Šeštadienis, 9 liepos, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosVi­ce­me­ro ir mo­ky­to­jos teis­mi­nis gin­čas bai­gė­si tai­kos su­tar­ti­mi

Vi­ce­me­ro ir mo­ky­to­jos teis­mi­nis gin­čas bai­gė­si tai­kos su­tar­ti­mi

Aly­taus apy­lin­kės teis­mo Va­rė­nos rū­mai, vie­ša­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­ję ci­vi­li­nę by­lą pa­gal Va­rė­nos ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jo Gied­riaus Sa­mu­le­vi­čiaus ieš­ki­nį dėl gar­bės ir oru­mo gy­ni­mo prieš bu­vu­sios Pa­no­čių mo­kyk­los mo­ky­to­ją Ne­rin­gą Lei­mon­tie­nę, pra­ei­tą sa­vai­tę pa­tvir­ti­no jų abie­jų pa­si­ra­šy­tą tai­kos su­tar­tį su są­ly­ga, jog mo­ky­to­ja pri­pa­žįs­ta, kad jos vie­šai pa­ci­tuo­ti vi­ce­me­ro žo­džiai iš tie­sų neatitinka tikrovės, že­mi­na G. Sa­mu­le­vi­čiaus gar­bę ir oru­mą bei klai­di­na vi­suo­me­nę, bet tai tė­ra… jos nuo­mo­nė; be to, yra ir ki­tų su­tar­ties są­ly­gų…

Ko ne­bu­vo ga­li­ma lai­ky­ti nuo­mo­ne

Dar šių me­tų va­sa­rį „Mer­kio kraš­to“ re­dak­ci­ja ga­vo Pa­no­čių pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jos Ne­rin­gos Lei­mon­tie­nės at­siųs­tą ir pa­pra­šy­tą iš­spaus­din­ti straips­nį „Laiš­kas me­rui“, ku­rį esą pa­si­ra­šė 145 Pa­no­čių kraš­to ben­druo­me­nės na­riai, nors pa­ra­šų prie to straips­nio ne­bu­vo pri­dė­ta.

Straips­ny­je bu­vo reiš­kia­ma šio kraš­to ben­druo­me­nės (ar jos da­lies) nuo­mo­nė jai itin svar­biu ir skaus­min­gu klau­si­mu – dėl ra­jo­no val­džios ke­ti­ni­mų už­da­ry­ti Pa­no­čių pa­grin­di­nę mo­kyk­lą.

Vie­na, ko ne­bu­vo ga­li­ma lai­ky­ti nuo­mo­ne, – laiš­ke pa­ci­tuo­tų po­ros tie­sio­gi­nės kal­bos sa­ki­nių, ku­riuos ne­va pa­sa­kė ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas Gied­rius Sa­mu­le­vi­čius (jis pir­mi­nin­ka­vo Dar­bo gru­pei, pa­siū­liu­siai už­da­ry­ti mo­kyk­lą): „Gerb. vi­ce­me­ras te­pa­sa­kė: „Aš­tuo­ne­rius me­tus opo­zi­ci­jo­je vė­ty­tas ir mė­ty­tas da­bar no­riu ra­miai sė­dė­ti sa­vo vi­ce­me­ro pos­te. O spren­di­mas ir taip jau aiš­kus, ži­not, kas čia val­džia, ir nie­ko ne­pa­kei­sit“.

Kad vie­nas iš ra­jo­no va­do­vų kaž­kam iš Pa­no­čių ben­druo­me­nės ga­lė­jo pa­sa­ky­ti žo­džius, aki­vaiz­džiai dis­kre­di­tuo­jan­čius jį pa­tį (t. y. kad pats sa­ve ap­šne­kė­tų), bu­vo tie­siog ne­įti­kė­ti­na.

Ta­čiau „Laiš­ko me­rui“ siun­tė­ja (ir, at­ro­do, jo au­to­rė ar vie­na iš au­to­rių), mo­ky­to­ja N. Lei­mon­tie­nė po­kal­by­je su „Mer­kio kraš­tu“ pa­tvir­ti­no, kad ji pa­ti pa­skam­bi­no vi­ce­me­rui, o tai, ką jis kal­bė­jo, už­si­ra­šė po­pie­riaus la­pe ir da­lį tos kal­bos pa­ci­ta­vo re­dak­ci­jai at­siųs­ta­me straips­ny­je.

