Per lapkričio 19-ąją įvykusią rajono tarybos „mažumos valandą“ opozicija uždavinėjo nemažai įvairių klausimų merui, vicemerams bei savivaldybės administracijai, o tų klausimų būta išties įdomių…
Susirūpino jaunaisiais futbolininkais
Pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje bent sykį per pusmetį turi būti organizuojama „mažumos valanda“. Jos metu tarybos opozicija gali užduoti kokius tik nori klausimus merui, vicemerams, taip pat administracijos darbuotojams bei komitetų ir komisijų pirmininkams. Pirmumo teisė užduoti klausimą šiaip jau suteikiama opozicijos lyderiui, o kadangi tokio šiuo metu mūsų rajono taryboje nėra (buvęs opozicijos lyderis Martynas Katelynas tapo Seimo nariu), tad kol kas galioja taisyklė – kas pirmesnis, tas gudresnis.
„Futbolo klube „Ketera“ sportuoja apie 50 rajono vaikų nuo 5-erių iki 13-kos metų amžiaus, – pirmasis mikrofono mygtuką spustelėjo rajono tarybos narys Dalius Lukminas. – Užsiėmimai vykdavo du kartus per savaitę. Savivaldybė šio klubo finansiškai neremia, už stadiono ir sporto salės nuomą klubas susimokėdavo iš savo sąskaitos. Iki šiol 6-erius metus viskas buvo gerai, bet dabar, atvėsus orams, sportuoti lauke sąlygos nėra palankios, o laisvų laikų salės nuomai nebeliko, todėl jau 3 savaites vaikai negali sportuoti“. Politikas teiravosi, ar su tuo nėra kaip nors susijęs naujasis Varėnos sporto centro direktorius (Povilas Tamulynas, lapkritį pakeitęs Ruslaną Oleiniką).
Švietimą, kultūrą, sportą ir socialinę sritį savivaldybėje kuruojantis vicemeras Tomas Šimukonis į pastarąjį klausimą, kuo čia galėtų būti dėtas Varėnos sporto centro direktorius, tarybos nariui konkrečiai neatsakė.
„Šiuo metu klubas gali sportuoti dvi dienas, tai yra: šeštadieniais – „Ryto“ progimnazijos salėje ir ketvirtadieniais – Senosios Varėnos mokyklos salėje. Paprašėme mokyklų pateikti grafikus, ar yra galimybė vaikams sportuoti papildomomis valandomis, kada jie nori. Sporto salių Varėnoje užimtumas yra labai didelis“, – komentavo T. Šimukonis.
Jam paantrino ir rajono meras Algis Kašėta: „Tai yra privatus klubas, tad jis savo iniciatyva tariasi dėl sporto salių nuomos. Kurie pirmieji užsisako sales, tie jomis ir naudojasi. Savivaldybė šiuo atveju negali įsikišti ar priversti nutraukti sutarties su vienu privačiu klubu ir sudaryti sutartį su kitu. Tačiau yra paprašyta Švietimo skyriaus surinkti informaciją iš ugdymo įstaigų dėl salių užimtumo ir išsiaiškinti, ar yra kokių nors laisvų laikų“.
Situacija dėl medikų „gana įtempta“
Priminsime, kad šių metų vasarį rajono taryba priėmė sprendimą, pagal kurį numatyta į Varėnos polikliniką ar ligoninę visu etatu atvykusiems dirbti naujiems trūkstamų specialybių medikams pirmuosius trejus metus iš rajono biudžeto mokėti iki 14 tūkst. 118 eurų dydžio išmoką kasmet, o rezidentams – iki 10 tūkst. eurų dydžio stipendiją.
