Tikrieji ir netikrieji jubiliejai

Ant Se­no­sios Va­rė­nos An­driaus Ry­liš­kio pa­grin­di­nės mo­kyk­los se­no­jo pa­sta­to sie­nos iki šiol ka­bo 2014-ai­siais iš­kil­min­gai ati­deng­ta me­mo­ria­li­nė len­ta, žy­min­ti, jog tais me­tais mo­kyk­lai su­ka­ko 70 me­tų, nors pats mo­kyk­los di­rek­to­rius Gin­tau­tas Ben­do­rius pri­pa­žįs­ta, kad mo­kyk­la iš tie­sų – kur kas se­nes­nė ir dar per­nai su­lau­kė gar­bin­go 100 me­tų ju­bi­lie­jaus, ku­ris ne­bu­vo net pa­mi­nė­tas; ko­dėl?..

At­šven­tė 70-me­tį, o po 6-erių me­tų pa­kvie­tė švęs­ti… 100-me­tį

2014-ųjų lap­kri­ty bu­vo iš­kil­min­gai at­švęs­tas Se­no­sios Va­rė­nos vi­du­ri­nės mo­kyk­los 70 me­tų ju­bi­lie­jus.

Kaip vis­kas vy­ko, tų pa­čių me­tų lap­kri­čio 14 ir 18 d. „Mer­kio kraš­to“ straips­ny­je „Se­no­ji Va­rė­na at­šven­tė mo­kyk­los 70-me­tį“  iš­sa­miai ap­ra­šė bu­vęs šios mo­kyk­los mo­ki­nys, žur­na­lis­tas ir laik­raš­čio ne­eta­ti­nis ko­res­pon­den­tas Ado­mas Ta­ras­ke­vi­čius, ta pro­ga pa­si­aiš­ki­nęs ir mo­kyk­los įstei­gi­mo Se­no­jo­je Va­rė­no­je ap­lin­ky­bes bei jos tik­rą­jį am­žių.

Tai­gi, kaip ra­šė straips­nio au­to­rius, mo­kyk­los 70-me­tis pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis Se­no­sios Va­rė­nos baž­ny­čio­je, kur „iš pra­džių su­gu­žė­jo per pus­an­tro šim­to sve­čių“, skam­bė­jo pa­ki­lios kal­bos, svei­ki­ni­mai, o „mo­kyk­los pra­ei­tį ir da­bar­tį ap­žvel­gė mo­kyk­lai jau 20 me­tų va­do­vau­jan­tis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Ben­do­rius“.

Di­rek­to­rius tuo­met pa­žy­mė­jo mo­kyk­los is­to­ri­jos įpras­mi­ni­mo svar­bą sa­ky­da­mas, kad „žmo­gaus dar­bai yra is­to­ri­ja, jos ne­ga­li­me pa­mirš­ti, nes ne­mo­kė­si­me gy­ven­ti“, ir pri­mi­nė, jog „mo­kyk­los iš­ta­kos Se­no­jo­je Va­rė­no­je sie­kia 1781 m., kuo­met bu­vo ati­da­ry­ta pa­ra­pi­ji­nė mo­kyk­la, o 1884m. – ati­da­ry­ta val­diš­ka mo­kyk­la“.

G. Ben­do­rius pa­mi­nė­jo ir 1920-uo­sius me­tus, kuo­met (Lie­tu­vai jau at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę) Se­no­jo­je Va­rė­no­je bu­vo įsteig­ta pra­džios mo­kyk­la, taip pat – 1944 m. spa­lio 17 d. (Lie­tu­vą oku­pa­vus so­vie­tams), ka­da ati­da­ry­ta vi­du­ri­nės mo­kyk­los pra­di­nin­kė – I Va­rė­nos pro­gim­na­zi­ja, ku­rią 1949-ai­siais bai­gė pir­mo­ji abi­tu­rien­tų lai­da.

