Trečiadienis, 31 sausio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosTurgaus specialistai

Turgaus specialistai

Klausimą „Dėl viešųjų vietų Varėnos rajone, kur leidžiama prekiauti ar teikti paslaugas, nustatymo“ ne tik rajono tarybos opozicija, bet ir vienas „valdantysis“ posėdyje prieš Naujuosius metus svarstė taip atsidėję ir detaliai, tarsi patys būtų turgaus prekybininkai…

Numatyta nauja prekybos vieta Senojoje Varėnoje ne visiems patiko
Sprendimo projektą su siūlymu nustatyti Varėnos rajone viešąsias vietas, kuriose leidžiama prekiauti ar teikti paslaugas, rajono tarybai pristatė Architektūros skyriaus vedėja Jurgita Skirevičiūtė.
Pagrindinė šio teisės akto parengimo priežastis, kaip sakė pranešėja, – savivaldybės kontrolieriaus reikalavimas kiekvienoje tokioje vietoje nustatyti konkretų prekybos vietų skaičių.
Sprendimo projekte konkretus prekybos vietų skaičius buvo nurodytas ne tik kiekvienoje iš jau anksčiau patvirtintų prekybos ar paslaugų teikimo teritorijų visose 8-iose seniūnijose, bet ir numatytos trys naujos vietos: viena – Senosios Varėnos automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Angelo“ skulptūros bei dvi – kioskams (paviljonams) Naujųjų Valkininkų miško gėrybių turgelyje.
Pranešėja J. Skirevičiūtė taip pat pagarsino tarybos Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto pasiūlytus tris pakeitimus: pirmasis – Senosios Varėnos Vilniaus g. 12 turgelyje (prie naujojo Turizmo ir informacijos centro) sumažinti prekybos vietų skaičių nuo 14-os iki 10-ies; antrasis – sumažinti prekybos vietų skaičių nuo 6-ių iki 3-jų ir Varėnos Sporto gatvės aikštelėje su galimybe tą skaičių vėl padidinti iki 6-ių po gatvės kapitalinio remonto, o trečiasis – automobilių stovėjimo aikštelę Senojoje Varėnoje prie „Angelo“ skulptūros apskritai išbraukti iš sprendimo projekto.
Taipogi buvo pagarsintas Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas numatyti prekybos vietas su galimybe prekiauti religinės tematikos atributais prie Senosios Varėnos ir Varėnos bažnyčių, tačiau, kaip sakė pranešėja, Architektūros skyriaus vedėja J. Skirevičiūtė, tos vietos nenumatytos, nes prie bažnyčių nėra laisvos valstybinės žemės, o visą plotą iki pat Vytauto gatvės užima pačioms bažnyčioms priklausantys sklypai.
Pirmiausia apkaltino pranešėją melu
Tad posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta paragino pirmiausia apsvarstyti pranešėjos paminėtus Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto tris pasiūlymus dėl pakeitimų sprendimo projekte, kuriems to projekto „rengėjai pritaria“.
Beje, reikia pasakyti iš anksto, kad visiems tiems trims pakeitimams bei visam sprendimo projektui su tais pakeitimais rajono tarybos dauguma galop irgi pritarė (sprendimas priimtas 13 balsų dauguma „už“, 3 – „prieš“, 6 susilaikius ir 2 nebalsavus), o iki tol gana ilgai užsitęsusi diskusija praktiškai tebuvo detalių tikslinimas arba tiesiog noras pademonstruoti savo išmanymą.
Bene labiausiai reiškėsi opozicijos atstovas Jaunius Grikšas, pradėjęs nuo to, kad viešai apkaltino sprendimo projektą pristačiusią Architektūros skyriaus vedėją J. Skirevičiūtę, esą ši Teritorinio vystymo ir kaimo komiteto posėdžio metu jam „melavo“ apie „prieš tai buvusias“ 140 prekybos vietų Varėnos Savanorių g. 1A aikštėje (sendaikčių turguje prie UAB „Galinta ir partneriai“ filialo „Galintos grūdai“).
„Mes patikrinom – ten 54 vietos subraižytos, – tvirtino J. Grikšas. – Tai kur jūs ruošiatės įterpti tas likusias 90 vietų ar tiesiog sumažinsit plotą ir pasipinigausit?“
Architektūros skyriaus vedėja J. Skirevičiūtė mandagiai patikino oponentą tame komitete tikrai jam nesakiusi, „kiek šiuo metu yra prekybos vietų „Galintos“ aikštėje“, nes jų tikslus skaičius yra tik dabar nustatomas „būtent šiuo sprendimo projektu“, o savivaldybės kontrolierius J. Grikšą informavo tik apie tai, „kiek išduota leidimų prekybai“.
Kuris iš tųdviejų oponentų teisus? Šių eilučių autorė keliskart labai atidžiai peržiūrėjo minėtojo Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto posėdžio vaizdo bei garso įrašą, kur kalbama apie prekybos vietas.
„Dabar aš kalbu!“
Tame komiteto posėdžio įraše aiškiai girdėti J. Grikšo klausimas, kiek prekybos vietų yra aikštėje „prie kombikormo“, ir šalia sėdėjusio savivaldybės kontrolieriaus Gintauto Šakalio bei dar vieno komiteto nario atsakymas – 140. Tą skaičių pakartoja ir pats J. Grikšas, o štai pranešėja J. Skirevičiūtė apie prekybos vietų skaičių neprataria nė žodžio.
Vadinasi, gruodžio 27 d. rajono tarybos posėdyje melavo ne pranešėja, bet pats tarybos narys, tuo pačiu viešai apšmeižęs niekuo dėtą žmogų, kompetentingą specialistę, moterį ir dėl to nė nemirktelėjęs. Beje, žeminti moteris rajono valdžios posėdžiuose J. Grikšui nėra pirmiena. Turbūt dauguma tų posėdžių dalyvių ir žiūrovų dar prisimena, kaip J. Grikšas šiurkščiai vidury sakinio nutraukė kitą pranešėją, tuometinę Švietimo skyriaus vedėją Stasę Bingelienę, garsiai surikęs: „Dabar aš kalbu!“
Apie vieną ar porą tokių atvejų gal nė nerašytume, deja, melavimas, patyčios ar tiesiog chamiškas elgesys viešai visuomenei transliuojamuose rajono tarybos posėdžiuose jau yra tapęs norma.
Tokia patvorio „kultūra“ aukščiausiojoje rajono valdžioje yra, regis, net labai priimtina nė piršto dėl to nėkart nepajudinusiai Etikos komisijai, į kurios sudėtį yra įtraukti keturi tos pačios rajono tarybos nariai (Darius Lukminas, Michailas Golubevas, Marius Krakauskas su komisijos pirmininke Daiva Tamulevičiene priešaky). Nors būtent Etikos komisijos vienas iš pirmųjų funkcijų ir uždavinių yra prižiūrėti, kad tarybos kolegos laikytųsi Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų elgesio principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, atsakomybės už savo elgesį viešajame gyvenime ir pan.).
O juk tiek tie vadinamieji „prižiūrėtojai“, tiek pernelyg atsipalaidavę jų kolegos, tiesiog nusispjovę net į Dievo (kurio pagalbos jie prašė duodami viešą tarybos nario priesaiką) aštuntąjį įsakymą „Nekalbėk netiesos“, dar gauna ir nemažai pinigų vien už dalyvavimą tuose posėdžiuose – iš viso apie 30 tūkst. eurų iš rajono biudžeto kas mėnesį.
„Dešra – dzūkiškas ar ne dzūkiškas produktas?“
Bet grįžkime prie rajono tarybos nario J. Grikšo, kuris ir toliau kvotė pranešėją ir Architektūros skyriaus vedėją J. Skirevičiūtę, kaip sendaikčių turgaus aikštėje prie „Galintos grūdų“ „jūs sutalpinsit 140 vietų, kada ten buvo 54 vietos, atitinkančios prekybai specifinėm prekėm“.

Pranešėja kantriai aiškino, kad vienai prekybos vietai yra skiriama 4 kvadratiniai metrai ploto, t. y. 2X2 m, tad „Galintos“ aikštėje tikriausiai tilptų ir daugiau vietų prekybai, o „šiuo metu tenai prekiaujantieji turi tas pačias sąlygas kaip ir visi kiti prekeiviai“, kai viena prekybos vieta užima 4 kv. m plotą, ir, „jeigu jie pageidauja užimti didesnį plotą, privalo mokėti už 1, 2, 3 ar 4 vietas“. Bet J. Grikšui atsakymai vis netiko.
Panašu, kad niekas nesuprato, ko šiam rajono tarybos nariui trūksta aikštėje „prie kombikormo“, kol jo kolega, buvęs Varėnos seniūnas Dalius Lukminas nepatikslino, jog šiuo metu minėtoje aikštėje „viena prekybos vieta yra 6X7 m, t.y. 42 kv. m ploto“, tad „jei tam pardavėjui toks prekybos ploto dydis yra reikalingas, tai reiškia, kad ateityje jis mokės už tą vietą apie 60 eurų“.
„Taip, jūs esate visiškai teisus“, – atsiliepė pranešėja J. Skirevičiūtė.
Tuo tarpu valdančiosios daugumos atstovas Giedrius Samulevičius susidomėjo, kas tai yra „Dzūkijos etnografinio regiono maisto produktai“, kuriais, kaip nurodyta sprendimo projekte, leidžiama prekiauti Senosios Varėnos turgelyje prie Turizmo ir informacijos centro (ten taip pat leidžiama prekyba amatininkų ir tautodailininkų dirbiniais, miško ir daržo gėrybėmis bei lauko kavinių ir maisto furgonų veikla).
„Dešra – dzūkiškas ar ne dzūkiškas produktas? – teiravosi rajono tarybos narys. – Ir kas tą nustatys?“
Apie Senosios Varėnos turgelius
„Aš spėju, kad ūkininkai, kurie prekiaus tame turgelyje, turės būti įregistruoti būtent Dzūkijos etnografiniame regione, kurio ribos yra pakankamai aiškios ir apibrėžtos, – jau svarstė ir pranešėja. – O seniūnas, prieš išduodamas leidimą prekybai, turės patikrinti ūkininko ūkio pažymėjime nurodytą ūkio registracijos vietą…“
Svarstymą užbaigė opozicijos atstovo Martyno Katelyno pasiūlymas pačiame sprendimo projekte performuluoti minėtąją frazę aiškiau – kad Senosios Varėnos turgelyje „prekiauti leidžiama produkcija, užauginta ir pagaminta Dzūkijos etnografinio regiono ribose“. Sprendimo projektą pristačiusi J. Skirevičiūtė tą padaryti sutiko iškart „be problemų“.
M. Katelynas taip pat tikslinosi – ar, be turgelio Vilniaus gatvėje prie Turizmo ir informacijos centro, kur leidžiama prekiauti tik tam tikra „ganėtinai griežtai apibrėžta produkcija“, kitos prekybos vietos kitokiomis prekėmis Senojoje Varėnoje nebus – ir taip pat išgirdo atsakymą, kad jis yra „visiškai teisus“.
„Buvo numatyta viena prekybos vieta prie senojo pašto Senojoje Varėnoje, bet nebuvo jokios paklausos, – kalbėjo J. Skirevičiūtė. – Papildomai gavom net tris Varėnos seniūnijos gyventojų prašymus leisti prekiauti sezoninėmis prekėmis automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Angelo“ paminklo ir ten numatėm tris prekybos vietas, bet dėl vietos specifikos, nes ten dar stovi ir Nepriklausomybės paminklas, tarybos komitetas tas vietas siūlo naikinti“. (Tam, kaip jau minėjome, pritarė ir rajono taryba.)
Pagal priimtą rajono tarybos sprendimą pažadėta atnaujinti ir viešųjų vietų Varėnos rajone, kuriose leidžiama prekiauti ar teikti paslaugas, interaktyvų žemėlapį visuomenei.
Diana Zubavičienė

Ankstesnis straipsnis
Kitas straipsnis

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai