Vietos politikų „valstiečių“ sumanytos tvarkos, regis, prireikė tik jiems patiems…

Rajono tarybos opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nusprendė inicijuoti seniūnaičių sueigos nuostatų pakeitimus, pagal kuriuos ataskaitiniai susirinkimai būtų organizuojami po darbo valandų arba savaitgaliais, tačiau vasario 18 dieną įvykusiame tarybos posėdyje šis siūlymas buvo atmestas be didesnių diskusijų, tuo tarpu „Merkio krašto“ pakalbinti seniūnai ir seniūnaičiai sakė apskritai nesuprantantys, kam „valstiečiams“ prireikė keisti nusistovėjusią ir visiems priimtiną tvarką…

Noras pašalinti „tam tikras technines kliūtis“
Praėjusios savaitės antradienį opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Edvinas Grikšas rajono tarybai svarstyti pateikė sprendimo projektą, kuriuo siūlė pakeisti dar 2009 metais rajono tarybos patvirtintus seniūnaičių sueigos nuostatus. Siūlomais pakeitimais norėta, kad seniūnijoms pristatant metinį veiklos planą ir jo įgyvendinimo ataskaitą, seniūnaičių sueiga būtų organizuojama darbo dienomis nuo 18 valandos arba savaitgaliais nuo 15 valandos.
„Teikti šį sprendimo projektą paskatino daugybė priežasčių, o viena esminė – matome, kad savivaldybės gyvenime ir sprendimuose gyventojai dalyvauja gana vangiai, ir mūsų noras yra šiuo atveju pašalinti tam tikras technines kliūtis. Seniūnijų ataskaitų pristatymai vyksta dirbantiems žmonėms nepatogiu laiku, tai yra – darbo dienomis 13, 14 ar 15 valandą ir panašiai. Mūsų siūlymas, kad seniūnaičių sueigos, kai svarstomos seniūnijų ataskaitos, vyktų visiems patogiu laiku. Svarbu atsižvelgti, kad tiek tarptautinės, tiek nacionalinės institucijos irgi teikia pastabas tiek Lietuvai, tiek Varėnos rajonui ir kitoms savivaldybėms, kad gyventojų įsitraukimas turėtų būti aktyvesnis, turėtų būti skatinama dalyvauti savivaldos sprendimų priėmimuose“, – aiškino E. Grikšas, nuo 2015 iki 2019 metų ėjęs Kaniavos seniūno pareigas („valstiečių“ frakcijai taip pat atstovauja septynerius metus Varėnos seniūnu dirbęs Dalius Lukminas).
Minėtojo sprendimo projekto rengėjų siūlymą pakomentavo tik rajono tarybos opozicinės Mišrios frakcijos narė Jovita Samauskienė. „Drįsčiau paprieštarauti, kad laikas visiems būtų tinkamas. Tarkime, mano darbo pobūdis yra budėjimas paromis ir šventinėmis dienomis. (…) Komitete užklausiau, gal yra žinoma, prieš kiek laiko yra gaunama informacija apie planuojamą susirinkimą. Nes, kalbant iš mano pozicijos, jeigu būtų pakankamai anksti sužinoma susirinkimo data, žmogus galėtų planuoti savo darbą, laisvalaikį, ir, manau, tai padidintų atvykstančiųjų į susirinkimą skaičių“, – svarstė politikė.
Tarybos nario E. Grikšo teigimu, apie seniūnaičių sueigą pranešama prieš 10 darbo dienų, be to, jo žodžiais, „grubiai“ iš 80-ies procentų dirbančių gyventojų „kokie 65 procentai dirba darbą“ nuo 8 iki 17 valandos.
Vis dėlto išsakyti argumentai rajono tarybos kolegų neįtikino ir opozicinės „valstiečių“ frakcijos įregistruotam sprendimui nebuvo pritarta (10 balsavo „už“, 5 – „prieš“ ir 9 „susilaikė“).
Galbūt „valstiečiams“ taip ir atrodo…
Rajono tarybos posėdyje, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl seniūnaičių sueigos nuostatų pakeitimų, dalyvavo ir seniūnai, bet jų nuomonės niekas nei prieš posėdį, nei jo metu neklausė. Gal rajono taryba minėtąjį siūlymą atmetė visai be reikalo? Tad kai kuriuos seniūnus bei seniūnaičius pakalbino „Merkio kraštas“ ir štai ką išsiaiškino…
Antai Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra komentavo, kad sprendimą dėl seniūnaičių sueigos organizavimo turėtų priimti ne politikai, o patys seniūnaičiai. „Vietos savivaldos įstatyme parašyta, kad seniūnas pateikia metinę ataskaitą ne gyventojų susirinkimui, o seniūnaičių sueigai. Todėl pirmiausia jų ir reikėtų klausti, koks laikas yra patogus. Galbūt jiems bus nepatogu į ataskaitinį susirinkimą atvykti po darbo arba aukoti šeštadienį. Seniūnaičių sueigos vyksta darbo dienomis gerokai po pietų, ir toks laikas jiems yra priimtinas. Tokia tradicija yra nusistovėjusi ir visiems tinkama, todėl nežinau, kam reikia ją keisti, nes seniūnaičių institucija veikia jau daug metų ir šis klausimas yra aptartas jau labai seniai. Be to, į ataskaitinius susirinkimus yra kviečiami bendruomenių pirmininkai, taip pat įvairių įstaigų vadovai, ir nežinau, ar jie norėtų aukoti savaitgalį arba vakaroti po darbo. Gyventojų susirinkimus organizuojame atskirai ir atsiklausiame, kokiu laiku jiems būtų patogu. Kita vertus, jeigu yra kokia nors problema, gyventojai perduoda žinią bendruomenių pirmininkams ar tiems patiems seniūnaičiams“, – tvirtino Merkinės seniūnas.