Tad „ant se­no­jo mo­kyk­los pa­sta­to An­driaus Ry­liš­kio g. pu­sė­je mo­kyk­los di­rek­to­rius su prof. S. Vė­ly­viu ati­den­gė mo­kyk­los 70-me­čio at­mi­ni­mo len­tą“, žy­min­čią, kad mo­kyk­lą įstei­gė ne ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos val­džia 1920 me­tais, bet – oku­pa­ci­nė so­vie­tų val­džia daug vė­liau, 1944-ai­siais.

Tie­sa, po to di­rek­to­rius G. Ben­do­rius, kaip ra­šo straips­nio „Se­no­ji Va­rė­na at­šven­tė mo­kyk­los 70-me­tį“ au­to­rius A. Ta­ras­ke­vi­čius, „vi­sus pa­kvie­tė švęs­ti mo­kyk­los šimt­me­tį po 6 me­tų, t. y., kaip ma­no­ma, – tik­rą­jį mo­kyk­los ju­bi­lie­jų“.

70-me­čio iš­kil­mes pa­va­di­no „spek­tak­liu“

Ta pro­ga A. Ta­ras­ke­vi­čius pa­si­do­mė­jo, ką apie šios mo­kyk­los įstei­gi­mo da­tą ra­šo is­to­ri­niai šal­ti­niai ir ką ži­no il­ga­me­čiai jos mo­ky­to­jai.

An­tai švie­saus at­mi­ni­mo is­to­ri­kė, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė, pro­fe­so­rė Re­gi­na Žep­kai­tė, jos su­da­ry­to­je kny­go­je „Va­rė­na is­to­ri­jos ke­ly­je“ rem­da­ma­si ku­ni­gu ir is­to­ri­ku Ja­nu Kur­čev­skiu, nu­ro­do, kad 1781m. Va­rė­no­je (da­bar­ti­nė­je Se­no­jo­je Va­rė­no­je) vei­kė pa­ra­pi­ji­nė mo­kyk­la. Bet kny­gos su­da­ry­to­ja čia pat ra­šo, kad ši da­ta ke­lia daug abe­jo­nių, nes L. Kar­čev­skis ir ki­tas mo­kyk­las da­tuo­ja tais pa­čiais me­tais, o ir pa­ti mo­kyk­la grei­čiau­siai vei­kė ne­re­gu­lia­riai, nes 1782 me­tais apie ją jo­kių duo­me­nų jau nė­ra.

Pa­mi­nė­ta ir 1864-ai­siais (ca­ri­nės Ru­si­jos oku­pa­ci­jos me­tais) įkur­ta val­diš­ka vals­čiaus mo­kyk­la, iš­lai­ko­ma iš vals­čiaus vi­suo­me­ni­nių pa­ja­mų. To­kie pat duo­me­nys yra ir Se­no­sios Va­rė­nos 600 me­tų ju­bi­lie­jui iš­leis­to­je kny­go­je „Se­no­ji Va­rė­na 600“, kur pa­žy­mi­ma, kad vals­čiaus mo­kyk­la bu­vu­si ru­siš­ka, o „moks­las to­je mo­kyk­lo­je truk­da­vo ne­il­gai: per po­rą sa­vai­čių pa­mo­ky­ta tik pa­si­ra­šy­ti, ir vis­kas“.

O štai 1920 me­tų rug­pjū­čio 15 die­ną jau pa­skelb­tos Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos švie­ti­mo mi­nist­ro įsa­ky­mu įsteig­ta mo­kyk­la Se­no­jo­je Va­rė­no­je (iš pra­džių bu­vu­si dvi­kla­sė, bet ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se va­din­ta vi­du­ri­ne) sa­vo veik­lą trum­pam nu­trau­kė tik po so­vie­tų oku­pa­ci­jos 1940-ųjų bir­že­lio 15-ąją, o 1944 me­tų vė­lų ru­de­nį, bai­gian­tis ka­rui, jo­je ati­da­ry­ta pro­gim­na­zi­ja, nuo 1945-ųjų – for­muo­ta gim­na­zi­ja ir 1949-ai­siais mo­kyk­la ta­po vie­nuo­li­ka­me­te vi­du­ri­ne.

Pas­ta­ruo­sius fak­tus pa­tei­kė ne tik prof. R. Žep­kai­tė, bet ir ki­ti is­to­ri­niai šal­ti­niai. o tai, kad Se­no­sios Va­rė­nos mo­kyk­los įstei­gi­mo da­ta yra bū­tent 1920-ie­ji me­tai, yra gy­vai pa­tvir­ti­nę tiek bu­vę il­ga­me­čiai šios mo­kyk­los mo­ky­to­jai An­ta­nas De­vy­žis ir Ma­ri­ja Ba­ka­na­vi­čie­nė, ku­riuos tuo­met (2014 me­tais) pa­vy­ko pa­kal­bin­ti straips­nio „Se­no­ji Va­rė­na at­šven­tė mo­kyk­los 70-me­tį“ au­to­riui A. Ta­ras­ke­vi­čiui, tiek bu­vę mo­ki­niai: po­li­ti­nis ka­li­nys, trem­ti­nys, šio­je mo­kyk­lo­je mo­kę­sis dar prieš so­vie­tų oku­pa­ci­ją, Vy­tau­tas Ka­ziu­lio­nis ir gy­dy­to­jas Al­fon­sas Ja­ke­le­vi­čius, pa­tys apie tai ne kar­tą ra­šę „Mer­kio kraš­te“.

Mo­kyk­los tuo­met švęs­tą 70-me­čio ju­bi­lie­jų il­ga­me­tis is­to­ri­jos mo­ky­to­jas A. De­vy­žis ir jo mo­ki­nys gy­dy­to­jas A. Ja­ke­le­vi­čius at­vi­rai kal­bė­jo lai­kan­tys „spek­tak­liu“.

Siū­lė trak­tuo­ti, kaip „pri­au­gan­čios“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los šven­tę

O štai il­gus me­tus Se­no­sios Va­rė­nos vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja dir­bu­si mo­ky­to­ja Le­o­ka­di­ja Bal­ku­vie­nė, kaip ra­šo A. Ta­ras­ke­vi­čius sa­vo straips­ny­je, tuo­met tei­gė, kad mo­kyk­los 70-me­tį rei­kė­tų trak­tuo­ti kaip „pri­au­gan­čios“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los šven­tę, nes „1944-ie­ji tai bu­vo vi­du­ri­nės mo­kyk­los pra­džia, ne ap­skri­tai mo­kyk­los“, be to, esą mo­kyk­los ne­rei­kė­tų sie­ti nei su po­li­ti­ka, nei su san­tvar­ka, ka­dan­gi ji yra „pir­miau­sia žmo­gaus auk­lė­ji­mo vie­ta“. (Be­je, jau tuo­met bu­vo ži­no­ma, kad Se­no­sios Va­rė­nos vi­du­ri­nė mo­kyk­la „ne­be­pri­au­ga“ ir po at­švęs­to 70-me­čio taps pa­grin­di­ne, nes taip nu­spren­dė mo­kyk­los stei­gė­ja, tuo­me­ti­nė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba.)

O 70 me­tų mo­kyk­los ju­bi­lie­jaus iš­ta­ko­mis l. Bal­ku­vie­nė sa­kė lin­ku­si lai­ky­ti 1984-ųjų su­si­ti­ki­mą ir ypač 1994-uo­sius, kai bu­vo šven­čia­mas mo­kyk­los 50-me­tis, ir, anot pa­šne­ko­vės, „vi­siems ta šven­tė ti­ko“, „nie­kam ne­at­ėjo į gal­vą šur­mu­liuo­ti dėl to“.

Vis dėl­to to­ji šven­tė ti­ko ne vi­siems ir šio­kio to­kio šur­mu­lio bū­ta, kai į 50 me­tų mo­kyk­los ju­bi­lie­jaus or­ga­ni­za­ci­nį ko­mi­te­tą įra­šy­tas šios mo­kyk­los ab­sol­ven­tas, gy­dy­to­jas A. Ja­ke­le­vi­čius, jo nė neat­si­klau­sus, mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­jai bei tam pa­čiam ko­mi­te­tui nu­ne­šė raš­tą, kad ne­su­tin­ka pri­si­dė­ti or­ga­ni­zuo­jant „so­vie­ti­nės mo­kyk­los“ su­kak­tį bei siū­lė po vie­nų me­tų pa­mi­nė­ti „tik­rą­jį“ mo­kyk­los įkū­ri­mo ju­bi­lie­jų.

