Apie tai – kokiu būdu rajono mero Algio Kašėtos žmona Ramunė Kašėtienė įsidarbino Varėnos kultūros centre; ar meras turėjo naudos, kai jo sudarytą knygą savivaldybė nupirko iš reprezentacijai skirtų lėšų – kalbėta per paskutinio rajono tarybos posėdžio „mažumos valandą“, kur taip pat buvo pagarsintas skundas savivaldybės Etikos komisijai dėl mero galimų pažeidimų Seimo rinkimų politinės agitacijos metu; tačiau neatsakytų klausimų dar liko, tad „Merkio kraštas“ paprašė į juos atsakyti patį merą A. Kašėtą…
Žinia apie mero žmoną
„Merkio krašto“ žiniomis, Varėnos kultūros centras internetinėje erdvėje net du kartus viešino skelbimą apie organizuojamą konkursą kino ir parodų salių administratoriaus pareigoms eiti (paskutinįsyk – spalio viduryje), pridėjęs ir konkurso sąlygas pretendentams.
Minėtosios pareigybės paskirtis, kaip skelbta, – organizuoti kino ir parodų salių veiklą.
Konkurso sąlygose, be visa kita, parašyta, kad „darbuotojas, einantis šias pareigas“, turi „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį koleginį su profesinio bakalauro laipsniu ar jam prilygintą išsilavinimą meno, humanitarinių ar socialinių mokslų studijų srities“.
Paviešintas ir būsimojo Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių administratoriaus pareiginės algos dydis koeficientais (pareigybės lygis – A2), priklausomas „nuo profesinio darbo patirties“: minimalus koeficientas – 0,85 baziniais dydžiais, maksimalus – 1,22. (Nuo šių metų pradžios A lygio pareigybei nustatytas pareiginės algos bazinis dydis yra 1785,4 euro, tad minimali mėnesinė alga su mokesčiais turėtų siekti 1517,59 euro, maksimali – 2178,19 euro; bet šiuo metu patvirtintas kino ir parodų salių administratoriaus pareiginis koeficientas yra 0,88, o tai būtų 1571,15 euro dydžio atlyginimas per mėnesį, neatskaičius mokesčių.)
Paskelbtas ir kandidatų „atrankos būdas – testas žodžiu (pokalbis)“ su perspėjimu, kad „susisieksime tik su atrinktais kandidatais“.
Ir štai praėjusį mėnesį „Merkio krašto“ redakcija sužinojo, kad Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių administratoriaus pareigas užėmė rajono mero žmona Ramunė Kašėtienė.
Bet pirmiau šia žinia su tam tikromis insinuacijomis lapkričio 19 dieną per rajono tarybos posėdžio „mažumos valandą“ pasidalijo „amžinas“ dabartinio mero Algio Kašėtos oponentas, dabartinis rajono tarybos narys, buvęs meras Vidas Mikalauskas.
V. Mikalausko pranešimas
V. Mikalauskas savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Laimos Denutienės paklausė, „kokiu keliu“ Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių „darbuotojų gretas papildė“ ne tik mero žmona, bet ir dar viena, anot klausėjo, „vilnietė, šeimos rato draugė, atsakinga už parodų organizavimą“, bei „alytiškė specialistė kinui, kuri dirba per nuotolį“.
Kultūros ir sporto skyriaus vedėja aiškino, kad konkursas kino ir parodų salės administratoriaus pareigoms eiti buvo skelbtas du kartus, bet pirmą kartą jame niekas nedalyvavo, o antrą kartą „dalyvavo ir jį laimėjo Ramunė Kašėtienė“. O specialistė parodoms Rita Banėnaitė, pasak L. Denutienės, yra tik „iš prigimties vilnietė“, bet „jau daugybę metų turi sodybą“ mūsų rajone, kur „nuolat gyvena, ir jos vaikai lanko mokyklą čia pas mus, Varėnoje“.
L. Denutienė taip pat patvirtino, kad „alytiškė specialistė kinui“ Simona Vidūnaitė – visai ne alytiškė, nes gyvena Rudnios kaime ir minėtąjį darbą „jau seniai dirba, grįžusi iš motinystės atostogų“(„Merkio krašto“ žiniomis, S. Vidūnaitė čia dirba apie 6 metus).
