Šeštadienis, 26 lapkričio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosUžpuolė tarakonai!

Užpuolė tarakonai!

Į „Merkio krašto“ redakciją atėjusi varėniškė Neringa pasakojo, kad jos naujai suremontuotame bute knibžda tarakonų; iš pradžių visais įmanomais būdais pati bandžiusi kenkėjų atsikratyti moteris pagalbos paprašė namo bendrijos pirmininko, tačiau pastarasis, regis, situacijos pernelyg nesureikšmino…

Pirmininko skambučio taip ir nesulaukė

„Merkio krašto“ redakcijai pirmiausia elektroninį laišką atsiuntusi varėniškė Neringa (pavardė redakcijai žinoma) jame skundėsi namo bendrijos pirmininko „neveiklumu“. Moteris dėstė, kad „namas užėjęs tarakonais, neįmanoma bute gyventi; buvo prašyta (pirmininko – aut.), kad iškviestų dezinfekcinę tarnybą, žada, o nieko nedaro“.

„Merkio krašto“ žurnalistė susitiko su ponia Neringa redakcijoje ir išklausė moters bėdą gyvai. Interesantė pasakojo Dzūkų gatvės 3-iajame daugiabutyje neseniai įsigijusi butą, kurį kapitališkai susiremontavo. Tačiau pirmajame aukšte gyvenanti moteris tvarkingais namais pasidžiaugė neilgai, mat, atšilus orams, jos bute atsirado neprašytų įnamių– tarakonų. Moteris teigia, kad ne kartą savo jėgomis bandė naikinti parazitus – pirko įvairių priemonių, kad tik minėti gyviai daugiau nebesiveistų, bet veltui.

„Suprasčiau, jeigu netvarkingai gyventume ir butas būtų apleistas… Faktas tas, kad tarakonai iš kažkur ateina. Prisipirkau tų visokių lipnių lapelių, miltelių, bet kuo toliau, tuo jų daugiau. Man pasakojant net šiurpas per kūną eina. Vaikas ateina pas mane į kambarį miegot, kad drąsiau būtų. O tie lipnūs lapeliai nelabai padeda, tik tam kartui. Psichologiškai yra labai sunku… Naktį eini į tualetą ir dairaisi, ar kažkur neišlindęs tarakonas, kad tik spėtum sužiūrėt ir jį užmušt“, – jaudulio neslėpė redakcijos interesantė Neringa.

Neapsikentusi privisusių tarakonų, moteris paskambino daugiabučio bendruomenės pirmininkui ir paprašė jo pagalbos. „Paaiškinau situaciją, jis atsakė, kad jam niekas dėl to nesiskundė. Bet jeigu ir nesiskundė, tai dar nereiškia, kad tarakonų nėra. Sakiau, kad negaliu gyventi taip: atsidarai spintelę ir randi ten tarakoną. Ryte atsikeliu ir visų pirma, ką padarau, – apeinu tarakonų „ūkį“. Paklausiau pirmininko, galbūt reikėtų išdezinfekuoti daugiabutį? Pirmininkas man paaiškino, kad „Dezinfoj“ (kenkėjus naikinanti įmonė – aut.) turi pažįstamą ir jam paskambins. Tada šiek tiek nusiraminau. Laukiu, laukiu, bet jo skambučio taip ir nesulaukiau“, – pasakojo ponia Neringa.

