Valdžia padvigubino išmoką seniūnaičiams, bet ne visi patenkinti

Paskutiniajame (birželio 27 d.) rajono tarybos posėdyje siūlyta du kartus padidinti išmoką seniūnaičiams su jų veikla susijusioms išlaidoms padengti, tačiau šį siūlymą tarybos opozicija greitai užprotestavo, o kad net padvigubinta išmoka, liaudiškai tariant, – katino ašaros, mano ir „Merkio krašto“ pakalbintas Matuizų seniūnijos Giraitės seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Bujanauskas…

Siūlė 19 eurų dydžio išmoką

Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad visuomeniniais pagrindais dirbančiam seniūnaičiui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, interneto ryšio bei transporto išlaidoms apmokėti gali būti skiriama kompensacija, išmokama kartą per metų ketvirtį, per metus ar kiekvieną mėnesį. Nuo savivaldybės tarybos priklauso, koks bus tos kompensacijos dydis ir atsiskaitymo tvarka, nes seniūnaičiai atlyginimo už savo veiklą negauna.

2014 metais rajono taryba seniūnaičiams patvirtino mėnesinę 8,69 euro kompensaciją. O štai šių metų birželio 27 dieną rajono tarybos posėdyje sprendimo projektą „Dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla savivaldybėje, apmokėjimo“ tarybai svarstyti pateikusi Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė siūlė padidinti buvusią išmoką kiek daugiau nei du kartus – iki 19,47 euro mėnesiui. Anot pranešėjos, Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komitetas šiam sprendimui nepritarė ir siūlė kompensacinę išmoką didinti ne du, o triskart, kitaip tariant, iki 30 eurų per mėnesį. Tačiau, S. Griškevičienės teigimu, „nebuvo pateikti jokie objektyvūs skaičiavimai“, be to, seniūnaičiai esą apskritai nelinkę naudotis galimybe gauti išmoką, mat iš 56 rajono seniūnaičių dėl jos kreipėsi vos 19.

„Apklausus seniūnus, kodėl taip yra, paaiškėjo, kad dauguma problemų sprendžiama telefonu. Kita vertus, seniūnaičiai turi galimybe naudotis savivaldybės administracijos ištekliais – patalpomis, įranga. Didžiosiose šalies savivaldybėse ši kompensacija siekia 50-70 eurų, Alytaus savivaldybė išvis neskiria jokių išmokų. Tuo tarpu mažesnėse savivaldybėse išmoka siekia nuo 6,7 iki 15 eurų, todėl siūlymas didinti išmoką iki 19,5 euro yra pagrįstas“, – dėstė S. Griškevičienė.

Paskaičiuota, kad seniūnaičių išlaidoms apmokėti iš rajono biudžeto per metus reikėtų 13,1 tūkst. eurų, o šių metų liepos-gruodžio mėnesiams papildomai reikėtų skirti 1 tūkst. eurų.

Seniūnaičiams reikėtų statyti paminklus

Su seniūnaičio veikla susijusių išlaidų kompensavimo klausimas sukėlė opozicijos nepasitenkinimą. Oponentai kalbėjo, jog seniūnaičiams, ir taip esą dirbantiems pusvelčiui, reikėtų paminklus statyti, nes jie „stengiasi ir bando kažką padaryti, kad kaimo aplinka būtų nors kiek normalesnė“. Opozicijos atstovų nuomone, seniūnaičiai turėtų gauti „bent kiek oresnį atlyginimą už savo labai svarbų darbą“, nes kai kurie iš jų esą „neša“ dvigubą atsakomybę, mat „yra seniūnų, kurie nesusitvarko su savo pareigomis ir jų darbus atlieka seniūnaičiai, prižiūrėdami gatves ir nešienautas teritorijas“.

Finansų ir investicijų skyriaus vedėja S. Griškevičienė aiškino, kad gyventojų tiesiogiai išrinkti seniūnaičiai dirba savanoriškai, o jiems numatyta išmoka nėra darbo užmokestis. „Jeigu dalis seniūnaičių išlaidų nepatiria, dėl to ir nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, todėl netgi ir ši išmoka, kuri yra didinama du kartus, nebus išmokėta. Tačiau, jeigu seniūnaičiai aktyviai naudosis išmokomis, svarstant biudžetą bus galima grįžti prie šio klausimo“, – aiškino pranešėja.

Į oponentų kritiką sureagavo ir posėdžiui pirmininkavęs rajono meras Algis Kašėta: „Iki šiol jums visiškai nerūpėjo seniūnaičiams išmokami priedai. 7 metus niekas šio klausimo nekėlė, bet kai tik administracija pateikė projektą su pasiūlymu padvigubinti išmoką, staiga kilo didelis susirūpinimas“.

Vis dėlto iš 23 posėdyje dalyvavusių tarybos narių absoliuti dauguma – 20 – nubalsavo „už“ dvigubą kompensacijos didinimą, dar 3 susilaikė.

Išmoką vadina niekine

„Merkio krašto“ ta tema pakalbintas Matuizų seniūnijos Giraitės seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Bujanauskas rajono tarybos sprendimu irgi nebuvo patenkintas. Pašnekovo nuomone, visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai turėtų gauti didesnį atlygį, tai palengvintų dirbančiųjų šį darbą naštą.

„Kokias išlaidas gali padengti normaliai ir aktyviai dirbantis seniūnaitis už 19 eurų? Už tokią sumą išeina penkios porcijos geresnių ledų, tai tegul rajono valdžia tais ledais ir vaišinasi. Juk kapines šienauti reikia, tai vienur, tai kitur nuvažiuoti, o kur dar visi kiti reikalai… Perku gėles ir jas palieku prie kareivių kapų, paminklų, vienu žodžiu, viskam reikia pinigų. O seniūnija nėra turtinga. 30 eurų per mėnesį jau būtų buvę šis tas. Jau ir už benziną galima susimokėti, o tie 19 yra niekiniai“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.

Kaimo visuomenininkas J. Bujanauskas, kaip jis sako, darbuojasi už dyką, viskas iš savų pinigų, nors juos išleisti tikrai yra kur. Pašnekovas taip pat prisipažino, kad naujuose seniūnaičių rinkimuose greičiausiai nekandidatuos.

„Žmonės skambina dėl įvairiausių problemų, liaudiškai pasakius, „dūrina“ panašiai kaip ir seniūną. Tokio įstatymo nėra, kad seniūnaičiams būtų išmokami atlyginimai, tai valdžia galėjo į tai atsižvelgti ir skirti daugiau lėšų išlaidoms. Iš Matuizų seniūnijos dėl kompensacijos kreipėsi tik du seniūnaičiai, nes dėl kelių eurų neapsimoka, kadangi su tais popieriais važinėti daugiau atsieina“, – sakė Giraitės seniūnaitis.

Evelina Kuliešė

Autorės nuotr.