Tuo tarpu rajono tarybos posėdžio pirmininkas, meras A. Kašėta garsiai pasipiktino, kad „ponas Vidas skleidžia gandus“. „Jūsų paminėti asmenys, neva mano šeimos draugai ar draugės, nebuvo man pažįstami iki to momento, kol jie nepradėjo dirbti, ir aš tą sakau atsakingai“, – griežtai patikino A. Kašėta.
Pokalbis su meru A. Kašėta
O štai „Merkio kraštas“ šį antradienį merui A. Kašėtai minėtąja tema uždavė kiek kitokių klausimų.
„Merkio kraštas“. Gerbiamasis mere, pirmiausia, kalbant apie Jūsų žmonos įsidarbinimą, daugumai visiškai nesvarbu, kad buvo konkursas, buvo komisija, kad Jūsų žmona atitiko visus reikalavimus ir naujajame darbe galbūt dirbs puikiai. Mūsų žmonės, kiek teko girdėti, galvoja paprastai: meras įdarbino savo žmoną savivaldybei pavaldžioje įstaigoje naudodamasis savo tarnybiniu statusu, o konkursas ir komisija – šnipšto verti, nes tas procedūras vykdė mero pavaldiniai. Ką Jūs į tai?
Algis Kašėta. Na, turbūt kiekvienas galvoja taip, kaip jis vertina merą. Tie stereotipiniai dalykai likę nuo ankstesniojo mero laikų, kai net valytoja negaudavo darbo be pono Vido žinios. Jau daug metų tokius klausimus sprendžia pats įstaigos vadovas.
„M. k.“ O ką Jūs, kaip rajono vadovas, pasakytumėt žmonėms? Nes dabar jų mesti akmenys lekia ne į žmoną ar konkurso organizatorius, bet būtent į Jus…
A.K. Žmona apsisprendė dalyvauti antrąkart paskelbtame konkurse tik tuomet, kai pamatė, kad pirmajame niekas nedalyvavo. Ir kai ji mane apie tai informavo, aš neprieštaravau. Mano artimieji neturi nukentėti tik todėl, kad aš daug metų turėjau Seimo nario statusą, dabar – mero. Esu linkęs manyti, kad jie taip pat turi teisę dalyvauti konkursuose, turi teisę dirbti rajone, taip pat ir biudžetinėse įstaigose. Juo labiau, kad mano žmonos turimos kompetencijos atitiko konkurso sąlygas. Ji turi du išsilavinimus – aukštesnįjį muzikos mokytojos ir aukštąjį menų bakalaurą. Taip pat 20 metų dirbo administracinį darbą Kultūros paveldo centre. Tad natūralu, kad aš neprieštaravau, jog žmona pagal savo pašaukimą ir gebėjimus rinktųsi sau vietą, dalyvautų konkurse, kuriame buvo teigiamai įvertinta.
„M.k.“ Ar ponia Ramunė kasdien dirba Varėnos kultūros centre? Gal Jūs su žmona jau persikėlėt iš Vilniaus į mūsų rajoną nuolat gyventi?
A.K. Taip žmona dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Šiltuoju metų laiku mes gyvename kaime, o žiemą važinėjame iš Vilniaus. Bet yra planas nebevažinėti, tad ketinam visam laikui apsigyventi rajone, jei pavyks.
„M. k.“ Milioniškėse?
A.K. Nebūtinai, nors sodybą Milioniškėse kaip turėjom, taip ir tebeturim…
Vietoj vieno darbuotojo – trys
Kokiu būdu rajono mero žmona Ramunė Kašėtienė neseniai įsidarbino Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių (atskirame pastate J. Basanavičiaus g.17) administratore, rašėme praėjusiame „Merkio krašte“.
Taip pat rašėme, kad be šios naujai įsteigtos kino ir parodų salių administratoriaus pareigybės, buvo įsteigtos dar dvi – specialisto kinui ir specialisto parodoms, nors iki to laiko apie 6 metus apsieita tik su viena darbuotoja – vyriausiąja specialiste kinui ir parodoms.
Tad dar vienas iš neatsakytų klausimų, užduotų per rajono tarybos posėdžio „mažumos valandą“: ar tikrai Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių „normaliam funkcionavimui reikalingi trys administravimo funkcijas vykdantys darbuotojai“? Be jų, čia dar dirba kasininkė, garso įrašų studijos operatorius bei kino ir garso operatorius.