„Gal jis mane mausto?“

Redakcijos interesantės butą užpuolę bjaurūs gyviai yra net dviejų rūšių: juodieji ir rudieji, pastarieji populiariai dar vadinami „prūsokais“. „Manau, kad jie atkeliauja vamzdžiais, nes mūsų namas nerenovuotas, o rūsys – iš viso tragedija. Kaip sakau, ten betrūksta gyvačių, nes negyvą tarakoną ir ten radau“, – baisėjosi p. Neringa. „Iš pirmininko jokių žinių nesulaukusi paskambinau į maisto ir veterinarijos tarnybą, bet pasirodo, kad jie dezinfekcijos paslaugų neteikia. Tada pasiskambinau pirmininkui dar kartą, pasakiau, kad kviesiuosi TV pagalbą, jeigu jis nieko nesiima. O kas man padės? Aš juk negaliu viso namo už savo pinigus išdezinfekuot, tam yra bendrija. Sakė, kad paskambins tam savo pažįstamui dar kartą. Tada man greitai perskambino, kad, atseit, tas pažįstamas atostogauja. Paskui pirmininkas išvažiavo iš Lietuvos, pažadėjęs, kad turės kompiuterį, telefoną ir parašys tekstą, o man tereikės jį atspausdinti ir pakabinti“, – toliau dėstė redakcijos interesantė.

Tarakonai varėniškės bute ėmė byrėti netgi nuo lubų, lipti sienomis, tuo tarpu iš daugiabučio bendrijos pirmininko nebuvo jokių žinių. Galiausiai, nepavykus su bendrijos pirmininku susitarti, moteris pati išsikvietė kenkėjus naikinančios įmonės specialistą, kad šis jos bute užkirstų kelią veistis bjauriems gyviams. P. Neringos manymu, tikėtis visiškai išnaikinti šiuos parazitus būtų galima tik tuomet, jeigu savo būstus dezinfekuotų ir visi kiti namo gyventojai.

„Man paaiškino, kad jeigu jų yra pas mane, tai ateis ir iš kitur. Pačioje laiptinėje irgi matėm tarakonų. Jie net per langus lenda. Su kaimynais nekalbėjau, nes neseniai atsikrausčiau, tai nelabai dar ką pažįstu… Bet tas žmogus, kuris man dezinfekavo butą, pasakojo, kad neseniai panaši situacija buvo Vilniuje: iš pradžių niekas nesiskundė, kad yra tarakonų, bet, kai sušaukė daugiabučio bendrijos susirinkimą, tada visi pradėjo prisipažinti, kad visgi jų yra. Gal žmonės gėdijasi ar ką, bet aš nesigėdiju: yra problema ir noriu ją išspręsti. Pirmininkas turėtų inicijuoti susirinkimą, kad išsiaiškintumėm, ko reikia, ir ko ne“, – teigė redakcijos interesantė.

Perneša užkrečiamas ligas

„Merkio kraštas“ irgi pabandė keletą kartų susisiekti su Dzūkų gatvės 3 daugiabučio bendrijos pirmininku, bet nesėkmingai, užtat pakalbinome kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ direktorę Margaritą Kutkaitę. „Tarakonai gali migruoti iš kitur, jeigu kituose butuose jų yra. Taip pat gali būti, kad net ir tame pačiame bute buvo pridėta kiaušinėlių. Tarakonai dar gali atkeliauti su daiktais. Žmonės turi teisę į privatumą ir spėju, jog pirmininkas net negalėtų išsireikalauti, kad žmonės pasakytų, ar pas juos yra tarakonų, ar ne“, – svarstė pašnekovė.

Kenkėjus naikinančios įmonės direktorės teigimu, jeigu viename bute apsigyveno tarakonų, tai dar nereiškia, kad jų yra ir kituose būstuose. Tiesa, ne visi gyventojai, kurių butuose veisiasi šie gyviai, imasi juos naikinti, o ir niekas negali žmonių priversti, jeigu jie šito nenori. „Jeigu pastebėta, kad tarakonų yra laiptinėje ar rūsyje, tai per kur jie galėtų pakliūti? Pavyzdžiui, per vamzdynus. Bet jeigu kiti gyventojai yra užsisandarinę plyšius, tai pas juos nebūtinai turi būti tarakonų, galbūt jie tą problemą yra išsisprendę anksčiau. Šioje situacijoje labai abejočiau, ar pirmininkas galėtų lįsti į butus, kad priverstų žmones spręsti bėdą. Bet jeigu problema yra rūsyje, greičiausiai jis galėtų inicijuoti dezinfekavimo darbus. Bet tai priklauso nuo žmonių, ar jiems tai trukdo. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, per kur tarakonai patenka į butą, ir užsandarinti plyšį, nes tarakonas nėra graužikas, neprasigrauš. Pavyzdžiui, jeigu tai būtų elektros rozetės, tai būtų galima dėti kokius tinklelius“, – kalbėjo M. Kutkaitė.

