Varėniškis Ukrainoje: jeigu rusai užims Kijevą, kils partizaninis karas

Vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, kuri tęsiasi iki šiol, ginklo imasi ne tik Ukrainos kariai, bet ir paprasti civiliai, ginantys savo kraštą; Ukrainoje yra maždaug pusantro tūkstančio nuolat gyvenančių lietuvių, čia sukūręs šeimą daug metų gyvena ir varėniškis verslininkas, dėl tam tikrų rimtų priežasčių prašęs neskelbti jo pavardės…

„Nesitikėjome, kad viskas pasikeis per vieną naktį“

Karines pajėgas prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat Baltarusijoje autoritarinis Rusijos Federacijos lyderis Vladimiras Putinas ėmėsi telkti dar praėjusių metų kovą. Iš pradžių Putino taikinyje buvo du vietinių separatistų valdomi Donecko ir Luhansko regionai, kuriuose savo karius Rusija oficialiai įvedė vasario 21 dieną ir pripažino jas esant nepriklausomas. Vasario 24-ąją prieš auštant Rusijos pajėgos ėmė veržtis giliau į Ukrainą, apšaudydamos strateginius Ukrainos miestus, kuriuose buvo įsikūrę oro uostai, degalų saugyklos. Tos pačios dienos popietę pranešta, kad rusai jau prasiveržė ir į Ukrainos sostinės Kijevo šiaurinę dalį.

Su „Merkio krašto“ žurnaliste vasario 27-ąją telefonu bendravęs varėniškis verslininkas pasakojo, kad niekas nedrįso nė pagalvoti, jog kils tokio masto karinis konfliktas. „Vasario 23 dieną išvažiavome į Vakarų Ukrainoje esantį slidinėjimo kurortą Bukovel. Važiuodami ten nesitikėjome, kad viskas pasikeis per vieną naktį. Čia taip pat buvo atvažiavę daugybė žmonių iš Rytų Ukrainos, kurie sakė irgi negalvoję, kad šalyje prasidės karas“, – pasakojo šalies šiaurės vakaruose esančiame Lucko mieste gyvenantis pašnekovas.

Pasak varėniškio, ankstyvą vasario 24-osios rytą jis sulaukė vietinių draugų ir artimųjų skambučių iš Lietuvos, kad ginkluotos Rusijos pajėgos bando užimti Kijevą. „Paskambinęs draugas pasakojo, kad Lucke prasidėjo panika, susprogdintas karinis aerodromas. Žmonės būriuojasi prie degalinių, bankomatų, vaistinių. Bandėme išvažiuoti iš Bukovelio, bet keliuose buvo labai didelės eilės ir spūstys. Todėl apsisukome ir grįžome atgal, čia praleidome dar vieną dieną. Visą naktį nemiegojome, žiūrėjome žinias per televiziją. Šalies prezidentas pranešė, kad šalis užpulta, aiškino, kaip elgtis gyventojams, kalbėjo ir psichologas, kuris prašė žmonių nepanikuoti. Buvo prašoma žmonių palaukti, nepulti į parduotuves ir degalines. Žmonės taip pat buvo kviečiami ginti savo šalies, per kelias dienas atsirado maždaug 40 tūkstančių savanorių“, – kalbėjo „Merkio krašto“ informacijos šaltinis.

Kaip pasakojo varėniškis, paprastai jiedu su žmona gyvena Lucke, tačiau šiuo metu yra apsistoję pas artimuosius Voluinės srityje, maždaug 400 km nuo karo fronto ir apie 70-80 km nuo Baltarusijos pasienio: „Kai išvykome iš Bukovelio, keliuose buvo daugybė mašinų, dauguma jų važiavo iš Kijevo. Žmonės bėgo į Vakarų Ukrainą. Sustojome degalinėje užsipilti degalų, eilėje laukėme apie 40 minučių. Iš pradžių norėjome užeiti į namus Lucke, bet nusprendėme važiuoti toliau, nes mieste pradėjo kaukti sirenos. Buvo neaišku, kur yra slėptuvė. Nenorėjome rizikuoti“.