Tuo tarpu kino ir parodų salių pajamos per 10 mėnesių (nuo šių metų sausio 1-osios iki spalio 31 dienos) tesiekė 39 tūkst. 507 eurus, t. y. vidutiniškai po 3,5 tūkst. eurų per mėnesį, ko neužtektų net pusės minėtųjų darbuotojų atlyginimams išmokėti (vien kino ir parodų administratorei yra nustatytas 1571 euro dydžio mėnesinis atlyginimas su mokesčiais, arba apie 1030 eurų į rankas).
Beje, viso Varėnos kultūros centro su jo padaliniais veiklai iš šių metų rajono biudžeto yra skirta apie 1 mln. 800 tūkst. eurų, didžiausia dalis – darbuotojų atlyginimams (vien šios įstaigos valytojų algoms išleidžiama apie 150 tūkst. eurų per metus), tuo tarpu pajamų sugeneruojama mažiau nei 100 tūkst. eurų per metus.
Įstaigos vadovės sprendimas
Ir nors biudžetinės kultūros įstaigos, savaime suprantama, nėra verslo įmonės, ir niekas nė nelaukia, kad jos uždirbtų milijonus, vis dėlto tie milijonai, išleidžiami kultūros įstaigoms, yra mokesčių mokėtojų pinigai.
Tad „Merkio kraštas“ pirmiausia ir pasiteiravo rajono mero Algio Kašėtos nuomonės, ar tikrai savivaldybei pavaldaus Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėms reikia administratoriaus bei dviejų specialistų kinui ir parodoms, jei iki tol, regis, puikiai apsieita ir su viena specialiste?
Tuomet meras pasiūlė šį klausimą užduoti Varėnos kultūros centro direktorei Jurgitai Keršienei, kuri, kaip įstaigos vadovė, pasak jo, pati savarankiškai sprendžia tokius klausimus.
„Taip, tai buvo mano sprendimas, – patvirtino ir „Merkio krašto“ pakalbinta Varėnos kultūros centro direktorė J. Keršienė. – Dviejų specialistų atskirai kinui ir parodoms reikalaujama, nuo šių metų liepos 1 dienos pasikeitus profesijų klasifikatoriui, nes kinas ir parodos – visiškai skirtingos sritys, ir dvigubinti tų pareigybių nebegalima. Be to, viena specialistė kinui bei parodoms ir „nebepatempė“, nes be to, kad jai reikėjo sudarinėti kino filmų repertuarus, tartis su filmų tiekėjais, ji buvo atsakinga ir už visame rajone vykstančias parodas, kur yra daug mūsų įstaigos padalinių, ir reikia daug bendrauti su menininkais, taip pat su amatininkais bei tautodailininkais.“
Dabartinė specialistė parodoms, pasak pašnekovės, dirba visu etatu, specialistė kinui – 0,5 etato, o kartais ji, jei nebūtina atvykti į darbovietę, dirba ir nuotoliu.
V. Mikalausko dėmesys
„O kino ir parodų salių administratoriaus prireikė, nes mes dar turim universalią salę, kurioje vyksta daug renginių, nesusijusių nei su kinu, nei su parodomis, kaip, tarkim, neseniai įvykę „Savanorių apdovanojimai“, Neįgaliųjų draugijos konferencija ir panašiai, – aiškino Varėnos kultūros centro direktorė J. Keršienė. – Ir kuo toliau, tuo daugiau tokių renginių. Iki tol aš pati administravau, kol nusprendžiau, kad atskirame pastate tinkamai tvarkytis su renginiais, sudarinėti grafikus, tabelius, prižiūrėti visą ūkį, kur kas sugenda, kur ko trūksta, reikia atskiro administratoriaus. Taigi paskelbėm konkursą, o jame sudalyvavo mero žmona. Ir ką daryti? Ji atitiko visus paskelbto konkurso reikalavimus tai pareigybei.“
O dar vieną klausimą minėtosios rajono tarybos posėdžio „mažumos valandos“ metu, į kurį irgi pritrūko atsakymo, merui Algiui Kašėtai uždavė vėl gi „amžinas“ jo oponentas, rajono tarybos narys, buvęs meras Vidas Mikalauskas, ir pats pripažinęs, kad „šiandien mano dėmesys jums skirtas“.
O V. Mikalausko dėmesį pirmiausia patraukė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto patikrinimo eilutės, kad per koronaviruso pandemiją įvesto karantino metu Varėnoje buvo minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, o jai paminėti savivaldybės administracija iš reprezentacijai numatytų lėšų skyrė pinigų ir rajono mero A. Kašėtos sudarytos knygos „Merkio rinktinės štabo dienoraštis 1945-1946“ 40-čiai egzempliorių nupirkti už 680 eurų. (Apie visą savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atliktą patikrinimą rašėme spalio 8 d. „Merkio krašto“ str. „Karantinas pinigų taškymo reprezentacijai rajono savivaldybėje nesustabdė“.)
Gera šnekėti
„Gera rašyti ar sudaryti knygas, kai gali įsiūlyti ir nurodyti pavaldiniams, kiek reikia jų nupirkti, – ironizavo V. Mikalauskas per tarybos posėdžio „mažumos valandą“. – Todėl klausimas merui: kaip jūs jaučiatės po šio prekybinio sandėrio ar nesijaučiate pažeidęs viešuosius ir privačius interesus?“
Meras A. Kašėta tuomet tikino, kad jis „niekaip iš to nepasipelnė“, o už darbą sudarant knygą „Merkio rinktinės štabo dienoraštis“ atlyginimą gavęs ne pinigais, bet tos pačios knygos egzemplioriais. „Kuriuos pardavėt paskui?“ – neatlyžo V. Mikalauskas. „Kiekvienas sprendžia pagal savo supratimą ir sugedimo laipsnį, aš tuo tikrai neužsiimu“, – neliko skolingas ir A. Kašėta.
O vis dėlto kam konkrečiai savivaldybės administracija sumokėjo 680 eurų už šios knygos 40 egzempliorių, jei knygos sudarytojas istorikas A. Kašėta tų pinigų negavo? Tačiau toks klausimas nebuvo užduotas.
O atsakymas būtų paprastas: 680 eurų rajono savivaldybės administracija sumokėjo istorinės knygos „Merkio rinktinės štabo dienoraštis 1945-1946“ leidėjui ir autorių teisių savininkui – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, kuriam priklauso asmeninės turtinės ir neturtinės teisės į kūrinį. Tokias teises knygos antraštinio lapo antroje pusėje žymi tarptautinio autorių teisių apsaugos ženklo simbolis © (angl. copyright).
Moralinis veidas
Vis dėlto kodėl per karantiną, kada galiojo gana griežti suvaržymai renginiams, Varėnoje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas, o jos dalyviams padovanotas būtent „Merkio štabo rinktinės dienoraštis 1945-1946“?
Į šį „Merkio krašto“ klausimą rajono meras A. Kašėta atsakė taip:
„Tai buvo milžiniškas renginys, koks vyksta gal kartą per 10 metų, o šansas, kad toks vyks pas mus rajone, vienoje iš 60 savivaldybių, yra vienas iš 60-ies. Viskas vyko lauke, mes visi stovėjom su kaukėm, o tuo metu tokius renginius leido organizuot. Atvažiavo krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, garbės sargybos kuopa. Kai skyriaus vedėja manęs paklausė, ką mes jiems padovanosim atminimui, abu pasitarėm ir nusprendėm, kad geriausiai tiktų ką tik išleistas „Merkio rinktinės štabo dienoraštis“, kurį parengiau per karantiną, turėdamas daugiau laisvesnių savaitgalių. Tai buvo visiškai naujas, neskaitytas, reprezentatyvus leidinys, kokio, tarkim, per Poezijos pavasarėlį nedovanotum, o Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo proga tinka. Keliolika egzempliorių išdalinom pirmiesiems asmenims, tarp jų krašto apsaugos ministrui istorikui Anušauskui, taip pat aktyviausiems renginio organizatoriams – vietos šauliams, vadams. Aš asmeniškai jokios naudos iš to neturėjau. Mikalauskas viską puikiai žinojo, taip pat žinojo, kad knyga nupirkta iš Genocido ir rezistencijos centro, bet jis nematė problemos akiplėšiškai meluoti. Toks žmogaus moralinis veidas“.
Skundas Etikos komisijai
Apie rajono mero Algio Kašėtos žmonos įsidarbinimą Varėnos kultūros centre bei apie mero sudarytos knygos „Merkio štabo rinktinės dienoraštis 1945-1646“ pirkimą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro gana plačiai rašėme praėjusio „Merkio krašto“ net dviejuose numeriuose.
O minėtuosius porą klausimų per paskutinio (lapkričio 19 d.) rajono tarybos posėdžio „mažumos valandą“ inicijavęs tarybos opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys Vidas Mikalauskas galop garsiai perskaitė ir savo rašytinį skundą savivaldybės Etikos komisijai.