Būtinybės keisti seniūnaičių sueigos laiką nemato ir Subartonių seniūnaitė Onutė Slaminienė. „Galbūt „valstiečiams“ taip ir atrodo, bet jų siūlymas tikrai yra atmestinas, nes laikas labai geras, o jį pakeitus dar gal net ir mažiau žmonių susirinktų. Seniūnaite esu nuo pat pradžių – jau penkta kadencija ir galiu pasakyti, kad kas nori – ateina. Nėra taip, jog visi užsiėmę kokiais nors darbais. O kas nenori – per prievartą neištempsi. Kai kurie gyventojai surinkimuose apskritai niekada nedalyvauja, atseit, „ką aš pakeisiu“. Žmonės pasidarė labai abejingi, jiems atrodo, kad seniūnas su seniūnaičiais viską privalo, ir, kaip jie padarys, taip bus gerai. Pavyzdžiui, bažnyčioje šiaip jau niekada nepamatysi vaikų, bet kai vakare po mišių ateina Kalėdų senelis su krepšiu dovanų, tada jau visi susirenka. Lygiai taip pat ir su tais susirinkimais, tik pažadėk kažką – tada jau, žiūrėk, visi susirinks“, – pasakojo O. Slaminienė.
„Senoji tvarka visiškai normali“
Jakėnų seniūno Dainiaus Junevičiaus nuomone, visuomenė sparčiai sensta ir aktyvių gyventojų kaimuose apskritai mažai belikę, tad vargu, ar priėmus seniūnaičių sueigos nuostatų paketimus, susirinkimuose dalyvautų daugiau žmonių.
„Senoji tvarka yra visiškai normali ir kurie nori – dalyvauja. Juolab kad pagal Vietos savivaldos įstatymą seniūnijos veiklos programos pristatymas ir metinė veiklos ataskaita turi būti pristatoma seniūnaičiams. Dalyvauja ir bendruomenių pirmininkai, kurie taip pat yra žmonių atstovai ir gali jiems perduoti visą informaciją. Kitas dalykas, jeigu seniūnaičių sueiga būtų organizuojama šeštadienį arba sekmadienį, bijau, kad nesusirinktų kvorumas, nes seniūnaičiai važiuoja pas giminaičius, turi kitokių planų ar reikalų ir savaitgalis jiems taip pat yra šventadienis. Beje, jeigu yra kokių nors problemų, kurias reikia išspręsti, gyventojai visada gali ateiti į seniūniją. Taip ir būna. Bent jau mūsų seniūnijoje nėra nustatytų priėmimo valandų ir kada kas gali – tada ateina. Yra įvairių bendravimo priemonių, ir manau, kad jų pakanka. Pavyzdžiui, buvo pakeistas seniūnaičių rinkimų įstatymas, pagal kurį seniūnaičių rinkimai turi vykti po darbo valandų, ir iš tiesų niekas nepasikeitė, žmonių aktyvumas nė kiek nepadidėjo, o gal net ir sumažėjo, nes žmonių, ypač aktyvių, kaimuose mažėja“, – sakė D. Junevičius.
Tuo tarpu Kareivonių seniūnaitė Nijolė Česnulevičienė irgi kalbėjo, kad jai nesinorėtų paskirti savaitgalį ar laisvalaikį po darbo visuomeniniams reikalams, o tą laiką mieliau praleistų su šeima. „Yra gyventojų, kurie domisi ir randa laiko ateiti į susirinkimus, juose pabūti ir pasiklausyti. Bet yra žmonių, kuriems visiškai nerūpi arba yra pavargę nuo tokių dalykų, ir labai abejoju, kad pasikeitęs susirinkimo laikas kaip nors įtakotų gyventojų dalyvavimą. Yra organizuojami susitikimai su valdžia ir jų metu žmonės gali išsakyti savo pageidavimus ar skaudulius, be to, čia pat yra seniūnaičiai, kuriems irgi visada galima pasipasakoti“, – teigė Kareivonių seniūnaitė.
Evelina Kuliešė