįžti greičiau ir ne tik retkarčiais, t. y. kartą per mėnesį, – atsakė meras A. Kašėta tarybos nariui P. Saulevičiui, turėdamas omenyje, kad šis tarybos narys dirba užsienyje ir į rajoną grįžta retai.
Strategija nepatiko, bet pakentės iki naujų mero rinkimų
„Na, o kalbant apie strategiją, pirmiausia pinigai, 8,5 milijono, duodami komandai (5-ioms regiono savivaldybėms-aut.), kuriai pasakoma: jūs turit tokias taisykles ir prašom pagal jas susitarti, – aiškino meras. – Ir mes tariamės, o tada dar pusę metų derinama Vidaus reikalų ministerijoje, ekspertai mums vis duoda pastabų, ir mes vis turim koreguot ir kažko atsisakyt, ko atsisakyt nenorėtumėm… Jūs puikiai žinot tas aplinkybes, nes patys su projektais esat dirbę. Aš nesakau, kad ta strategija yra tobula, bet manau, kad mes pakankamai gerai prisitaikėm prie tų aplinkybių ir sąlygų. Esu labai dėkingas komandai, o politinę atsakomybę, be abejo, prisiima meras.“
Vis dėlto pasisakę du opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovai P. Saulevičius ir Martynas Katelynas negailestingai kritikavo pristatomą Alytaus regiono funkcinės zonos strategiją, kad jos „kaip ir nėra“, „o tie pinigai realiai prie rajono situacijos pagerinimo niekuo nepadės“, vis įgeldami merui, esą „na, yra kaip yra, naują merą rinksim dar ne tuoj, teks susigyventi“, „su tuo teks susitaikyti 2,5-3 metus, na, bet pakentėsim“.
Beje, ne vien šie abu opozicijos aktyvistai, be kurių pašnekėjimų nepraeina nė vienas rajono tarybos posėdis, verčiau pasirinko kančią iki pat kadencijos pabaigos su viltimi sulaukti kito mero, užuot patys bent pirštą pridėję siūlomai Strategijai patobulinti.
Rajono tarybos nariai prie Strategijos rengimo neprisidėjo
Kaip pastebėjo Investicijų skyriaus vedėja S. Griškevičienė, nuo praėjusių metų, kai buvo pristatytas minėtosios Strategijos projektas, nė vienas rajono tarybos narys nepateikė nė vienos pastabos ar pasiūlymo, „ką jie mato galbūt kitaip“, nors „turėjo tokią galimybę ir teisę“.
„Tai tiesiog ačiū už bendradarbiavimą“, – ironiškai pridūrė S. Griškevičienė, kas, regis, labai nepatiko opozicijai, ypač abiems „kankiniams“: vienas jų ėmėsi auklėti pranešėją, kaip reikia dirbti, o antrasis pareplikavo, esą opozicijos pasiūlymams ir pastaboms „į įvairius projektus“ nepritariama, todėl „niekas nieko ir nebesiūlo“.
Na, panašiai teisinosi ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko personažas iš „Dviračio žinių“ su fraze: „Jeigu taip, tai nafik“. Tad posėdžio pirmininkas meras A. Kašėta irgi netylėjo.
„Čia buvo minimos užuominos į rinkimus ir kiek čia liko iki kitų rinkimų, – prabilo jis. – Tai norėčiau, kolegos, pasakyti, kad iš tikro rinkimai įvyko prieš metus, ir suprantu, kad kai kam bus skaudu, tačiau būtent šitomis priemonėmis buvo paremta mero rinkimų programa – joje šitos sritys, judėjimo kryptys buvo nurodytos, ir rinkėjai išrinko meru tą, ką išrinko. Suprantu, kad galbūt iš tikro neišgijo dar žaizdos, bet taip yra. Ir, kolegos, neturėtumėt pamiršti, kad teisėjai esat ne jūs – vienintelis teisėjas yra rinkėjas ir jisai pasirinko, kieno programa yra geriausia. (…) O į gerus pasiūlymus ir pastabas dėl Strategijos mes, kolegos, būtume atsižvelgę. Bet jų tiesiog nebuvo.“
O šią savaitę meras A. Kašėta per savo „feisbuką“ pranešė, kad Merkinės dvarvietėje kartu su Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono bei Lazdijų savivaldybių atstovais jau pasirašytas susitarimas – ilgalaikis įsipareigojimas dėl 2024-2029 metų Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo.
Diana Zubavičienė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai