Vasario 18 dieną posėdžiavusiai rajono tarybai buvo pateiktas apsvarstyti sprendimo projektas dėl medicinos punktų Panočiuose, Puodžiuose, Marcinkonyse ir Matuizose uždarymo, tačiau šio klausimo svarstymas kol kas atidėtas tik dėl procedūrinių dalykų…
Medicinos punktai – praeitis
Sprendimo projektas dėl medicinos punktų Panočiuose, Puodžiuose, Marcinkonyse ir Matuizose uždarymo iš pradžių buvo aptartas vasario 12 dieną įvykusiame rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Minėtojo sprendimo projekto rengėja, rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė tvirtino, kad išvardintuose medicinos punktuose pastaruosius metus veikla vyko „labai fragmentiškai“, o šiuo metu jokios paslaugos juose neteikiamos.
Bet štai komiteto nariui Vidui Mikalauskui abejonių sukėlė ketinimai uždaryti Matuizų medicinos punktą, kuriame, pasak tarybos nario, teikiamos paslaugos buvo „labai paklausios“. Tačiau dabar, kaip teigė savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė D. Kitavičienė, medicinos specialistai pacientus lanko jų namuose, „medicinos punktai nėra reglamentuoti“ ir „tokia medicinos norma iš esmės yra nebegaliojanti“. „Toks paslaugų teikimas, nepabijosiu to žodžio, yra praeitis“, – sakė D. Kitavičienė.
Liktų tik Merkinėje ir Valkininkuose
Rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs Varėnos sveikatos centro direktorius Dmitrij Kačiurin dėstė, kad rajone trūksta ne tik šeimos gydytojų, bet ir praktikuojančių slaugytojų, o į medicinos punktus „valandai ar dviem“ atvažiuodavo tik slaugytoja. Direktorius taip pat pateikė duomenų, kad 2023 metais oficialiai buvo įregistruoti tik 9 pacientų vizitai.
Pasak tarybos komiteto narių, uždarius siūlomus keturis medicinos punktus, tokių visame rajone teliktų du – Merkinėje ir Valkininkuose, bet pastaruosiuose veikiančiai ambulatorijai esą irgi gresia būti uždarytai. Tuo tarpu Varėnos sveikatos centro direktorius D. Kačiurin patikino, kad „daktaras prasitęsė licenciją“ ir yra „nusiteikęs dirbti mažiausiai penkerius metus“.
Posėdžiavusiems vietos politikams Sveikatos centro direktorius išvardijo, kad 2022 metais buvo suteikta 8 tūkst. 500 ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, 2023 metais – 12 tūkst. 400, pernai – iš viso 10 tūkst. 500. Į paciento namus atvykę slaugytojai, anot D. Kačiurin, gali suleisti vaistų, prijungti lašinę, taip pat paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams ir kita.
Paklaustas, kas gali gauti šias paslaugas namuose, D. Kačiurin teigė, kad tam pirmiausia reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Kiek slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis. „Jeigu didelis poreikis, gali būti 365 vizitai, vidutinio poreikio pacientui – 156, mažo poreikio – 52 vizitai per metus“, – nurodė Varėnos sveikatos centro direktorius.
Beje, medicinos punktų likimas galutinai turėjo spręstis prieš geras dvi savaites įvykusiame rajono tarybos posėdyje, bet paaiškėjo, kad posėdžio išvakarėse buvo išsiuntinėtas jau pakoreguotas sprendimo projektas, pagal kurį iš planuojamų panaikinti medicinos punktų sąrašo išbraukiamas medicinos punktas Matuizose, nors toks siūlymas Sveikatos ir socialinių reikalų komitete nebuvo svarstytas. Tad nutarta klausimą dėl 4-ių medicinos punktų uždarymo apskritai atidėti kitam kartui.
Seniūnų nuomonė
„Merkio krašto“ pakalbinta Marcinkonių seniūnė Eglė Ikasalienė sakė, kad kalbos apie Marcinkonių medicinos punkto uždarymą baimės vietos gyventojams, regis, nekelia.
„Medicinos punktas įsikūręs po seniūnijos administracijos patalpomis, o Marcinkonių seniūne dirbu beveik pusantrų metų ir galiu pasakyti, kad per tą laiką tik kelis kartus mačiau atvykusius medicinos punkto darbuotojus. Pacientų, beje, visiškai neateidavo, o pačios patalpos – gana susidėvėjusios. Gyventojai kažkokių nuogąstavimų man dėl to nėra išreiškę, juolab kad medicinos punkte buvo teikiamos tik smulkios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl žmonės vis tiek važiuodavo į Varėną. Nors Marcinkonys yra tolokai nuo Varėnos, džiaugiuosi, kad yra patogus susisiekimas traukiniais“, – komentavo seniūnė, pridūrusi, kad Marcinkonių daugiafunkcis centras pagal projektą kartu su partneriais iš Lenkijos planuoja organizuoti kultūrinus bei edukacinius užsiėmimus, o tam galėtų panaudoti medicinos punkto patalpas.
Tuo tarpu Kaniavos seniūnė Ina Špakauskienė teigė, kad slaugytoja į Panočių medicinos punktą dar praėjusią vasarą atvažiuodavo kiekvieną trečiadienį, bet tik vienas kitas gyventojas čia užsukdavo – ir labiau ne gydytis, o pasitarti.
„Pati slaugytoja pasakojo, kad nieko negali daryti be šeimos gydytojo siuntimo, todėl atvykusi tik dulkes nusivalydavo, o jeigu koks žmogus užeidavo, paaiškindavo, kur kreiptis, ir viskas. Seniau, kai medicinos punkte dirbdavo šeimos gydytojas, galbūt ir būdavo patogu, ypač Panočių kaimo gyventojams, o kitiems vis vien reikėdavo važiuoti į Panočius arba Varėną. Kita vertus, medicinos punkto patalpos neatitinka higienos normų pagal naujus Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, todėl reikėtų jas pritaikyti. Ir, žinoma, reikia gydytojų, kurie tame punkte dirbtų. Kaimuose žmonių, deja, mažėja, todėl nemanau, kad finansiškai apsimokėtų medicinos punktą laikyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaniavos seniūnė irgi kalbėjo, kad buvusį medicinos kabinetą būtų galima panaudoti kitiems tikslams. „Galvojame ten įkurti, pavyzdžiui, jaunimo centrą, nes Panočiuose, be sporto salės, nėra kur susiburti. Būtų galima pastatyti stalo žaidimų ar organizuoti protmūšius ir panašiai“, – teigė I. Špakauskienė.
Matuizų medicinos punktas, kaip „Merkio kraštui“ aiškino Matuizų seniūnas Mindaugas Matuiza, uždarytas dar prieš prasidedant koronaviruso pandemijai. „Buvo gerai, kai dirbo šeimos gydytojas, o dabar su šeimos gydytojais, kaip žinote, problema. Patalpos stovi tuščios, tad ar verta jas toliau laikyti? Puiku, jeigu medicinos punktą įveiklintų, bet pagrindinis klausimas, ar bus kas gyventojus aptarnaus? Tačiau, jeigu bus priimtas sprendimas medicinos punktą vis dėlto palikti, tokiu atveju, nori ar nenori, reikės kažką daryti, kad jis veiktų ir patalpos nestovėtų nenaudojamos. Vėlgi žmonės jau persiorientavo, be to, dažnai į Matuizas atvažiuoja mobili medicinos komanda, ir pas mano mamą atvažiuoja, todėl galiu patvirtinti, kad šis procesas tikrai veikia“, – sakė Matuizų seniūnas.
O štai apie Puodžių medicinos punktą kalbėjęs Jakėnų seniūnas Dainius Junevičius svarstė, kad pagrindinė ir sunkiai valdoma problema – gydytojų trūkumas.
„Susiduriame su realija, kad nėra kam tuose medicinos punktuose dirbti, kitaip jų niekas greičiausiai neuždarinėtų. Matome, kad medicinos specialistų trūksta netgi pačiose svarbiausiose pozicijose, ir manau, kad ši problema greitai neišsispręs. Perskaičiau Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto pasisakymą, kad specialistų buvo per mažai ruošiama ir ši problema gali gilėti 10 metų į priekį. Žinoma, gerai būtų, kad medicinos punktas veiktų, bet pagalvojus, jeigu medicinos punktas liktų ir atvažiuotų gydytojas, tai kiek užtruktų jo kelionė pirmyn ir atgal ir kiek tame punkte jis priimtų pacientų, o kiek per tą laiką jis galėtų priimti pacientų Varėnos sveikatos centre… Pažeidžiamiausia gyventojų dalis gauna ambulatorinės slaugos paslaugą namuose, ir manau, kad žmonėms tai kur kas patogiau, o ir paslaugos profesionalesnės. Žmonės domėjosi, ar Puodžių medicinos punktas veiks, bet kažkokių nusiskundimų dėl to negirdėjau. Be to, dalis gyventojų vairuoja ir turi automobilius, o jeigu patys nuvažiuoti į Varėną negali, jais pasirūpina vaikai ar anūkai. Taip pat anksti ryte į Varėną važiuoja autobusas, o per pietus grįžta, tai praktiškai galima susiderinti vizito laiką ir nuvykti autobusu“, – pasakojo Jakėnų seniūnas D. Junevičius.
Evelina Kuliešė