Opozicijos atstovas Povilas Saulevičius pageidavo sužinoti, ar ši finansinė priemonė pasiteisino, mat, politiko žiniomis, dalis Varėnos sveikatos centro šeimos gydytojų planuoja išeiti iš darbo. Rajono meras A. Kašėta pripažino, kad medikų rėmimo programa norimų rezultatų neatnešė. „Situacija iš tiesų yra gana įtempta. Tačiau tai ne tik Varėnos rajono, bet ir visų kitų panašių savivaldybių, taip pat ir didmiesčių problema. Matyt, dar ne vieną kartą teks prie šio klausimo sugrįžti, nes medikų rėmimo programa neveikia taip, kaip norėtumėm“, – apgailestavo meras.
Tuo tarpu savivaldybės gydytoja Dalia Kitavičienė informavo, kad jau įvyko vienas posėdis, kuriame buvo svarstomos dviejų naujų gydytojų kandidatūros: „Dėl labai svarbių ir objektyvių priežasčių su viena gydytoja sutarties pasirašymas buvo nukeltas pavasariui, o su kita gydytoja sutartis jau yra pasirašyta“.
„Merkio kraštas“ pasidomėjo, ar tik toji naujoji gydytoja nėra rajono tarybos narė Jovita Samauskienė, nes lapkričio 21 dieną ji savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė sugrįžtanti dirbti į Varėnos sveikatos centrą kardiologe. Tačiau J. Samauskienė tikino į savivaldybės siūlomas išmokas nepretenduojanti. „Žinau, kad yra tokia galimybė, bet tai nebuvo mano motyvacija, nesu linkusi įsipareigoti dirbti trejus metus. Grįžtu nepriklausomai, tai yra, pasirašiau paprastą darbo sutartį, o už tai iš savivaldybės jokių išmokų negausiu, paprasčiausiai gausiu darbo užmokestį, ir tiek“, – kalbėjo pašnekovė.
Užkliuvo laikinoji Visuomenės sveikatos biuro direktorė
Apie neįprastai dažną rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų kaitą „Merkio krašte“ rašėme jau ne vieną straipsnį, paskutinį kartą – šių metų vasarį straipsnyje „Visuomenės sveikatos biurui tenka aiškintis dėl atleistų darbuotojų“. O štai praėjusiame rajono tarybos posėdyje buvo keliamas klausimas, kodėl biuras jau kurį laiką neturi direktorės (ja dar šiemet dirbo Karolina Matukynienė, o dabar šias pareigas laikinai eina administratorė Giedrė Ivoškienė)?
„Dėl kokių priežasčių neįvyko konkursas? Ar užtenka išsilavinimo ir kompetencijos sekretorei būti biuro direktore? Nes reikalavimai šioms pareigoms yra gana aukšti“, – klausė tarybos narys D. Lukminas.
Rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėja Ilona Radzevičienė teigė, kad konkursas į biuro direktoriaus vadovo pareigas įvyko, tačiau jame esą dalyvavo tik vienas pretendentas, nesurinkęs reikiamo balų skaičiaus.
Dabartinę savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorę G. Ivoškienę stojo ginti savivaldybės gydytoja D. Kitavičienė: „Žodyje „sek-retorė“ jaučiu sarkazmą, kaip žmogaus, negalinčio atlikti tam tikrų funkcijų. Ji yra administratorė, taip pat vykdanti savižudybių koordinatoriaus funkcijas. Kompetencijos laikinai vykdyti visuomenės sveikatos biuro direktoriaus funkcijas šiai darbuotojai tikrai pakanka“.
Mokyklose ir savivaldybėje pastatys liftus, Matuizose – daugiabutį
O štai rajono tarybos nariui Ąžuolui Kupriui rūpėjo išgirsti apie neįgaliųjų galimybes patekti į viešuosius pastatus. Rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis išvardijo, kad didžiosiose rajono mokyklose – Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje, „Ryto“ progimnazijoje ir Varėnos rajono „Merkio“ gimnazijoje, – bei šalia savivaldybės administracinio pastato ruošiamasi įrengti liftus.
Rajono tarybos nariai taip pat atkreipė dėmesį į gatvių apšvietimą, mat sutemus miesto gatvėse šviečia tik kas antras apšvietimo stulpas. E. Zaleskis aiškino, kad taip savivaldybė taupo rajono biudžeto pinigus. „Pradėjo veikti saulės elektrinės, ir žiūrėsime, kiek elektros pagamins. Jeigu jos bus pakankamai, didinsime apšvietimo intensyvumą. Taip pat šiemet planuojama sudėti LED šviestuvus Senosios Varėnos ir Merkinės pagrindinėse gatvėse“, – teigė vedėjas.
Politikas Marijonas Čapkovskis teiravosi, kada pagaliau bus nugriautas avarinės būklės betoninis namas „vaiduoklis“ Matuizų Kalno gatvėje. Pasak E. Zaleskio, toje vietoje, įgyvendinant Europos Sąjungos projektą, planuojama pastatyti daugiabutį. Esą tam šiuo metu jau yra parengti dokumentai dėl techninio projekto.
Savivaldybės administracija prisipirko mero sudarytų knygų
Šių metų spalio 8 dieną „Merkio krašto“ straipsnyje „Karantinas pinigų taškymo reprezentacijai rajono savivaldybėje nesustabdė“ rašėme, kad rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog per koronaviruso pandemijos metu įvestą karantiną, kai gyventojams buvo ribojami susitikimai, o renginiams galiojo griežti suvaržymai, savivaldybės administracija reprezentaciniams pirkiniams – gėlėms, gėrimams, saldumynams, suvenyrams ir panašiai – išleido ne vieną tūkstantį eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Tarp visų pirkinių buvo ir 40 egzempliorių rajono mero A. Kašėtos sudarytos knygos „Merkio rinktinės štabo dienoraštis 1945-1946“, už kuriuos savivaldybės administracija sumokėjo, kaip sakoma, nei daug, nei mažai – 680 eurų.
Taigi „mažumos valandoje“ rajono merui teko dėl to pasiaiškinti, mat ši Kontrolės ir audito tarnybos pateikta išvada užkliuvo tarybos nariui Vidui Mikalauskui. Meras tvirtino esą iš tų 40-ies savivaldybės administracijos nusipirktų knygų nieko neuždirbęs, o jeigu opozicija mero žodžiu netiki, esą galinti kreiptis į atsakingas institucijas, kad šios atliktų tyrimą dėl galimo pažeidimo.
„Ne aš kaltas, kad niekas laisvės kovų tema nieko naujo ir įdomaus nėra parašę. Karantino metu vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Kariškiams, šauliams ir kitiems renginio dalyviams reikėjo teminės dovanos. Manau, kad ši dovana buvo vertinga ir prasminga“, – tikino A. Kašėta.
Senosios Varėnos bendruomenės prašymą atmetė
Šių metų spalio 28 dieną Senosios Varėnos bendruomenės pirmininkas Adomas Taraskevičius kreipėsi į rajono merą ir tarybą su prašymu ant Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos pastato sienų nutapyti Šaulių namų atvaizdą bei piešinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Pasaka“ motyvais.
Tačiau Senosios Varėnos bendruomenės prašymas buvo atmestas, mat pirmiausia esą reikia mokyklą renovuoti, o prioritetas, rajono mero A. Kašėtos teigimu, šiuo metu yra Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos atnaujinimas ir tik paskui Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla.
„Mūsų vertinimas – kad netikslinga piešti ant nerestauruoto pastato sienų, nes tai yra gana brangu. Pirmiausia reikėtų išspręsti mokyklos restauravimo klausimą. Ne vienerius metus bandome ieškoti europinių projektų, kurių pagalba galėtume apšiltinti pastatą, nes taip būtų pigiau, kadangi pastatas didelis, be to, šalia yra darželis“, – kalbėjo rajono vadovas, neįvardijęs konkrečių terminų, kada bus įgyvendinti renovacijos darbai.
Evelina Kuliešė
