Ukrainiečiai Varėnos mokyklose

Mokslo metus Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje bei „Ryto“ progimnazijoje kartu su varėniškių moksleiviais pradėjo ir nuo agresyvių karo veiksmų savo šalyje pabėgę ukrainiečiai…

Ukrainiečių mokinių „Ąžuole“ šiemet mažiau
,,Merkio kraštas“ jau rašė, kad šiemet į Varėnos rajono mokyklas susirinko 1758 mokiniai.
,,Varėnos rajono mokyklose šiemet mokosi 26 mokiniai ukrainiečiai, iš kurių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas – 4 vaikai, o pagal bendrojo ugdymo programą – 22. Pernai mokinių buvo 37“, – ,,Merkio kraštui“ kalbėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė. Anot pašnekovės, dalis jų mokėsi nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose ir buvo integruojami į lietuviškas mokyklas per neformalųjį švietimą, mokant lietuvių kalbos. ,,Visi mokiniai, atvykę iš Ukrainos ir įregistruoti Lietuvos mokyklose, skirtingomis apimtimis ir tempu privalės mokytis lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius A1–B2 (tai praktiškai kalbos pradmenys – red.)“, – pasakojo skyriaus vedėja.
„Užpernai mūsų gimnaziją baigė ir brandos atestatus gavo du ukrainiečiai, o šį pavasarį mūsų gimnazijos nebaigė nė vienas“, – sakė Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė. „Dabar į devintąją gimnazijos klasę atėjo vienas naujas mokinys, tačiau nieko negaliu viešinti apie jį, nes dar nežinome jo žinių bagažo, o jo mokymo organizavimą turėsime aptarti su mokytojais“, – teigė gimnazijos vadovė.
Anot direktorės, Lietuvoje antrus metus gyvenantys ukrainiečiai turi mokytis kartu su visais lietuviais, o labiau adaptuotas mokymas taikomas tik pirmus metus Lietuvoje besimokantiems ukrainiečiams. ,,Tie, kurie atvyko pernai, galėjo mokytis ir nuotoliu, bet gavo ir papildomų lietuvių kalbos pamokų“, – kalbėjo M. Padegimaitė. Pasak pašnekovės, su ukrainiečiais dirbti reikia lanksčiai, nes jie reikalauja ypatingo dėmesio dėl dabartinės situacijos Ukrainoje.
Dalis ukrainiečių progimnazijoje rinkosi mokytis nuotoliu
,,Iš viso ,,Ryto“ progimnazijoje mokosi 16 ukrainiečių, iš kurių penki vaikai – šeštose klasėse, o keturi nauji mokiniai iš Merkinės gimnazijos atvyko į ketvirtą, šeštą ir aštuntą klases“, – ,,Merkio kraštui“ kalbėjo Varėnos ,,Ryto“ progimnazijos direktorius Vygantas Pavalkis.
Anot direktoriaus, 2022 metų pavasarį, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, į ,,Ryto“ progimnaziją atvykę ukrainiečiai buvo paskirstyti po klases kartu su kitais mokiniais, tačiau kai kurie dalykai buvo atskirti. ,,Mokiniai yra kito tikėjimo, todėl vietoj tikybos pamokų 2022 metų pavasarį jiems buvo paskirtos atskiros papildomos valandos lietuvių kalbai, taip pat buvo atskiras žmogus, kuris juos kalbos mokė“, – pasakojo pašnekovas.
Direktorius pridūrė, kad nuo 2022 metų rugsėjo 1-osios ukrainiečiai jau ėjo į klases „Ryto“ progimnazijoje, tačiau dalis mokinių pasirinko mokytis Ukrainoje nuotoliniu būdu. O mokslą progimnazijoje pasirinkę mokiniai galėjo rinktis etikos discipliną vietoj tikybos. ,,Nuotoliu mokęsi mokiniai mokyklos lankyti negalėjo, tačiau turėjo teisę dalyvauti neformalioje veikloje – klasių išvykose ar renginiuose, – kalbėjo progimnazijos vadovas. – Iš besimokiusiųjų vienas mokinys išėjo į ,,Ąžuolo“ gimnaziją, o visi kiti, mokęsi nuotoliniu būdu, praeitų mokslo metų eigoje išvažiavo į Ukrainą“. Anot V. Pavalkio, šiais metais jokia speciali programa ukrainiečiams nėra taikoma, tačiau atsižvelgdamas į naujų ukrainiečių mokinių gebėjimus vadovas neatmeta tikimybės skirti papildomų lietuvių kalbos konsultacijų.
Lietuvių kalbos mokėsi noriai
,,Mano pamokų tikslas buvo padėti mokiniams įgyti lietuvių kalbos komunikacinių gebėjimų, todėl siekiau, kad mokiniai suprastų šnekamąją kalbą, mokėtų perskaityti nesudėtingus tekstus, parašyti nesudėtingus žodžius bei sakinius“, – pasakojo „Merkio kraštui“ ukrainiečių vaikus mokiusi lietuvių kalbos mokytoja Irena Malmygienė. Pedagogės teigimu, mokiniai į lietuvių kalbą žiūrėjo atsakingai ir vos po kelių pamokų džiugiai lietuviškai sveikindavosi, pasakodavo apie save. ,,Mokiniai noriai mokėsi naujų žodžių, klausydavo mokytojos aiškinimo, lankė pamokas, vieni kitiems padėdavo“, – teigė pašnekovė.
Anot pedagogės, ukrainiečiai norėjo adaptuotis bei pritapti prie bendraamžių, nors kai kurių vaikų šeimos Lietuvoje užsibūti neplanavo. ,,Keletas jų, pasimokę porą mėnesių, išvyko atgal į Ukrainą, tačiau džiugina tai, kad jie išsivežė nemažai žinių apie Lietuvą ir Varėnos rajoną“, – kalbėjo I. Malmygienė. Pasak mokytojos, ji stengėsi ukrainiečius mokyti ne tik lietuvių kalbos, bet ir supažindinti su Varėnos miestu, jo istorija.
Artiomui Lietuvoje patinka
,,Aplinka Lietuvoje man labai patinka, iš Ukrainos, Zaporižės miesto, atvažiavau čia prieš pusantrų metų“, – pasakojo „Merkio kraštui“ praeitą pavasarį ,,Ryto“ progimnaziją baigęs ukrainietis Artiomas. Pašnekovas teigė, kad lietuviškai kalbėti pradėjo po keturių mėnesių Lietuvoje. ,,Neturiu didelių sunkumų suprasti, ką man sako mokytojai, o jei ir nesuprantu, man viską paaiškina rusiškai“, – sakė ukrainietis. Vaikinas Lietuvoje turi daug draugų ir Varėną laiko draugišku miestu. ,,Kai tik atėjau į klasę, pirmąją dieną su manimi pradėjo bendrauti „klasiokai“, visiems buvo įdomu, iš kur aš ir kaip gyvenu“, – džiaugėsi Artiomas. Vaikinas sakė norintis likti Lietuvoje ir stoti į universitetą mokytis inžinerijos. ,,Aš mėgstu tiksliuosius mokslus“, – prisipažino jis.
Rokas Andruškevičius