Tuo tar­pu su to­mis ci­ta­to­mis su­pa­žin­din­tas ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas G. Sa­mu­le­vi­čius raš­tu pa­ko­men­ta­vo jas ver­ti­nąs, „kaip šmeiž­tą, ku­riuo sie­kia­ma pa­kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą“ juo, „kaip vie­šu as­me­niu – po­li­ti­ku“.

Pa­nei­gi­mo ne­su­lau­kė

„Esu tvir­tai ap­si­spren­dęs ap­gin­ti sa­vo gar­bę ir oru­mą bau­džia­mo­sios tei­se­nos prie­mo­nė­mis, jei as­muo, pa­sklei­dęs tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čią in­for­ma­ci­ją, ar­ti­miau­sia­me laik­raš­čio nu­me­ry­je ne­pa­neigs jos tu­ri­nio me­la­gin­gu­mo“, – per­spė­jo G. Sa­mu­le­vi­čius sa­vo ra­šy­ti­nia­me ko­men­ta­re re­dak­ci­jai.

 „Laiš­kas me­rui“, ku­riuo Pa­no­čių kraš­to ben­druo­me­nės var­du bu­vo prieš­ta­rau­ja­ma šio kai­mo mo­kyk­los už­da­ry­mui, bu­vo pub­li­kuo­tas va­sa­rio 26 d. „Mer­kio kraš­te“ kar­tu su laiš­ką at­siun­tu­sios N. Lei­mon­tie­nės pa­ti­ki­ni­mu – kad laiš­ke jos pa­ci­tuo­tus žo­džius tik­rai pa­sa­kė vi­ce­me­ras, ir su vi­ce­me­ro G. Sa­mu­le­vi­čiaus ko­men­ta­ru – jog tos ci­ta­tos yra šmeiž­tas, dėl ku­rio jis im­sis tei­si­nių prie­mo­nių, jei me­la­gin­ga in­for­ma­ci­ja ne­bus pa­neig­ta ar­ti­miau­sia­me „Mer­kio kraš­to“ nu­me­ry­je.

Ta­čiau, ne­pai­sant nie­ko, ra­jo­no ta­ry­bos dau­gu­ma nu­spren­dė Pa­no­čių mo­kyk­lą  lik­vi­duo­ti, o į G. Sa­mu­le­vi­čiaus vie­šą per­spė­ji­mą dėl šmeiž­to ne­at­si­lie­pė nei „Laiš­ko me­rui“ siun­tė­ja N. Lei­mon­tie­nė, nei jį ne­va pa­si­ra­šę ne­įvar­din­ti 145 Pa­no­čių kraš­to ben­druo­me­nės na­riai.

Tad dar po mė­ne­sio, ko­vo 28 d., ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas G. Sa­mu­le­vi­čius, kaip ir ža­dė­jo, iš­pil­dė sa­vo vie­šai duo­tą pa­ža­dą – į teis­mą pa­da­vė mo­ky­to­ją N. Lei­mon­tie­nę.

G. Sa­mu­le­vi­čius sa­vo ieš­ki­ny­je teis­mo pra­šė pri­pa­žin­ti, kad mi­nė­ta­ja­me „Laiš­ke me­rui“ ci­tuo­ja­mi ir jam pri­ski­ria­mi žo­džiai – „da­bar no­riu ra­miai sė­dė­ti sa­vo vi­ce­me­ro pos­te“ bei „ži­not, kas čia val­džia“ –  ne­ati­tin­ka tik­ro­vės, že­mi­na jo, kaip as­mens bei po­li­ti­ko, gar­bę ir oru­mą bei klai­di­na vi­suo­me­nę.

Ieš­ko­vas taip pat pra­šė teis­mo iš at­sa­ko­vės N. Lei­mon­tie­nės pri­teis­ti jo nau­dai by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das ir ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą – 1 eu­rą.

