Prieš savaitę, spalio 19 dieną, Subartonyse, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje, jaukiai paminėtos 141-osios šio mūsų kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko, politinio veikėjo, profesoriaus gimimo metinės, ta proga rašytojui Donaldui Kajokui už prozos kūrinių trilogiją („Kazašas“, „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“, „Skudurėlių šventė“) įteikiant Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinę premiją…
Mokinių piešiniuose – atgijęs „Antanuko rytas“
Šventinis rytas prasidėjo Merkinės kultūros centre, kur įvyko konferencija, skirta Dainavai bei lietuvių ir lenkų kultūros ryšiams, o popiet Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namas Subartonyse prisipildė dideliu būriu svečių. Atvyko rajono meras Algis Kašėta, vicemeras Tomas Šimukonis, savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Alytaus miesto ir rajono bei Druskininkų savivaldybių, Alytaus regiono plėtros tarybos ir Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai. Taip pat atvyko ir pirmasis Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinės premijos laureatas Bernardas Gailius, Subartonių kaimo bendruomenės nariai, Vinco Krėvės-Mickevičiaus giminaičiai, Merkinės krašto muziejaus darbuotojai, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokytojai ir kiti.
Visus pasitiko šventiškai nusiteikusi Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus muziejininkė, Krėvės sesers anūkė Laimutė Raugevičienė. Nedidukas kambarys vos talpino susirinkusiuosius – suolai kaipmat buvo užsėsti, kai kuriems teko ir pastovėti.
Rajono meras, istorikas A. Kašėta sakė tikįs, kad „Vinco Krėvės premija gyvuos dar ilgai ir skatins rašytojus prisiminti mūsų didįjį dainių, lietuviško epo kūrėją“. meras taip pat priminė įdomų faktą, kad tuometinį Lietuvos krašto apsaugos ministrą imtis Klaipėdos krašto vadavimo operacijos įkalbėjo būtent Šaulių sąjungos vadas Vincas Krėvė. „Jo nuopelnas, kad mes šiandien turime Klaipėdą, yra vienas iš esminių“, – pabrėžė A. Kašėta.
Memorialinio muziejaus erdvę šiemet pagyvino Alytaus Senamiesčio pradinės, Birštono meno ir Seinų „Žiburio“ mokyklų mokinių piešiniai Vinco Krėvės apsakymo ,,Antanuko rytas“ motyvais. Atsiimti diplomų bei kitų dovanėlių atvažiavo du šio konkurso dalyviai – Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos 4b klasės mokiniai Eva Kilinskaitė ir konkurso laureatu tapęs Kernius Galinis, atvykę su mokytoja Asta Gudaitiene.
Dėl solidžios premijos varžėsi 5 kandidatai
Įamžinant mūsų kraštiečio literatūros klasiko atminimą ir skatinant literatūrinės raiškos sklaidą bei kūrybą, pernai buvo įsteigta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija – 5 tūkst. eurų. Premija skiriama už naują, per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistą meniškai vertingą literatūros kūrinį, parašytą lietuvių kalba, turintį sąsajų su Krėvės kūryba arba asmenybe.
Šiųmečiai kandidatai buvo: Laimono Inio „Aštuoni Kuršmarių vėjai“, Loretos Jastramskienės „Visada, Tėve, bus Amerika“, Donaldo Kajoko trilogija „Kazašas“, „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ bei „Skudurėlių šventė“, Lauryno Katkaus „Nakvynė Berlyne“ ir Jurgos Vilės „Nukritę iš mėnulio: sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“.
Kūrinius vertino komisija, kurią sudarė: Merkinės Vinco Krėvės bei Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Rita Černiauskienė, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gintarė Dereškevičienė, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Lina Dudulienė, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus muziejininkė Laimutė Raugevičienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Inga Videikaitė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė.
Nuo gimnastikos trenerio iki profesionalaus rašytojo
Vertinimo komisija nutarė, kad Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija šiemet atiteks garsiam poetui, eseistui ir prozininkui Donaldui Kajokui už prozos kūrinių trilogiją „Kazašas“, „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“, „Skudurėlių šventė“.
70-ties metų amžiaus D. Kajokas yra kilęs iš Prienų. Studijavo Kauno kūno kultūros institute, dirbo Kauno vaikų sporto mokykloje sportinės gimnastikos treneriu, paskui – Turistų klubo instruktoriumi ir greitosios pagalbos sanitaru. Taip pat yra dirbęs Literatūros muziejuje vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto katilinėje – chemijos laborantu. Vėliau tapo žurnalo „Nemunas“ skyriaus redaktoriumi, po to – vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju ir profesionaliu rašytoju. Jo kūryba įvertinta daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, išversta į bene dvi dešimtis pasaulio kalbų, įtraukta į moksleivių ir studentų mokslo programas, cituojama moksliniuose straipsniuose. Rašytojas dalyvavo kūrybos skaitymuose daugelyje užsienio šalių, taip pat išvertė ne vienos šalies poezijos ir prozos kūrinių, filosofinių tekstų, o kai kurie vertimai išleisti atskiromis knygomis. D. Kajokas yra sudaręs bei redagavęs virš 20-ties kitų autorių knygų.
„Savo trilogiją rašiau maždaug 20 metų“
Rajono meras A. Kašėta premijos laureatui tradiciškai įteikė „Skerdžiaus Lapino ragą“, kurį sukūrė keramikė Aušra Deltuvienė. Atsiimdamas garbingą apdovanojimą rašytojas D. Kajokas prabilo apie ryšį su V. Krėve: „Ši premija man yra labai svarbi. Kodėl? Taip, galbūt esu labiau poetas, ir man malonu, kai pastebima mano proza. Kodėl Vinco Krėvės premija? Žmonės manęs irgi klausia, kokios yra sąsajos tarp manęs ir Vinco Krėvės? O tas sąsajas aš visai lengvai atradau, nes jis buvo turbūt vienas iš nedaugelio rašytojų, kuris taip pat domėjosi religijomis ir filosofija. Kitas dalykas, kad Vincas Krėvė labai domėjosi biblija, savo „Dangaus ir žemės sūnūs“ jis rašė labai ilgai, atrodo, visą gyvenimą, ir net neužbaigė. Kiek žinau, Vincas Krėvė turbūt yra tik antras žmogus lietuvių literatūroje, kuris ėmėsi aprašyti Kristaus gyvenimą nuo pat pradžios. Man tai yra sunkiai suvokiami užmojai, kad žmogus gali tą padaryti. Tuo tarpu aš savo trilogiją rašiau maždaug 20 metų. Dar reikėtų prisiminti visus Vinco Krėvės apsakymus ir dramas. Šiandien buvo kalbėta apie „Antanuko rytą“. Jį perskaičius, atrodytų, kad aprašytas paprastas vaikelio rytas, bet jau šiame kūrinyje paliestos aukščiausios esybės ir Dievo problemos. Vaikui atrodė, kad Dievas kažkoks rūstus, tai kaip jį galima mylėti? Šios problemos kamavo ir Krėvę, kitus rašytojus ir, manau, ne vieną iš mūsų“.
Pabaigai rašytojas D. Kajokas padeklamavo savo kūrybos eilėraštį „Ganytojas“: „Nedidelė mano tėvynė, / nedidelis mano namukas / į antpirštį tilptų avytė, / aš pats nedidukas / ganau ją, ji skabo lapus / prie stikso, mirkstančio saulėj, / taip gera, pasauli, kad net nesvarbus / tas tavo pasaulis.“
Krėvės gimtuosius namus saugos šermukšnis
Daug gražių žodžių ir linkėjimų premijos laureatui skyrė Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų koordinatorė, poetė Indrė Valantinaitė, rašytojų sąjungos narė, poetė, vertėja, literatūros kritikė, žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė, pirmasis Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinės premijos laureatas Bernardas Gailius, botanikas, biomedicinos mokslų daktaras, šaulys Mindaugas Lapelė ir Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius.
Renginį praturtino Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės ansamblio „Žaibas“ (vadovas Mečys Alšauskas) atliktos partizanų dainos. Klausytojai noriai dainavo kartu su atlikėjais, o kas nemokėjo žodžių, – tiesiog lingavo į taktą. Po sveikinimų, kalbų ir dainų visi sugužėjo į kiemą, kur rajono meras A. Kašėta, jaunasis piešinių konkurso laureatas K. Galinis ir literatūrinės premijos laureatai D. Kajokas su B. Gailiumi pasodino šermukšnį. Pasak muziejininkės L. Raugevičienės, šermukšnis saugo namus bei gina nuo negandų. Po to visi drauge patraukė link Subartonių kapinaičių, kur ilsisi Krėvė, jo žmona, dukra, taip pat tėveliai su broliais ir seserimis. „Turime Krėvę čia visą – nuo gimimo iki mirties jo mylėtuose pušynuose ir miškuose“, – rankos mostu parodė L. Raugevičienė.
V. Krėvės kapą puošia tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurta skulptūra „Dainavos šalies dainius“. Šio skulptoriaus kūrinys taip pat stovi V. Krėvės memorialinės sodybos kieme. Rašytojo garbei Subartonyse yra pavadinta ir gatvė.
Evelina Kuliešė