Redakcijos interesantė Neringa, „Merkio kraštui“ rodydama sutrupėjusios pastato sienos nuotrauką, tvirtino, kad daugiabučiui trūk plyšk reikalinga renovacija. O štai kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ direktorė M. Kutkaitė sakė, kad tarakonai į daugiabutį gali patekti net ir per menkiausią plyšį. „Jeigu pelė per pieštuko skylę atkeliauja, įsivaizduokite, kiek tarakonui reikia mažai vietos. Butuose yra visos komunikacijos: elektra, vanduo. Tačiau gali būti, kad tarakonai pateks į butą pro praviras lauko duris. Jeigu matyti, kad po išorinę sieną vaikšto tarakonai, kas labai tikėtina šiltu oru, jie gali patekti ir per pravirą langą“, – dėstė pašnekovė.

Žmonės kovoti su parazitais dažniausiai bando be specializuotų firmų pagalbos, naudodamiesi liaudiškais receptais arba pirkdami įvairias priemones, tačiau M. Kutkaitė „Merkio kraštą“ patikino, kad savarankiškai išnaikinti bjaurių parazitų, galima sakyti, neįmanoma. „Lipnios juostelės yra skirtos nustatyti užkrėstumo lygį. Galbūt, kai renovavo butą, kažkur nekeitė plytelių ir yra likę plyšių, kuriuos tarakonai labai mėgsta, o gal kažkur paliko medinius apkalimus. Gali būti, kad kiaušinėlių ten yra likę iš anksčiau arba šie vabzdžiai labai gausiai atkeliauja. Tačiau nėra tokios priemonės, kad pabarstysi jos, ir tarakonai daugiau neateis. Nėra jokio kito būdo, kaip tik užsisandarinti plyšius, jeigu namas nesiima spręsti problemos ir nenaikina židinio“, – pasakojo M. Kutkaitė.

Negana to, kad tarakonai sukelia nemalonių pojūčių, bet dar ir yra pavojingi sveikatai – šie kenkėjai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kitas ligas. Nenaikinami jie taip pat gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgusio šiomis ligomis žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos gali sukelti egzemą ir astmą.

„Dezinfa“ direktorė M. Kutkaitė svarstė, kad plačiau dėl daugiabučio švaros reikalavimų galėtų pakomentuoti Visuomenės sveikatos centro specialistai. „Merkio kraštas“ susisiekė su šio centro Varėnos skyriaus vedėja Agne Visalgaite. „Mes to nekontroliuojame. Galiu tik iš savo patirties pasakyti, kad tarakonai yra toks dalykas, jog iš vienos vietos jie eis į kitą. Taip ir čia: jeigu vienam bute išnaikins, jie greičiausiai perbėgs kitur, klausimas – ir kiek tų židinių yra. Dėl to turi tartis bendrija“, – pakomentavo A. Visalgaitė.

Rekomenduoja kreiptis raštu

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Karlonaitė-Balionienė rekomendavo redakcijos interesantei kreiptis į daugiabučio bendruomenės pirmininką raštu. „Jeigu gyventoja pageidauja, kad būtų sušauktas visų butų savininkų susirinkimas, pagal daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka“, – aiškino L. Karlonaitė-Balionienė.

Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija. Bendrijos revizijos komisijos nariais negali būti bendrijos pirmininkas, valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat žmonės, kuriuos su bendrijos pirmininku ar valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai, sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai.

Jeigu bendrijos pirmininkas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, tai gali padaryti minėtoji revizijos komisija arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, todėl galima pasikalbėti su kaimynais ir inicijuoti susirinkimo sušaukimą.

Evelina Petrušytė

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai