Teigia, kad vandeniu nuplovė žemėn 58 kovų lizdus

Jau rašėme, kad daugiau nei 100 varėniškių, gyvenančių Z. Voronecko ir Marcinkonių gatvėse, praėjusį mėnesį raštu kreipėsi į rajono merą su prašymu padėti pagaliau atsikratyti antrus metus juos varginančios gausybės kovų kaimynystės, o meras netrukus paprašė Aplinkos apsaugos agentūros leidimo pareguliuoti itin gausią šių paukščių koloniją; ir kas įvyko po to?..

Prireikė aplinkosaugininkų leidimo
Vasario 14 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Prašo mero padėti išvaikyti varnas“ rašėme, kad 107 varėniškiai, gyvenantys trijuose Z. Voronecko bei Marcinkonių gatvių daugiabučiuose, vasario 10 dieną raštu kreipėsi į rajono merą Algį Kašėtą, kad jis padėtų bent jau apmažinti gretimose pušyse įsikūrusią didelę ir labai triukšmingą kovų koloniją.
Gyventojai skundėsi, kad šie jų juodaplunksniai kaimynai ne tik nuo pat ankstyvo ryto kelia „intensyvų triukšmą“, bet ir intensyviai teršia, o perėjimo metu net puldinėja praeivius.
Žmonės prašė mero kuo skubiau, iki kovo 1 dienos, suorganizuoti kovų lizdų naikinimą, nes galiojantys teisės aktai vėliau tą daryti draudžia. Taip pat prašyta naudoti garsines baidykles, sistemingai genėti pušis, tvarkyti aplinką ir kontroliuoti benamių kačių šėrimą, kadangi atvirai besimėtančios maisto atliekos į miestą būtent ir privilioja gausius šių laukinių paukščių būrius.
Kitą dieną „Merkio krašto“ pakalbintas meras A. Kašėta patvirtino, kad savivaldybė jau kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą prašydama leidimo kovų populiacijos gausumui reguliuoti.
„Ketinama pasitelkti garsines baidykles bei kitas priemones, kurioms naudoti gausime agentūros leidimą, – komentavo meras, tuo pačiu paraginęs gyventojus „nesudaryti sąlygų kovams veistis tarp daugiabučių namų ir prie konteinerių nepalikti šiukšlių bei maisto katėms.“
Pasitelkė ugniagesių vandens žarną
Ir štai praėjusį mėnesį redakcija gavo mūsų skaitytojų pranešimą, kad vasario 27-ąją maždaug po vidurdienio į pušis su kovų lizdais apie tris valandas buvo purškiamas vanduo iš ugniagesių žarnos nuo specialaus automobilio pakeliamojo bokšto, matyt, siekiant stipria vandens srove tuos lizdus tiesiog nuplėšti nuo šakų.
Kai kurie redakcijos interesantai šaipėsi, kad tas vandens purškimas esą nieko nedavė – „tik išplovė lizdus“, nes kovai, tąkart skubiai dingę iš pušynėlio, gal po dviejų dienų vėl sugrįžo atgal ir triukšmingai „džiaugėsi švariais lizdais“. Kiti gi mūsų skaitytojai svarstė, kad gal buvo purškiamas ne vanduo, bet koks nors specialus skystis triukšmadariams išvaikyti, o pastebėję ant žemės gulintį negyvą kovą, net įtarė, ar tik nebus jis nugaišęs nuo paukščių gripo.
Neapsieita ir be kritikos rajono savivaldybei, kuri esą tik po daugiau nei šimto gyventojų raštiško prašymo šių metų vasarį susigriebė kreiptis į aplinkosaugininkus, kad šie leistų atsikratyti iki gyvo kaulo įkyrėjusiais paukščiais: „Juk savivaldybė jau pernai žinojo apie tuos kovus ir galėjo dar rudenį kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą – per tiek laiko buvo galima visus tuos lizdus nukrapštyti, galbūt naudojant ne tik žarną su vandeniu…“
Tad „Merkio kraštui“ beliko pakalbinti visų tų reikalų žinovą, savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą, ekologą Antaną Labanauską.
Lizdų ardymo darbus tęs rudenį
A.Labanauskas patvirtino, kad Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi savivaldybės prašymą, leidimą kovų lizdams ardyti išdavė jau po trijų dienų. Tad tas ir buvo daroma, pasitelkus ugniagesius su vandens žarna.
„Tokiu būdu ant žemės buvo numesti 58 lizdai, – kalbėjo savivaldybės specialistas ekologas A. Labanauskas. – O daug likusių lizdų, stiprios vandens srovės išplautų, perėjimui nebetinka. Suprantama, kovai gali susisukti naujų lizdų šitoj ar kitoj vietoj. Bet dabar, po kovo 1 dienos, lizdų ardyti nebegalima, tad ardymo darbus galėsim tęsti tik rudenį, medžioklės sezonui prasidėjus. Taip pat planuojame iš rudens toje teritorijoje pastatyti ultragarsines priemones, kad kovai atprastų nuo tos vietos, dar pagalvosim ir apie kitokias priemones.“
Paklaustas, kodėl savivaldybė tik po gyventojų prašymo sukruto ieškoti priemonių kovų populiacijai mažinti, specialistas atsakė, kad gyventojų prašymo iš principo nė nereikėjo, nes jis pats gyvena „prie Sporto centro“ ir puikiai žino situaciją, tačiau „aplinkosaugininkų draudimai labai apriboja mūsų veiksmus, tad tenka pagalvoti, kaip elgtis“.
Tuo tarpu žmonių pastebėtas vienas negyvas kovas, pasak A. Labanausko, dar nerodo, kad jis nugaišo nuo paukščių gripo, nes, jei į kovų koloniją būtų įsisukusi ši labai pavojinga virusinė liga, paukščiai netruktų ja užsikrėsti vienas nuo kito, ir jų negyvų būtų daug.
Diana Zubavičienė