Pa­ra­šy­tų žo­džių tei­sin­gu­mą ten­ka įro­di­nė­ti

„Mer­kio kraš­tui“ G. Sa­mu­le­vi­čius dar prieš tai sa­kė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad kiek­vie­nas as­muo, vie­šai pa­sklei­dęs tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čias ir ki­to as­mens re­pu­ta­ci­ją že­mi­nan­čias ži­nias, pri­va­lo už jų tu­ri­nį pats ir at­sa­ky­ti. O ka­dan­gi mi­ni­mu at­ve­ju taip ne­at­si­ti­ko, pa­šne­ko­vo nuo­mo­ne, be teis­mo ne­la­bai ap­si­ei­si (apie tai ra­šė­me ko­vo 19 d. „Mer­kio kraš­to“ str. „Sa­vo gar­bę ir oru­mą vi­ce­me­ras ke­ti­na gin­ti teis­me“).

Tai­gi mo­ky­to­ja N. Lei­mo­tie­nė da­bar jau teis­mui pri­va­lė­jo įro­dy­ti, kad tas vi­ce­me­rui G. Sa­mu­le­vi­čiui pri­skir­tas tiks­lias fra­zes („da­bar no­riu ra­miai sė­dė­ti sa­vo vi­ce­me­ro pos­te“ bei „ži­not, kas čia val­džia“) – ku­rias ji pa­ci­ta­vo „Laiš­ke me­rui“, pub­li­kuo­tam net dvie­juo­se vie­tos laik­raš­čiuo­se, – iš tie­sų vi­ce­me­ras jai žo­dis žo­din ir pa­sa­kė.

O jei at­sa­ko­vei, tar­kim, to įro­dy­ti ne­pa­vyk­tų ir teis­mas mi­nė­tą­sias fra­zes pri­pa­žin­tų šmeiž­tu, kaip jas ver­ti­no ieš­ko­vas, pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 154 str. „Šmei­ži­mas“ mo­te­riai grės­tų bau­da ar­ba areš­tas, ar­ba net lais­vės at­ėmi­mas iki dve­jų me­tų.

Į teis­mą pa­duo­tą tuo­me­ti­nės Pa­no­čių mo­kyk­los mo­ky­to­ją N. Lei­mon­tie­nę be­ne ak­ty­viau­siai pa­lai­kė Pa­no­čių kraš­to ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas, ra­jo­no ta­ry­bos na­rys nuo opo­zi­ci­jos Jau­nius Grik­šas, ku­ris, kaip ma­no­ma, pri­si­dė­jo, kad į mo­ky­to­jos laik­raš­čiams siun­čia­mą „Laiš­ką me­rui“ (ne­va nuo Pa­no­čių kraš­to ben­druo­me­nės 145 na­rių) bū­tų įra­šy­ti ir vi­ce­me­rui pri­skir­ti žo­džiai, dėl ku­rių pas­kui mo­te­ris at­si­dū­rė teis­me.

N. Lei­mon­tie­nės pu­sėn kar­tu su ko­le­ga J. Grik­šu sto­jo ir li­ku­si ra­jo­no ta­ry­bos opo­zi­ci­ja, bal­sa­vu­si „prieš“ Pa­no­čių mo­kyk­los lik­vi­da­vi­mą ir da­bar ga­vu­si (ar pa­ti su­sior­ga­ni­za­vu­si) pro­gą kaip rei­kiant iš­kri­ti­kuo­ti vie­ną iš ra­jo­no va­do­vų bei Dar­bo gru­pės, pa­siū­liu­sios lik­vi­duo­ti tą mo­kyk­lą, pir­mi­nin­ką, kad jis už­si­ma­nė mo­ky­to­ją, „vie­ną iš pa­grin­di­nių opo­nen­čių“, prieš­ta­ra­vu­sią mo­kyk­los už­da­ry­mui, „tą­sy­ti po teis­mus“.

