Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius…
Yra posakis, kad vidury brastos arklių niekas nekeičia, tačiau Lietuvos paštas varo spaudos leidėjus į neviltį – jau paskelbus ateinančių metų spaudos prenumeratą keisti ne tik prenumeratos kainodarą, bet ir laikraščius iš bet kurio Lietuvos krašto pristatyti į logistikos centrą Vilniuje. O paskui vėl juos pervežti į regionų paštus. Tačiau viena bėda – ne bėda. Leidėjus nuvylė ir naujai sukurto Medijų rėmimo fondo planuojamas menkas biudžetas. Ilgai laukta parama – tik vizijose, o spaudos leidėjai jau praneša apie sustabdomą leidybą ir uždaromas redakcijas.
Reforma lūkesčių nepateisino
Pirmoji žinia, ne veltui sujaudinusi spaudos leidėjus, atskriejo spalio pradžioje: AB Lietuvos paštas išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė artimiausiu metu atleisiantis 400 laiškininkų. Nors ši žinia iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir tiesiogiai nesusijusi su prenumeratos paslauga, tačiau kiekvienam leidėjui aišku, kad drastiškas laiškininkų sumažinimas gali atsiliepti prenumeratos prieinamumui, ypač regionuose. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, įvedė mobiliojo paštininko paslaugą. Tuomet šiuos savo sprendimus bendrovė aiškino kintančia rinka, bendrovės veiklos efektyvinimo būtinybe. Ir, žinoma, gražiai skambėjo Lietuvos pašto pažadas, esą mobiliojo laiškininko paslauga pašto skyrių priartins prie kliento ir leis jam sutaupyti laiko. Tačiau klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugų prieinamumas po šios reformos ne priartėjo, o nutolo. Pavyzdžiui, spaudos leidėjai pastebėjo, kad mobiliojo paštininko įvedimas nebuvo panacėja: atkrito nemaža dalis prenumeratorių. AB Lietuvos paštas kaip užsikirtusi plokštelė nuolat tvirtina, kad tam įtakos turi prenumeratorių mažėjimas dėl naujųjų technologijų įtakos, demografinės padėties, mirtingumo. Tačiau ne vieną leidėją pasiekė prenumeratorių skundai dėl pablogėjusių sąlygų užsiprenumeruoti leidinius: reforma buvo atlikta, bet klientai permainoms nebuvo paruošti.
Svarbiausia priežastis, kuri mažina prenumeratorių skaičių, yra apdairiai nutylima. Tai yra nuolatinis pašto prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas. Laikraščio ar žurnalo prenumeratos kaina susideda iš dviejų dedamųjų: paties leidinio kainos ir pristatymo kainos. Prenumeratorius mato tik galutinę kainą ir jam susidaro įspūdis, kad spauda, o ne pristatymas nuolat brangsta. Leidėjai kainas didino nežymiai, o pastaruoju metu dauguma nepakėlė nė centu.
Mobilieji laiškininkai, kurie negali tiesiogiai bendrauti su redakcijomis, vis dėlto pašnibždomis praneša, kad žmonės neprenumeruoja ne todėl, kad nebenori skaityti spaudos, o todėl, kad juos gąsdina kainos. Žmonės, ypač gyvenantys regionuose, turi mažesnes pajamas, yra labiau socialiai pažeidžiami ir jautriai reaguoja į bet kokius pabrangimus.
Pertvarka užklupo leidėjus
Spalio pradžioje paskelbęs apie kelių šimtų laiškininkų atleidimą, AB Lietuvos paštas savo sprendimą vėl motyvavo efektyvumo ir optimizavimo būtinybe: esą tradicinių pašto paslaugų poreikis mažėja, keičiasi klientų siuntimo įpročiai. Dabar vėl teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių, bendrovė turėtų gerokai pakelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia.
Įdomu tai, kad apie tokį drastišką laiškininkų tinklo pertvarkymą Lietuvos pašto atstovai nė žodeliu laikraščių ir žurnalų leidėjams neužsiminė, kai rugpjūčio pabaigoje nuotoliniu būdu kalbėjosi apie prenumeratos paslaugos kokybės gerinimą ir su tuo susijusį paštininkų motyvavimą. Taip pat nebuvo užsiminta ir dėl prenumeratos pristatymo subsidijų, kurios skiriamos Lietuvos paštui, mechanizmo pakeitimo.
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA, šiai asociacijai priklauso ir „Merkio kraštas“ – red.) kreipėsi paaiškinimo į AB Lietuvos paštas generalinį direktorių Rolandą Zuką, kodėl apie planuojamą pertvarką nebuvo nė žodeliu užsiminta per nuotolinį susitikimą su leidėjais vasaros pabaigoje.
Generalinis direktorius R. Zukas atsakyme Asociacijai neatsakė, kodėl planuojamos laiškininkų tinklo pertvarkos neaptarė su leidėjais, o beveik pakartojo tai, kas jau buvo skelbta pranešime spaudai. „Tinklo optimizavimas leis vienodžiau paskirstyti esamus darbų krūvius laiškininkams, mažėjant tradicinių pašto paslaugų apimtims. Vien tik Lietuvoje šių paslaugų apimtys per pastaruosius penkerius metus sumažėjo kone perpus“, – atsakyme NRMLLA dėstė R. Zukas.
Skundai nepaveikia situacijos
Lietuvos pašto vadovas nemato bėdos ir dėl prenumeratos paslaugos kokybės, kuria leidėjai nėra patenkinti. R. Zukas atremia, kad statistika rodo, jog atvejai, susiję su nekokybiškai suteikta prenumeratos paslauga, yra itin reti.
„Pavyzdžiui, 2023 m. sausį pagrįsti skundai dėl nepristatytų leidinių sudarė vos 0,04 proc. nuo bendro išnešiotos prenumeratos kiekio, o, naujausiais duomenimis, 2023 m. rugsėjį sudarė 0,01 proc. Atkreipiame dėmesį, kad pavienį prenumeruojamų leidinių nepristatymą laiku žiemos sezono metu dažniausiai lemia itin nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių dalis rajoninės reikšmės kelių būna neišvažiuojami“, – aiškina R. Zukas. Tačiau yra ir kita medalio pusė: tiek prenumeratoriai, tiek leidėjai neretai jau net nebesiskundžia, kad prenumerata neateina laiku. Jei laikraštis neatnešamas išleidimo dieną, tai prenumeratoriaus ar leidėjo neguodžia, kad jį atneš po kelių dienų. Posakis, kad laikraštis surūgsta greičiau nei pienas, yra visa pasakantis. Jei laikraštis vėluoja, prenumeratoriaus naujausių žinių poreikis nėra patenkinamas. Tad prenumeratorius tokių vėlavimų nepakenčia, dažniausiai jokių skundų paštui nerašo, nes dalis net nežino, kaip ir kur rašyti. Tiesiog nebeprenumeruoja. Tad Lietuvos pašto generalinio direktoriaus optimistinė prielaida, kad „pašto apylinkių stambinimas ir dalies darbuotojų atleidimas neturės jokios įtakos Lietuvos pašto teikiamų pašto paslaugų, tarp jų ir prenumeratos pristatymo, kokybei“, veikiau yra tik hipotezė negu realybė. Jei jau dabar prenumerata vėluodavo, tai kaip bus, kai laiškininkų sumažės, o esantys juk gali ir susirgti, ir dėl kitų priežasčių laikinai nedirbti – kuo šiuos darbuotojus paštas pakeis, kai laiškininkų mažinama iki minimumo?
Paslaugų tobulinimo paradoksas
„Dėl susitraukusio ir pasitraukusio pašto žmonės, ypač gyvenantys atokiau nuo regionų centrų, dažnai laiku negauna pensijų, neteko paslaugų, nes jokios alternatyvos žmonėms nėra prieinamos. Tuo metu „mobilieji paštininkai“ verčiami užsiimti prekyba“, – atkreipia dėmesį Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Po Lietuvos pašto paskleistos žinios apie laiškininkų tinklo pertvarką NRMLLA kreipėsi į Seimo frakcijų seniūnus su klausimu, kaip vertina tokį valstybinės įmonės žingsnį, kaip tai atliepia regioninei politikai? Asociacija išreiškė nuogąstavimą, kad taip mažinamas žiniasklaidos įvairovės prieinamumas, o mažėjanti prenumerata leidėjams grėstų finansiniais nuostoliais. Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų vadovai atsakyti iš viso nesiteikė. Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė, kad AB Lietuvos paštas vidinių įmonės sprendimų frakcijoje nevertino. „Manau, kad labai svarbu, jog sprendimai būtų suderinti su įmonės darbuotojų profsąjunga bei kuruojančiu ministru, o tai, mano žiniomis, buvo padaryta.“ Akivaizdu, kad klausta buvo apie ratus, o atsakyta apie batus.
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis atsakyme Asociacijai pastebėjo, kad nusiskundimų Lietuvos pašto veikla kasmet vis daugiau ir daugiau, „tad turime paradoksą: kuo labiau paštas „tobulina“ savo paslaugas, tuo daugiau nusiskundimų. Tad Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pertvarką vertina neigiamai ir tikrai jos nepalaiko. Visi supranta, kad atleidus kelis šimtus laiškininkų, įvyks grandininė reakcija ir nukentės visi šios sistemos dalyviai.“
Pasak S. Skvernelio, svarbu galvoti apie regionuose, ypač atokesniuose, gyvenančių žmonių atskirtį. Ir kalbėti būtina ne tik apie tai, kad jiems taps sunkiau gauti kai kurias laiškininkų papildomai teikiamas paslaugas. „Šiuo atveju turime akcentuoti kultūrinę ir informacinę atskirtį. Deja, panašu, kad rengiant tokias „pertvarkas“, galvojama ne apie paslaugų kokybę, ekonominius ir socialinius padarinius, galimybę užkirsti kelią sklisti klaidingai informacijai, bet tik apie pelną“, – tokią išvadą daro ne tik „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas.
Pasigenda viešojo intereso
„Bendrovės Lietuvos paštas galutiniai savininkai yra mokesčių mokėtojai, todėl bendrovė privalo dėti visas pastangas, kad būtų valdoma bei paslaugos teikiamos, atsižvelgiant į LR gyventojų lūkesčius ir poreikius. Bendrovė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų teikimą, kaip tai yra apibrėžta teisės aktuose. Tuo metu, kai buvo uždaromi pašto skyriai regionuose, labiausiai pasigedome Lietuvos pašto vadovų kūrybiškumo ir lankstumo sprendžiant tokias problemas – derinant savo pelno siekimą su gyventojų poreikiais“, – atsakyme Asociacijai samprotauja Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Kol politikai rašė atsakymus į mūsų klausimus ir atkreipė dėmesį į Lietuvos pašto vadovų kūrybiškumo ir lankstumo stoką, Lietuvos paštas spalio viduryje pasidalijo itin optimistine žinia. Ironiška, bet Lietuvos pašto bendrovei pirmą kartą atiteko aukščiausias A+ valdysenos įvertinimas Gerosios valdysenos indekse. Palyginti su praėjusiais metais bendrovė indekso didelių įmonių kategorijoje padarė pastebimą šuolį ir pakilo iš 12 į 5-ąją vietą. Šį indeksą kasmet skelbia Valdymo koordinavimo centras, vertinantis valstybės valdomų įmonių skaidrumą, kolegialius organus ir strateginį planavimą.
Tačiau Seimo socialdemokratų frakcijos vertinimu, Lietuvos paštas pavirto prekyviete. „Nors bendrovė – valstybės, jos veiksmai prieštarauja viešajam interesui. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis. Masiškai atleidžiami darbuotojai, naikinami skyriai, didinamos leidinių pristatymo kainos, tuo metu LP vadovybė patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką. Bendrovės pajamos skaičiuojamos šimtais milijonų, ji įsikūrė naujame prabangiame biure. Šimtai darbuotojų atleidžiami neva dėl prastos įmonės finansinės padėties. Ministerijos valdininkai pateisina tokius veiksmus sakydami, esą leidinių pristatymas ir prenumerata – prabangos dalykas. Bet juk laikraščius prenumeruoja senjorai, rajonų gyventojai“, – dėmesį atkreipia atsakyme Asociacijai Seimo socialdemokratų frakcija.
Paštas vėl spaudžia
Liaudies išmintis byloja, kad viena bėda – ne bėda, o kelios ir žmogų suėda. Pasirodo, kad žinia apie atleidžiamus laiškininkus ir taip galimai pablogėsiančią situaciją dėl prenumeratos yra ne pati blogiausia žinia spaudos leidėjams.
Metų viduryje Susisiekimo ministerija suderino su NRMLLA Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame fiksuota, kad prenumeratos pristatymui per LP 2024 metams bus išlaikyti esami, t. y. 2023 m., tarifai kaimuose ir mažuosiuose miestuose, tad prenumeratos paslaugos kainodara nebus keičiama. Mat ji drastiškai buvo pakeista 2022 gruodžio viduryje, kai, jau įsibėgėjus ateinančių metų prenumeratai, jos įkainiai buvo pakeisti net ne procentais, o kartais. Prieš porą savaičių, jau paskelbus 2024 m. prenumeratą, leidėjai vėl gavo Lietuvos pašto signalą apie numatomus kelti įkainius, pavyzdžiui, kaimo teritorijose – net du kartus. Negana to, spaudos leidėjams pasiūlyta laikraščius bei žurnalus pristatyti į Vilniuje esantį Lietuvos pašto logistikos centrą iki 20 val. vakaro. Galite įsivaizduoti, kada reiktų pradėti spausdinti laikraščius, kurie yra išleidžiami Vakarų Lietuvoje, kad jie tokiu laiku pasiektų Vilnių? Beveik prieš parą. Ar mes tikrai esame XXI amžiuje po šio pasiūlymo? AB Lietuvos pašto generalinis direktorius R. Zukas spalio 26 d. nuotoliniame susitikime su leidėjų asociacijomis tokius pašto planus vėlgi grindė optimizavimu, efektyvinimu ir darbuotojų algų kėlimu. „Supraskite mus“, – sakė vienos didžiausių valstybinės įmonės vadovas. Tačiau „15 min“ grupės ir BNS direktoriaus pavaduotojas dr. Donatas Večerskis replikavo, kad suprasti sunku, kai leidėjus nuolat lydi įtampa, nežinia dėl planuojamų pašto reformų, įkainių kėlimo. Šiemet leidėjai jau tikrai tikėjosi bent kiek stabilumo ateinančių metų prenumeratos procese.
Nei Susisiekimo ministerijos, kuriam paštas yra pavaldus, nei Kultūros ministerijos, kuri kuruoja žiniasklaidą, atstovų šiame susitikime nebuvo. O Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, susitikimo pradžioje tarusi įžanginį žodį su palinkėjimu susitarti, išskubėjo į kitą susitikimą. Žodžiu, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas?
Vilija BUTKUVIENĖ
Nacionalinės rajonų
ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) valdybos pirmininko
pavaduotoja