Pabėgo iš Kijevo

Vakarinėje Ukrainos dalyje, varėniškio teigimu, buvo palyginti ramu. Parduotuvėje netrūko būtiniausių prekių, tačiau, kaip ir visoje šalyje, įvesta komendanto valanda – nuo 10 vakaro iki 6 ryto negalima išeiti į gatvę: „Artimieji jau turėjo nusipirkę šiek tiek maisto produktų: du kilogramus grikių, ryžių, cukraus. Šeštadienį pats buvau nuėjęs į parduotuvę, tai yra visko – nuo duonos, kruopų iki pieno ir grietinės“.

Varėniškio šeima taip pat suteikė pastogę ir nuo karo siaubo iš Kijevo bėgusiems draugams, girdėjusiems sprogimus bei ginklų šūvius. Iš Kijevo ukrainiečiai iš pradžių traukėsi į maždaug už 500 km esantį Lvovą: „Ten buvo labai daug žmonių, atvažiavusių iš Kijevo. Nors jie nieko nematė, nes spėjo laiku išvažiuoti, bet girdėjo sprogstančias bombas, susišaudymus. Gostomelyje, maždaug 15 km nuo Kijevo, yra didelis oro uostas. Jie pasakojo ten girdėję stiprų bombardavimą. Rusų desantui ten buvo patogu išsilaipinti. Dėl jo vyko dideli mūšiai. Nuo Kijevo iki Lvovo žmonės važiavo visą dieną ir visą naktį, nes keliuose buvo dideli kamščiai. Beveik visą kelią važiavo 20-30 km per valandą greičiu“.

Miestelio, kuriame šiuo metu apsistojęs varėniškis, prieigose įrengti vadinamieji blokpostai – ant kelio sustatyti dideli maišai smėlio, betoniniai blokai, budi ukrainiečių sunkioji artilerija. „Pirmąją naktį būdami čia du kartus slėpėmės rūsyje, nes gavome trumpąją SMS žinutę, kad įsijungs sirenos, pranešančios apie grėsmę. Paskui gavome pranešimą, kad ramu ir galime nebesislėpti. Pavyzdžiui, šeštadienį buvo ramu, sirenų nesigirdėjo. Tačiau vos tik Baltarusijoje pradeda kilti lėktuvai, iškart telefonu gauname žinutę, kad turime slėptis. Čia nesigirdi ir sprogimų. Bet nuolat sekame naujienas, šiuo metu visi televizijos kanalai yra susijungę į vieną ir visi jie transliuoja, kas vyksta Kijeve ar aplink jį. Žmonių prašoma, pamačius okupantų karinę techniką, pranešti apie tai“, – sakė pašnekovas.

Bent kol kas varėniškis su šeima į Lietuvą grįžti neketina, nes pasienyje su Lenkija reikėtų laukti mažiausiai dvi dienas. Be to, nesaugu ir šalies keliuose (internete pasirodė kraupūs vaizdai, kaip Kremliaus skerdikai tankais pervažiuoja transporto priemones su juose buvusiais žmonėmis, šaudo į civilius ir į juos vežančius autobusus, bombarduoja gyvenamuosius rajonus): „Artimieji, gyvenantys Ukrainoje, nenori palikti šalies, čia jų namai, ūkis. Bet mūsų krepšiai sukrauti, anksčiau ar vėliau ketiname parvažiuoti į Lietuvą“.

„Merkio krašto“ pašnekovas įsitikinęs, kad Ukraina ir toliau ginsis, žmonės priešinsis Putino kariuomenei: „Jeigu atsitiktų taip, kad rusams pavyktų užimti Kijevą, ukrainiečiai taip visko nepaliks – kils partizaninis karas, nes ukrainiečiai labai kovingi, tikri patriotai. Žmonės tikrai sukils, jie ne tokie, kad sėdėtų namuose ir bijotų, jie eis kovoti. Jau dabar buriasi savanoriai, kurie saugo savo kraštą“.

Evelina Kuliešė