Gar­sus ad­vo­ka­tas iš Vil­niaus

Maž­daug po mė­ne­sio, ge­gu­žės 25 d. nuo­to­li­nia­me po­sė­dy­je, ra­jo­no ta­ry­bos opo­zi­ci­ja pa­gar­si­no ašt­riai nu­skam­bė­ju­sį sa­vo pa­reiš­ki­mą, ku­riuo pa­smer­kė me­ro pa­va­duo­to­jo G. Sa­mu­le­vi­čiaus veiks­mus dėl to, kad šis pa­da­vė į teis­mą „lik­vi­duo­ja­mos mo­kyk­los mo­ky­to­ją, ko­vo­ju­sią už mo­kyk­los iš­sau­go­ji­mą ir iš­drį­su­sią pa­si­da­lin­ti sa­vo įspū­džiais“ apie vi­ce­me­ro „nu­si­tei­ki­mą pa­rei­gas ei­ti „ra­miai“, nors „pa­na­šaus po­bū­džio vi­ce­me­ro tei­gi­nių“ opo­zi­ci­jos na­riai esą yra gir­dė­ję ne kar­tą. (Apie tai ra­šė­me ge­gu­žės 28 d. „Mer­kio kraš­to“ str. „Vi­ce­me­rui sa­vo pos­te ra­miai sė­dė­ti ne­leis“.)

O teis­me Pa­no­čių mo­ky­to­ją gy­nė, tarp kit­ko, iš Vil­niaus at­vy­kęs gar­sus ad­vo­ka­tas, ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nės ben­dri­jos va­do­vas, per res­pub­li­ki­nę ži­niask­lai­dą prieš tre­je­tą me­tų la­biau­siai iš­gar­sė­jęs tuo, kad at­sto­va­vo pa­čiam Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) pir­mi­nin­kui, Sei­mo na­riui bei mi­li­jo­nie­riui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui, o pas­ta­ra­sis jam net yra pa­ti­kė­jęs sa­vo ak­ci­jų „Ag­ro­kon­cer­ne“ ne­tur­ti­nes tei­ses. Be to, šio ad­vo­ka­to va­do­vau­ja­ma ben­dri­ja, kaip skelb­ta, tei­kė pa­slau­gas LVŽS ir jos frak­ci­jai Sei­me.  

Vis dėl­to mo­ky­to­jai N. Lei­mon­tie­nei ne­pa­vy­ko įro­dy­ti teis­mui sa­vo tei­sy­bės, t. y. – įro­dy­ti, kad G. Sa­mu­le­vi­čius iš tie­sų jai pa­sa­kė jį žei­džian­čias fra­zes, ku­rios pa­ci­tuo­tos „Laiš­ke me­rui“.

Už­tat gar­su­sis ad­vo­ka­tas, kaip ga­li­ma spręs­ti iš teis­mo nu­tar­ties, pa­da­rė vis­ką, kas tik įma­no­ma, kad jo klien­tė bū­tų ap­sau­go­ta nuo ga­li­mų la­bai rim­tų šio teis­mi­nio gin­čo pa­sek­mių, o by­la bū­tų kuo grei­čiau pa­baig­ta. Tai­gi teis­mi­nis gin­čas bai­gė­si tuo, kad abi be­si­by­li­nė­jan­čios ša­lys – N. Lei­mon­tie­nė ir G. Sa­mu­le­vi­čius – su­ti­ko pa­si­ra­šy­ti tai­kos su­tar­tį su tam tik­ro­mis są­ly­go­mis.

Pir­mo­ji ir es­mi­nė są­ly­ga – N. Lei­mon­tie­nės pri­pa­ži­ni­mas, kad „jos pa­teik­ta­me straips­ny­je „Laiš­kas me­rui“, iš­spaus­din­ta­me dvie­juo­se laik­raš­čiuo­se, ci­tuo­ja­mi ieš­ko­vo G. Sa­mu­le­vi­čiaus žo­džiai „ne­ati­tin­ka tik­ro­vės, že­mi­na ieš­ko­vo gar­bę ir oru­mą bei klai­di­na vi­suo­me­nę“, bet jie tė­ra at­sa­ko­vės „nuo­mo­nė“.

O dėl nuo­mo­nės, kaip sa­ko liau­dis, ne­si­gin­či­ja­ma.

Ap­ri­bo­ji­mai dėl ko­men­ta­rų ži­niask­lai­dai

Ki­to­se tai­kos su­tar­ties są­ly­go­se, pa­vyz­džiui, nu­ro­dy­ta, kad ieš­ko­vas G. Sa­mu­le­vi­čius at­si­sa­ko ieš­ki­ny­je pra­šy­tos ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo – 1 eu­ro, o „ša­lys su­si­ta­rė, jog siek­da­mos baig­ti vi­sus gin­čus šio­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je, ko­men­ta­rus ži­niask­lai­dai, su­si­ju­sius su šia by­la, teiks ko­rek­tiš­kai, be prie­šin­gos ša­lies ver­ti­ni­mų“. Be to, „ša­lys įsi­pa­rei­go­ja sa­vo ko­men­ta­ruo­se ži­niask­lai­dai ne­ana­li­zuo­ti by­los me­džia­gos, ne­ci­tuo­ti ir ne­ko­men­tuo­ti ša­lių bei liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mų“.

O štai „ieš­ko­vui, at­sa­kant į po­li­ti­nių opo­nen­tų ver­ti­ni­mus ir kri­ti­ką, ku­rios tu­ri­nys bū­tų su­si­jęs su šia by­la“, prieš tai „ko­men­ta­rams nu­sta­ty­ti ap­ri­bo­ji­mai ne­tai­ko­mi“.

Ir dar vie­na są­ly­ga – jog „ša­lys su­ta­ria, kad by­lo­je pa­tir­tos by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dos lie­ka tai ša­liai, ku­ri jas fak­tiš­kai pa­ty­rė“.

Aly­taus apy­lin­kės teis­mo Va­rė­nos rū­mai (tei­sė­ja Sil­va­na Gir­de­nie­nė) šių me­tų lap­kri­čio 16 d. nu­tar­ti­mi pa­tvir­ti­no ieš­ko­vo G. Sa­mu­le­vi­čiaus ir at­sa­ko­vės N. Lei­mon­tie­nės su­da­ry­tą tai­kos su­tar­tį su vi­so­mis są­ly­go­mis ir ci­vi­li­nę by­lą nu­trau­kė.

Pa­gal tai­kos su­tar­ties ir ci­vi­li­nės by­los nu­trau­ki­mo tvar­ką vėl kreip­tis į teis­mą „dėl gin­čo tarp tų pa­čių ša­lių dėl to pa­ties da­ly­ko ir tuo pa­čiu pa­grin­du“ ne­lei­džia­ma.

Abu by­li­nin­kai, kaip nu­ro­dy­ta teis­mo nu­tar­ty­je, „su­si­ta­rė, kad pa­tir­tas at­sto­va­vi­mo ir ki­tas iš­lai­das, tu­rė­tas pa­si­ruo­šiant teis­mo pro­ce­sui ir by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu (…), kiek­vie­na ša­lis pri­si­i­ma sau ir at­ly­gin­ti iš ki­tos ša­lies ne­rei­ka­lau­ja ir at­ei­ty­je ne­rei­ka­laus.“

Šia teis­mo nu­tar­ti­mi Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) yra įpa­rei­go­ta grą­žin­ti G. Sa­mu­le­vi­čiui 75 proc., t. y. 67,5 eu­ro su­mo­kė­to žy­mi­nio mo­kes­čio, o vals­ty­bės nau­dai iš N. Lei­mon­tie­nės pri­teis­ta 10,5 eu­ro teis­mo tu­rė­tų paš­to siun­ti­mo iš­lai­dų. By­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das nu­ro­dy­ta su­si­mo­kė­ti į VMI są­skai­tą ban­ke.

Nu­tar­tį per sa­vai­tę dar bu­vo ga­li­ma ap­skųs­ti aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui, bet šia ga­li­my­be nė vie­na ša­lis ne­pa­si­nau­do­jo.

Dia­na Zu­ba­vi­čie­nė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai