Varėnoje lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė

Kovo 8 d. Varėnos švietimo centre įvyko rajono savivaldybės bei mokyklų atstovų susitikimas su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, kuriomis nuo 2026-ųjų metų būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases su mažiausiai 31 mokiniu; savivaldybės vadovai ir pedagogai reformai priešinasi, mat dėl nedidelio mokinių skaičiaus nebūtų galimybės formuoti trečiųjų gimnazijos klasių Merkinės Vinco Krėvės ir Valkininkų gimnazijose…

„Yra reikalavimai, kuriuos turime įgyvendinti“

Kaip numatytą mokyklų tinklo pertvarką vertina minėtųjų Merkinės Vinco Krėvės ir Valkininkų gimnazijų vadovės, „Merkio kraštas“ jau aprašė vasario 25 dienos straipsnyje „Nebelieka Žilinų pagrindinės mokyklos, reforma grasina ir dviem gimnazijoms“. Savo poziciją Merkinės Vinco Krėvės ir Valkininkų gimnazijos direktorės taip pat išdėstė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei.

Štai Merkinės V. Krėvės gimnazijos direktorė Regina Sakaulauskienė išreiškė susirūpinimą dėl ministerijos numatyto mokinių skaičiaus klasėse. Ministrės J. Šiugždinienės paaiškinimu, vidutinę (nuo 12 iki 20 mokinių) trečiąją gimnazijos klasę bus leidžiama sudaryti gimnazijai, jeigu iki kitos artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 kilometrų. Be to, pasak ministrės, per mažai mokinių renkasi tiksliųjų mokslų valstybinius brandos egzaminus.

„Todėl ir esame numatę 2026 metus, kad matytume, kokie įvyks pokyčiai, ir tuomet 2026 metais galėtume priimti galutinį sprendimą. Ugdymo kokybė ir prieinamumas yra du pagrindiniai dalykai, bet yra tam tikri reikalavimai, kuriuos mes turime įgyvendinti, kad galėtume tai pasiekti. Matome, kad Merkinės gimnazijos rezultatai pagerėjo, kai kurie netgi geresni už šalies vidurkį, tačiau matome egzaminų pasirinkimą, kas kelia nerimą: labai mažai besirenkančiųjų pasirengę laikyti chemijos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminus, tačiau taip yra ne tik pas jus, bet ir visos valstybės mastu. Nėra normalu, kad gimnazijos klasėje nė vienas vaikas nesirenka informatikos, fizikos ar chemijos egzamino, vadinasi, kažkas yra blogai. Taip, vieni yra linkę į socialinius mokslus, kiti į humanitarinius, bet negali taip būti, kad visoje Lietuvoje yra visuotinė tendencija nesirinkti šių egzaminų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Reforma gresia ir Valkininkų gimnazijai, kurios direktorė Gidita Benkienė teigė, kad mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus turėti daugiau mokinių klasėje jokios naudos ar geresnės kokybės neatneš. „Sakėte, kad vaikai miesto mokykloje visko gaus. Bet atotrūkis tarp miesto ir kaimo bus dar didesnis, nes vaikai jau dabar girdi, kad miesto mokykloje jie ras kažkokį gėrį. Tačiau jiems gera ir mūsų mokykloje. Vykdome programas, kurias vykdo ir miestų gimnazijos. Turime puikias bazes, įsirengėme puikius gamtos mokslų, technologijų kabinetus, gavome puikią įrangą. Gal mūsų mokiniai ir nepasiekia gerų fizikos ar chemijos rezultatų, bet jie yra meninio ugdymo konkursų nugalėtojai Lietuvoje. Gal mes neišugdėme fiziko, bet galbūt išugdėme rašytoją. Galų gale ugdome žmones, ir jie patys renkasi, ko nori siekti. Užtikriname jiems visapusišką mokymosi kokybę. Taip, nemokome penkių ar septynių užsienio kalbų kaip Vilniaus gimnazijoje, bet yra vaikų, kurie atvažiuoja mokytis pas mus iš Vilniaus, nes pasižiūrėjo, kad ugdymosi poreikiai pas mus yra tenkinami“, – sakė Valkininkų gimnazijos direktorė.

Abiejų rajono gimnazijų ateitis paaiškės 2026-aisiais

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad vaikus labiau reikėtų orientuoti ir į profesinį mokymąsi: „Turėdami labai mažas gimnazijos klases neišleidžiame vaikų į profesinį ugdymą, ir tai yra tema, apie kurią nenorima kalbėti. Po 10-osios klasės profesinį mokymąsi renkasi tik 26 procentai vaikų. Tai yra didelė problema, nes Lietuvoje trūksta žmonių, turinčių gerą profesiją. Turime per daug žmonių, kurie yra pasirinkę aukštąjį mokslą, nes maždaug 40 procentų jį baigusiųjų susiranda darbą, kuriame to aukštojo mokslo nereikalaujama“.

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos vadovė Milda Padegimaitė svarstė, jog vaikai technologijų ir verslo mokyklų greičiausiai nesirenka dėl visuomenėje vis dar susiformavusios nuomonės, kad jie būtinai turi turėti aukštojo mokslo išsilavinimą: „Dar viena priežastis, kodėl vaikai nesirenka profesinės mokyklos, ko gera, yra tai, kad jie turėtų žinoti, jog įgiję profesiją iš tiesų kažkur įsidarbins. Pavyzdžiui, kad ir automobilių mechanikas, kuris turi žinoti, jog įgijęs šią specialybę jam, kaip jaunam verslininkui, atsivers durys ir jis turės ką daryti“. 

Varėnos technologijų ir verslo mokyklos l. e. p. direktorė Eglė Stacevičienė kalbėjo, kad profesinę mokyklą dažniausiai renkasi vaikai iš socialiai remtinų šeimų: „Turbūt, kad vidutinės klasės vaikų tėvų lūkesčiai yra didesni ir todėl jie leidžia savo vaikus į gimnaziją. Taip pat ilgus metus buvo taip, kad jeigu nori, jog tau darbdavys pasiūlytų kažkokias sąlygas, reikalingas aukštojo mokslo išsilavinimas“.

rajono meras Algis Kašėta irgi teigė, kad „visuomenės psichologija labai veikia tiek tėvus, tiek jų vaikus“, todėl valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir pinigų verslo mokyklų įvaizdžiui gerinti.

Apibendrindama susitikimo su ministre rezultatus Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė „Merkio kraštui“ pakomentavo, kad Merkinės V. Krėvės ir Valkininkų gimnazijų ateitis paaiškės 2026-aisiais: „Pagal numatytą planą 2024 metais trečiojoje gimnazijos klasėje privalo būti 21 mokinys. tačiau išimtis daroma toms gimnazijoms, kurios yra nutolusios 30 kilometrų, nors reikalavimas 2026 metais turėti 31 mokinį trečioje gimnazijos klasėje lieka, nes ministrė nepasakė, kad tikrai šito laikysimės, bet ir nepasakė, kad bus kažkas keičiama. Dėl Valkininkų gimnazijos situacija tokia: iki 2024 metų stebėsime ir matysime, ar jie turės klasėje 12 mokinių, ar ne. Šiai gimnazijai negalioja išimtis dėl atstumo, nes už maždaug 20 kilometrų yra mokykla Paluknyje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad atstumas tarp gimnazijų skaičiuojamas nebūtinai toje pačioje savivaldybėje“.

Evelina Kuliešė