Tas skundas vadinosi „Dėl Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, administracijos direktoriaus pavaduotojos Stasės Bingelienės ir vyriausiosios specialistės Ingos Videikaitės veiksmų“.
„Tenka konstatuoti, kad rinkimų metu meras ir administracijos darbuotojai galimai grubiai pažeidė LR Rinkimų kodekso 102 straipsnį, todėl šį faktą šiandien turiu pagarsinti“, – pradėjo V. Mikalauskas savo skundą, čia pat laisvai pacitavęs ir paminėtojo straipsnio 1 dalį.
Rinkimų kodekso 102 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdant politinę agitaciją, draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip kitaip naudojantis tarnybine padėtimi, savivaldybės resursais, bandyti paveikti rinkėjų valią. Be to, valstybės politikams, pareigūnams, kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ir kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.
Filmavosi savivaldybėje
Taigi, anot V. Mikalausko, Seimo rinkimų agitacijos metu šį Rinkimų kodekso straipsnį rajono meras A. Kašėta pažeidė, kai „darbo metu savivaldybės patalpose, mažojoje posėdžių salėje, pasikvietus vyriausiąją specialistę Ingą Videikaitę, buvo nufilmuotas įrašas su meru ir publikuotas „feisbuko“ paskyroje, agituojant už Liberalų sąjūdžio kandidatą vienmandatėje apygardoje“.
„Pažymėtina ir tai, kad vienas įrašas buvo padarytas Sveikatos centre darbo metu, kalbinant gydytoją, tarybos narę Rasą Kačiurinienę, ir šitas epizodas traktuojamas, kaip tariamai grubus pažeidimas, – teigiama V. Mikalausko skunde. – Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie veiksmai buvo atliekami savivaldybės pastate, kur buvo įsikūrusi Dzūkijos apygardos rinkimų komisija. Kadangi laiku nebuvo reaguota į šį grubų mero Algio Kašėtos Rinkimų kodekso pažeidimą prieš pirmąjį turą, prieš antrąjį turą visu gražumu suspindėjo tarybos valdančios daugumos narių grupė. Medžiagą rengė ir vėl ta pati savivaldybės vyriausioji specialistė, išnaudojanti tą patį mažosios posėdžių salės foną…“
Skundo pabaigoje jo autorius, rajono tarybos Socialdemokratų frakcijos narys V. Mikalauskas prašė „šį atvejį svarstyti Etikos komisijoje“, įvertinti mero bei minėtųjų darbuotojų „veiksmus ir užkardyti, kad tokie atvejai nesikartotų kituose rinkimuose“.
„Pats svarbiausias klausimas“
Po rajono tarybos posėdžio V. Mikalausko skundas buvo perduotas jo artimai bend-ražygei, Etikos komisijos pirmininkei ir tos pačios opozicinės Socialdemokratų frakcijos narei Daivai Tamulevičienei, jau po poros dienų sukvietusiai Etikos komisijos narius į posėdį šiam, anot pirmininkės, „pačiam svarbiausiam klausimui“ (ir keletui kitų) spręsti.
Posėdyje dalyvavo visi penki Etikos komisijos nariai (įskaitant ir komisijos pirmininkę nuo rajono tarybos opozicijos D. Tamulevičienę): rajono tarybos nariai Michailas Golubevas, Marius Krakauskas (abu nuo valdančiosios daugumos), Dalius Lukminas (nuo opozicijos), taip pat Matuizų bendruomenės pirmininkas Gediminas Sausaitis.
„Mūsų pagrindinė užduotis – pradėti tyrimą ar nepradėti, kokie būtų jūsų komentarai dėl tyrimo? – paklausė komisijos pirmininkė komisijos narių, supažindinusi juos su V. Mikalausko skundu.
Tenka pažymėti, kad viso posėdžio metu komisijos pirmininkė D. Tamulevičienė ir D. Lukminas buvo linkę pradėti tyrimą, o likusieji trys nariai – nepradėti.
Bet iš pradžių D. Tamulevičienė pranešė dėl gauto skundo pasikonsultavusi su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri esą paaiškino, kad atlikti tyrimą pagal Rinkimų kodekso 102 straipsnį „nėra savivaldybės Etikos komisijos kompetencija, dėl to reikia kreiptis į VRK“ (į Vyriausiąją rinkimų komisiją).
„Pletkų lygis“
Etikos komisijos pirmininkė taip pat išsiaiškino, kad nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos S. Bingelienės ir vyr. specialistės I. Videikaitės, t. y. ne politikių, elgesį irgi, pasak pirmininkės, „nėra mūsų kompetencija, tad mes turbūt turėtume rekomenduoti šių savivaldybės administracijos darbuotojų elgesį svarstyti administracijai“.
„Bet mes negalim praleisti pro akis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kadangi meras ir minima tarybos narė yra politikai, (…) taip pat šitiems politikams galioja Valstybės politikų elgesio kodeksas“, – neprarado vilties savivaldybės Etikos komisijos pirmininkė D. Tamulevičienė, išvardijusi keletą to įstatymo bei kodekso nuostatų ir pagal jas aiškiai nusiteikusi vis dėlto išnagrinėti V. Mikalausko skunde paminėto mero A. Kašėtos ir rajono tarybos narės R. Kačiurinienės agitaciją.
Etikos komisijos narys D. Lukminas irgi buvo nieko prieš įsitraukti į mero ir tarybos kolegės elgesio tyrimą, tik to siekė ne taip nuosekliai kaip pirmininkė.
O štai Etikos komisijos nariai M. Golubevas, M. Krakauskas ir G. Sausaitis nematė reikalo tą daryti. „Kodėl Mikalauskas nesikreipė rinkimų metu į VRK?“, „Pletkų lygis, ir dar po tiek laiko“, „Ne mūsų čia darbas, tegul kreipiasi į VRK“, „Rinkimai pralošti, tad gaila laiko, nes čia nesibaigs…“ – taip ir panašiai garsiai svarstė jie.
Galop Etikos komisijos pirmininkei D. Tamulevičienei pasiūlius balsuoti už tai, kad tyrimas pagal V. Mikalausko skundą būtų pradėtas, „už“ nubalsavo tik pati komisijos pirmininkė ir D. Lukminas, o M. Golubevas, M. Krakauskas ir G. Sausaitis tam nepritarė – susilaikė.
„Mes nesam tokie naivūs“
Beje, apie tai, kad daugumos Etikos komisijos narių balsais nuspręsta tyrimo nepradėti, komisijos pirmininkė iškart po balsavimo kažkam paskambino telefonu ir pranešė rezultatus. (Visą skundo svarstymo eigą galima pamatyti bei išgirsti rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.varena.lt paviešintame šio Etikos komisijos pasėdžio vaizdo ir garso įraše.)
Tuo tarpu „Merkio kraštas“ merą A. Kašėtą paklausė, kaip jis pats vertina savo agitaciją savivaldybės patalpose ir oponento skunde išdėstytus argumentus.
„Na, mes nesam tokie naivūs, kad darbo valandomis tą darytume salytėje, kuria nuolat yra naudojamasi ir bet kas gali užeiti darbo metu, – komentavo meras. – O per pietų pertrauką, mano galva, tikrai nėra pažeidimas sukurti filmuotą siužetą, sakykim, savo tarnybos pastate – salytėje arba kabinete. Lygiai taip pat ir mano kolegė turi teisę filmuotis savo darbo vietoj nedarbo metu. Tik keista, jog skunde ir vėl apkaltinta savivaldybės darbuotoja, turiu omenyje Ingą Videikaitę, kad jinai prisidėjo filmuojant siužetą, nes tam pirma reikia turėti kokį nors įrodymą. Manau, kad šioje vietoje jau balansuota ties šmeižto riba.“
Pokalbio pabaigoje meras A. Kašėta šių eilučių autorei dar paskaitė jo jau parengtus raštiškus atsakymus į kitos žurnalistės iš kitos visuomenės informavimo priemonės užduotus klausimus. Štai tie rajono vadovo atsakymai, kurie galbūt bus įdomūs ir „Merkio krašto“ skaitytojams: „Vykdamas į darbą ir iš darbo naudojuosi asmeniniais automobiliais, todėl degalai savivaldybei nekainuoja. Jokių kompensacijų iš savivaldybės biudžeto negaunu ir negavau per visus 9 metus. Dirbau visas darbo dienas, dirbti reikia ir savaitgaliais, už kuriuos darbo užmokestis nemokamas. Šiais metais buvau išvažiavęs į 5 komandiruotes, tarp jų ir Lietuvoj, kurios bendrai kainavo 900 eurų. Per 10,5 mėnesio laikotarpį, manau, tai yra pačios kukliausios išlaidos Lietuvoje.“
Diana Zubavičienė
