Traukiniu iš Vilniaus į Varėną važiavo… ilgiau nei 4 valandas

Redakcija šį pirmadienį gavo mūsų skaitytojos Violetos elektroninį laišką, kuriame pasakojama, kokių nemalonumų patiria traukinių keleiviai ir pati laiško autorė, važinėdami maršrutu Varėna-Vilnius-Varėna, be to, laiške užsimenama, kad tokiais atvejais keleiviams derėtų mokėti kompensacijas; o ką į tai atsakė „Merkio krašto“ paprašyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės „LTG Link“, atsakingos už traukinių keleivių vežimą, atstovė?..

Beje, redakcijos interesantė Violeta savo elektroninį laišką apie „problemą su traukiniais“ išsiuntė ne tik „Merkio kraštui“, bet ir dar keliems interneto naujienų portalams bei pačiai UAB „LTG Link“. Štai tas laiškas.
„Esu nuolatinė keliautoja traukiniais ypač maršrutu Varėna-Vilnius-Varėna. Penktadienį teko važiuoti 16.34 val. traukiniu iš sostinės į Varėną. Atėjusi pasidžiaugiau, kad traukinys 16 val. jau laukia važiuojančiųjų šiuo maršrutu, tad išsirinkau savo mėgiamą vietą ir laukiau kelionės. Pajudėjus traukiniui, kontrolierė patikrino bilietus palinkėdama geros kelionės. Tik ar iš tikrųjų mūsų kelionės į Varėną tokios geros?
Praėjus valandai kelionės, sustojome Klepočiuose. Mašinistas neįprastai pralėkė stotelę ir pavažiavo šiek tiek atgal. Tai pasirodė neįprasta – kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Bet kam nebūna? Tačiau traukinys taip ir nesugebėjo pajudėti iš vietos. Lauke buvo šalta, telefono ryšio šioje zonoje nebuvo. Kaip pranešti artimiesiems, kurie laukia galutinėje stotelėje, kad laiku negrįšime? 
Žmonės, kurie važinėja traukiniu kiekvieną dieną į darbą Vilniuje, pradėjo dalintis prisiminimais, kad ne pirmą kartą taip tenka strigti ir pavėluoti į darbą. Supratau tik tiek, kad po to nieks niekur nesikreipia ir tik džiaugiasi, sugrįžę namo.
Pradėjome lipti iš traukinio, lauke gaudyti bent kokį signalą telefone, kad praneštume, kas atsitiko. Iš vagonų šiluma ėjo į lauką, viduje darėsi vėsu. Mašinisto žadėtos 20 minučių iki pagalbos atvykimo virto 2 valandomis. Atvykęs traukinys mus prisikabino ir tempė iki Valkininkų. Tačiau tai užtruko tikrai per ilgai, tokius sprendimus reiktų vykdyti žymiai greičiau. Be to, kitame traukinyje, kuris atvyko mūsų gelbėti, taip pat buvo žmonių, kurie vyko į Vilnių galbūt turėdami svarbių reikalų, bet šie lengvai „subyrėjo“.
Kiek teko matyti, tuos žmones po to, kai mes persėdome į jų traukinį, išvežė į Vilnių atvykęs autobusas. Bet kodėl jų negalėjo per tas dvi valandas ir taip paimti nuo Valkininkų? Kodėl traukiniui reikėjo vykti su žmonėmis?
Vienais metais tuo pačiu traukiniu nepavyko net išvykti iš Varėnos, nes jis tiesiog neužsivedė. Gaila, jog vėl teko pakliūti į tą patį traukinį, ir dar taip sutapo, kad taip pat – žiemą, kuomet oras lauke nedžiugina. Be to, pirmąjį kartą tuo traukiniu neišvažiavau prieš kokius 2-3 metus, tai tik galite įsivaizduoti, kiek dar kartų jis buvo sugedęs! Mūsų maršruto traukiniai yra tikriausiai vieni senesnių. Į Kauną važiuojantys žmonės tokių akyse neregėję. 
Juokinga, kad pradėjo siųsti žinutes į telefonus su informacija, po kiek laiko turėtume atvykti į galutinę stotelę, – jas gavau tik tuomet, kai atsiradome ryšio zonoje. Tikriausiai, jeigu nieks nesikreipia, tai net nepagalvojama kompensuoti žmonėms šios kelionės.
Taip mūsų kelionės į Varėną virsta ilgiau nei 4 valandų važiavimu namo…
Galbūt jau laikas atkreipti dėmesį į šią problemą ir atsisakyti senųjų traukinių? Nei žiemą, nei vasarą jie nėra patogūs, o nauju traukiniu vykti į sostinę pavyksta tik tada, jeigu nusišypso sėkmė.“
„Merkio krašto“ redakcija, perskaičiusi šį laišką, iš karto paprašė „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės komentaro ir labai greitai jį gavo. Tiesa, komentarą pasirašė UAB „LTG Link“ komunikacijos partnerė Olga Malaškevičienė. Štai ką ji atsakė:
„Labai apgailestaujame dėl nepatogumų, kuriuos teko patirti mūsų keleiviams. Traukinys, vykęs į Varėną iš Vilniaus, sugedo ties Klepočiais. Specialistų komanda operatyviai bandė pataisyti nesklandumą ir tęsti kelionę, galiausiai buvo priimtas sprendimas pasitelkti kito traukinio pagalbą ir tempti sugedusį riedmenį iki Valkininkų. Nuo Valkininkų keleiviai į Varėną keliavo kitu traukiniu.
Kadangi traukinys buvo sustojęs miškingoje vietovėje, kur nebuvo galimybių privažiuoti autobusui, negalėjome pasiūlyti keleiviams tęsti kelionę autobusu.   
Atsiprašome visų keleivių dėl situacijos, kuri ir mums labai nemaloni, todėl prašome visų šio traukinio keleivių dėl kompensacijos kreiptis el. paštu kompensacija@ltglink.lt, prisegus kelionės bilietą.
Jau šiemet Lietuvoje bus testuojami nauji traukiniai, kurie papildys mūsų traukinių parką 2026 metais. Lietuvai gaminami nauji, modernūs pagal šveicarišką technologiją pagaminti traukiniai, kurių bus net 15. Tuomet traukinių, kurie dabar kursuoja tarp Vilniaus ir Varėnos, mūsų traukinių parke neturėtų likti. Naujieji traukiniai nuo 2026 metų kursuos populiariais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Varėna–Marcinkonys ir Kaunas–Šiauliai maršrutais. Baterijomis varomi traukiniai kursuos maršrutais, kurių artimiausiu metu neplanuojama visiškai elektrifikuoti.
Šiame maršrute traukinių vėlavimai pasitaiko itin retai – per 2024 metus užfiksuoti keli vėlavimai. Bendrai Lietuvos traukinių punktualumas pernai pasiekė rekordinį skaičių – į galinę stotį laiku atvyko 97,8 proc. traukinių.“
Diana Zubavičienė