Praėjusį penktadienį Varėnos kino ir parodų salėje įvyko žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikimas su ūkininkais tema „Naujų ekoschemų pritaikymas nederlingose žemėse“; šiame susitikime taip pat dalyvavo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos bei savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus atstovai, o štai žemdirbių susirinko negausiai…
Džiaugsmai ir nusivylimai
Kiek „Merkio kraštui“ yra žinoma, šiemet žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Varėnoje lankosi antrąkart, tačiau šįsyk jo apsilankymas daug klausytojų nepritraukė. Tai iškart pastebėjo ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė: „Suprantu, kad kiekvienas žiūri į savo laukus ir prasidedantį darbymetį, bet šios konferencijos tikslas buvo surinkti pačius aktyviausius rajono ūkininkus, kuriems yra aktualu, kas laukia ateinančiu periodu ir kas laukia ūkininkaujančių nederlingose žemėse“.
LNŽNA vicepirmininkas Žydrūnas Nevulis trumpai apžvelgė svarbiausius žemės ūkio reikalus. Pirmiausia jis pasidžiaugė dėl pirmųjų hektarų rėmimo (t. y. papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už nustatytą pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų hektarų skaičių), mat tam yra numatyta daugiau pinigų. Anot LNŽNA vicepirmininko, mažiausiems ūkiams, dirbantiems 10 ha, papildoma išmoka būtų 71 euras, už 30 ha – 89 eurai, o už 40 ha – jau 102 eurai. Labiausiai Ž. Nevulis sakė esąs nusivylęs dėl išmokos ūkininkaujantiems tam nepalankiose vietovėse: „Kovojome ir išsikovojome tik 48 eurus už nederlingos ariamos žemės hektarą“.
„Galime padaryti tiek, kiek galime“
Sunerimta ir dėl draudimo įmokų kompensavimo, ypač šiemet, kai esą visi pasėliai išguldyti ir „nuostolių yra daug“. Kol kas, kaip aiškino Ž. Nevulis, yra kompensuojama 50 proc. draudimo įmokos, tačiau norima tą kompensaciją gerokai apmažinti – iki 30 proc.
„Draudimai šiais laikais brangūs. Tarkime, jeigu draudi avižas, kurios nėra tokia brangi kultūra, tai įmoka yra apie 60 eurų už hektarą. Bet jeigu draudžiame kviečius ar kitas derlingesnes kultūras, tai jau būtų ir 100 eurų už hektarą. Apdrausti visą ūkį tokia kaina yra ganėtinai brangu. Sumažinus kompensaciją, žemdirbiams bus tikrai sunkiau“, – svarstė Ž. Nevulis.
Žemės ūkio ministras K. Navickas prasitarė, kad „buvo siūlymas apskritai atsisakyti išmokos nenašių žemių naudotojams“, o politikoje interesų suderinimas esą yra vienas didžiausių iššūkių, todėl „galime padaryti tiek, kiek galime“. K. Navickas taip pat kalbėjo, kad yra dalykų, kuriais ministerija neva taip pat nėra patenkinta.
„Vienas iš jų – vis dar negavome iš Europos Komisijos strateginio plano suderinimo. Ne visais klausimais pavyksta susiderėti, pavyzdžiui, – dėl daugiamečių pievų ir ganyklų išlaikymo, dėl kurių norėtume mažesnių reikalavimų. Kitas dalykas – dėl dangos jautriuoju laikotarpiu. Ties šiuo klausimu yra užstrigusios ir kitos Europos šalys, ypač šiaurinėje dalyje. Jeigu plano suderinimo neturėsime iki rugpjūčio 1 dienos, bandysime pasiekti, kad nebūtų taikomos sankcijos kitiems metams“, – sakė ministras.
Nederlingų žemių naudotojams situacija „tik bloginama“
Ministras K. Navickas pabrėžė, kad nesikeis reikalavimai dėl skirtingų kultūrinių augalų auginimo tuose pačiuose laukuose kintančia seka bei dėl 3 metrų apsauginės juostos nuo melioracijos griovių, jeigu ūkis nėra ekologiškas. Ekologiniams ūkiams šis reikalavimas negalioja. Taip pat nuo 2023 metų ūkininkai privalės nuo viso deklaruoto ploto deklaruoti 4 proc. negamybinių plotų. „Gerėja sąlygos smulkiems ir vidutiniams, taip pat pieno ūkiams, kuriems numatytos didesnės išmokos už pienines karves“, – komentavo K. Navickas.
Ilgiausiai diskutuota dėl valstybinės žemės deklaravimo. Šį klausimą susitikime iškėlė LNŽNA valdybos narys Steponas Jurčiukonis: „Problemų yra nemažai. Daug žemės liko nedeklaruota, kadangi žemėlapiai yra netikslūs, matavimai – preliminarūs ir neatitinka tikrovės“.
LNŽNA valdybos nariui pritarė ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas bei Seimo kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys, emocingai kalbėjęs, jog „kaip tik bedeklaruotum, visada kaltas ūkininkas“. „Metų metus girdime, kad bus sudaryti nauji žemėlapiai ir kitąmet bus deklaruoti lengviau, bet realybė kitokia“, – neatlyžo J. Baublys.
Seimo narys taip pat kėlė klausimą dėl per mažo nenašių žemių turėtojų rėmimo. Anot jo, pinigai išdalinti stambiausiems ūkiams, o kas liko nederlingas žemes dirbantiems ūkininkams – tik lašas jūroje. „Girdėjome ministro pasakymą, kad buvo reikalavimas nenašių žemių turėtojams išvis panaikinti išmokas. Aš irgi galiu pasakyti, kad gerų žemių naudotojams nereikia mokėti nieko, o mokėti – tik nederlingų žemių turėtojams. Iš pradžių buvo siūlymas už nederlingas žemes mokėti 12 eurų, tai sakiau, kad jau geriau tada visai nieko nemokėti. Galiausiai padidino iki 48 eurų. Kas susiję su nederlingomis žemėmis, situacija tik bloginama“, – kalbėjo J. Baublys.
Nelogiški reikalavimai
Parlamentaras taip įžvelgė problemą ir dėl reikalavimo perpus sumažinti chemikalų naudojimą. Jis sakė sunkiai galintis įsivaizduoti, kaip tokiu atveju bus galima ūkininkauti. Apkalbėtas ir jaunųjų ūkininkų rėmimas – jiems parama numatyta pagal dirbamą plotą. J. Baublys dalį reikalavimų vadino nelogiškais, jam iš salės antrino ir kiti žemdirbiai. „Iš kur tie jauni ūkininkai paims tų žemių? Plotinės išmokos tik prisidės prie ūkių ardymo. Žemės ūkio tarybai ir kitiems atstovams pavyko sušvelninti daug reikalavimų, bet nepakankamai. Todėl kviečiu aktyviau reikšti savo poziciją, nes, atėjus kitiems metams, sakysite, kad sunku tuos reikalavimus įgyvendinti, bet tada ir aš, ir ministras jūsų paklaus, kur jūs buvote, kai vyko susirinkimai aptarti šiuos reikalavimus? Taip pat nelogiškas reikalavimas iki spalio 15 dienos nukulti grikius. Šiemet, atrodo, lietingi metai, bet grikiai prasti. Buvo šilumos trūkumas. Visi ūkininkai žino, kad grikius geriausia kulti po šalnų. Norime įsprausti ūkininkus į tokius rėmus, kad jie nė krustelt negalėtų“, – savo nuomonę išsakė J. Baublys.
Melioracijos grioviai ir žmonių rūsiai pilni vandens
Bene aktualiausią mūsų rajono problemą žemės ūkio ministrui išdėstė ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas. Jis tiesiai šviesiai paklausė, ar melioracijos priežiūrai nėra numatyta daugiau pinigų, nes reikalai, kaip paaiškėjo, tikrai prasti, ir ne tik ūkininkaujantiems.
„Valstybės biudžeto lėšomis atliekame melioracijos priežiūrą, ir galiu pasakyti, kad trūksta tam pinigų, nors daug metų finansavimas nedidėja, o kainos darbų gerokai išaugusios. Todėl ypač tokiais lietingais metais tegalime atlikti 5-10 proc. darbų. Drenažų valstybės biudžeto lėšomis remontuoti negalim, galėtume tinkamai prižiūrėti nors melioracijos griovius. Apie ūkininkus nė nekalbu, gauname iš jų begalę skambučių, tačiau šiemet susidūrėme su problema kaimuose, kurie yra įsikūrę netoli melioracijos griovių. Lietaus nuvedimo sistemos sueina į nuosavų namų melioracijos griovius, dėl ko rūsiai ir grioviai pilni vandens. Pavyzdžiui, Dubičiuose siurbliai dirba praktiškai kiaurą parą, nes nėra ištekėjimo“, – sakė I. Laniauskas.
Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo užduotas klausimas ministro visai nenustebino, mat jis pareiškė girdintis jį kiekvienais metais: „Prioritetas skiriamas trims savivaldybėms, kuriose vyksta intensyvus žemės ūkis. Kitas dalykas – politinė diskusija, prie kurios mes turėsime grįžti rudenį vyksiančioje sesijoje ir kalbėti dėl melioracijos fondo. Iki rudens nieko konkretaus negalėsiu pasakyti“.
Ūkininkaujantiems pagal nustatytą terminą šienauti reikia pradėti ne anksčiau kaip birželio 15 dieną ir užbaigti iki spalio 30 dienos. Tačiau, anot žemės ūkio specialistų, tam trukdo pažliugę laukai. Dėl to ministro klausta, ar negalima atidėti pievų šienavimo termino. K. Navickas pažadėjo ieškoti sprendimo.
Evelina Kuliešė