To­kiam žings­niui, pa­sak A. Ja­ke­le­vi­čiaus, vi­siš­kai pri­ta­rė bu­vęs jo is­to­ri­jos mo­ky­to­jas A. De­vy­žis, pa­ti­ki­nęs, kad „is­to­ri­jos klas­to­ti ne­ga­li­ma“, tad A. Ja­ke­le­vi­čius ta pro­ga pa­ra­šė ir 1994 m. lap­kri­čio 5 d. „Mer­kio kraš­te“ pub­li­kuo­tą straips­nį „Nos­tal­gi­ja so­viet­me­čiui ir tik­ra­sis Se­no­sios Va­rė­nos mo­kyk­los ju­bi­lie­jus“.

Iš is­to­ri­jos iš­brau­kė vi­są Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį

„At­si­ra­do as­me­nų, ku­rie nu­ta­rė šiais me­tais or­ga­ni­zuo­ti so­vie­ti­nės mo­kyk­los įkū­ri­mo ju­bi­lie­jų su šv. Mi­šio­mis baž­ny­čio­je, – ra­šė A. Ja­ke­le­vi­čius sa­vo straips­ny­je. – La­bai ap­mau­du, kad iš mo­kyk­los is­to­ri­jos iš­brauk­tas vi­sas Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pis, ka­da mo­kyk­la bu­vo lie­tu­vy­bę pa­lai­kan­tis kul­tū­ros ži­di­nys len­kų oku­puo­tos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos pa­šo­nė­je. To­kiu pa­mi­nė­ji­mu iš­brau­kia­mas ir A. Ry­liš­kio (šio­je mo­kyk­lo­je dir­bu­sio ir jai va­do­va­vu­sio 1925-1940 m., taip pat daug nu­si­pel­niu­sio Va­rė­nos bei jos apy­lin­kių kul­tū­rai – red.) var­das, ku­rio ba­rel­je­fi­nė len­ta puo­šia se­ną­jį mo­kyk­los pa­sta­tą, o iš­reiš­kia­ma pa­gar­ba tiems ak­ty­vis­tams, ku­rie iš­ne­šė kry­žių iš kla­sių, vie­toj jų pa­ka­bi­nę Le­ni­no ir Sta­li­no por­tre­tus (…) Ma­nau, kad mo­kyk­los va­do­vai ras jė­gų pa­si­prie­šin­ti šiam ren­gi­niui, ir mo­kyk­los įkū­ri­mo ju­bi­lie­jus bus pa­mi­nė­tas be nos­tal­gi­jos so­viet­me­čiui“.

Bet Se­no­sios Va­rė­nos mo­kyk­los va­do­vai, kaip jau ži­no­me, ne­si­prie­ši­no nei 50-ies, nei 70-ies me­tų mo­kyk­los su­kak­čių iš­kil­min­gam mi­nė­ji­mui, o pas­ta­ro­jo me­tu di­rek­to­rius G. Ben­do­rius net­gi su­da­ly­va­vo ati­den­giant gra­ni­ti­nę at­mi­ni­mo len­tą su už­ra­šu, ku­ria­me, be­je, nė­ra žo­džio apie „pri­au­gan­čią vi­du­ri­nę“. Už­ra­šas skel­bia, kad 70 me­tų (2014-ai­siais) su­ka­ko bū­tent „Se­no­sios Va­rė­nos mo­kyk­lai“.

Gy­dy­to­jas A. Ja­ke­le­vi­čius dar ne kar­tą pri­mi­nė sa­vo straips­niais „Mer­kio kraš­te“, kad Se­no­sios Va­rė­nos mo­kyk­los pra­džia –  ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, o ne tuo­met, kai ša­lį oku­pa­vo so­vie­tai („Kas tai – nos­tal­gi­ja so­viet­me­čiui ar man­kur­tiz­mas?“, 2014 10 28; „Dar kar­tą apie nos­tal­gi­ją so­viet­me­čiui ir tik­rą­jį mo­kyk­los ju­bi­lie­jų“, 2014 11 18-21). Ta­čiau į tuos pri­mi­ni­mus ne­re­a­ga­vo nei mo­kyk­los, nei jos stei­gė­jos – ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės – tuo­me­ti­nė va­do­vy­bė.

„Ir mes tik­rai esa­me šio kraš­to pat­rio­tai“

Ir pas­ku­ti­nis A. Je­ke­le­vi­čiaus straips­nis „Ko­dėl ne­pa­mi­nė­tas Se­no­sios Va­rė­nos mo­kyk­los šimt­me­tis?“ bu­vo pub­li­kuo­tas šių me­tų ko­vo 30 d. „Mer­kio kraš­te“.  Ta­me straips­ny­je jo au­to­rius dar kar­tą pri­me­na, kad ant šios mo­kyk­los se­no­jo pa­sta­to sie­nos te­be­ka­bo so­vie­tų oku­pa­ci­ją pri­me­nan­ti me­mo­ria­li­nė len­ta, o prieš 100 me­tų įsteig­tos mo­kyk­los gar­bin­ga su­kak­tis pra­ėju­siais me­tais net ne­pa­mi­nė­ta – ko­dėl?

Šį­kart A. Ja­ke­le­vi­čiaus vie­šas krei­pi­ma­sis ra­do šio­kį to­kį at­gar­sį ir ra­jo­no val­džio­je. Straips­nio au­to­riaus klau­si­mą tie­sio­giai Se­no­sios Va­rė­nos pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­riui G. Ben­do­riui už­da­vė me­ro pa­va­duo­to­jas, is­to­ri­kas Gied­rius Sa­mu­le­vi­čius šių me­tų ba­lan­džio 7-ąją vy­ku­sio nuo­to­li­nio ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­džio me­tu, di­rek­to­riui pri­sta­tant pra­ėju­sių me­tų mo­kyk­los veik­los ata­skai­tą. Ką gi at­sa­kė di­rek­to­rius G. Ben­do­rius?

„Šios mo­kyk­los bu­vę mo­ky­to­jai Ba­ka­na­vi­čiai, Mar­ke­liū­nai, An­ta­nas Vė­ly­vis ir bu­vę mo­ki­niai – pro­fe­so­rius Už­da­vi­nys, pro­fe­so­rius Sta­sys Vė­ly­vis ir ki­ti – abu tuos mo­kyk­los ju­bi­lie­jus ini­ci­ja­vo, – kal­bė­jo G. Ben­do­rius. – Jų ini­cia­ty­va bu­vo su­da­ry­tos dar­bo gru­pės, ir tie ju­bi­lie­jai bu­vo pa­žy­mė­ti, ne­už­mirš­tant, kad 2020 me­tais mo­kyk­lai, įkur­tai 1920 me­tų rug­pjū­čio 15-ąją, su­kaks 100 me­tų. Ir mū­sų ben­druo­me­nė ši­tam ju­bi­lie­jui ruo­šė­si. Ta­čiau at­si­ti­ko pan­de­mi­ja, ir mes ne­ga­lė­jom ši­to ju­bi­lie­jaus at­švęst su trenks­mu, ką esu pats iš aukš­tos tri­bū­nos pa­sa­kęs tiems, ku­rie gal­vo­jo, kad mes šven­čiam 50 – 70 me­tų vi­du­ri­nės mo­kyk­los ju­bi­lie­jus, ne­va su­sie­ję juos su so­vie­ti­niais sim­bo­liais (…). Tai nie­ko ben­dra ne­tu­ri su ši­tais da­ly­kais, ir mes tik­rai esa­me šio kraš­to pat­rio­tai, ir 100 me­tų ju­bi­lie­jų pa­vė­luo­tai, bet at­švę­sim. Ir jei­gu ben­druo­me­nė, na, nu­tars tų at­mi­ni­mo len­tų kaž­ko­kį nu­ka­bi­ni­mą ar jų per­kė­li­mą ki­tur, mes tą svars­ty­sim ir pri­im­sim vi­siems tin­ka­mus spren­di­mus. Aš taip gal­vo­čiau.“

Dia­na Zu­ba­vi­čie­nė