Pirmadienis, 15 sausio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaGyvieji archyvai„Vis drąsiau ir garsiau pradėjome reikalauti istorinio teisingumo“

„Vis drąsiau ir garsiau pradėjome reikalauti istorinio teisingumo“

Lapkritį sukako 35-eri metai, kai tuometiniame Varėnos kultūros centre susirinkę mūsų krašto politiniai kaliniai ir tremtiniai susibūrė į „Tremtinio“ klubą; ši sukaktis praėjusį penktadienį, lapkričio 17 dieną, šiltai paminėta Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje…

Pagerbė išėjusiųjų atminimą
Lapkričio 17-osios popietę Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje rinkosi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, jų palikuonys, laisvės kovų dalyviai, taip pat rajono ugdymo įstaigų ir valdžios atstovai bei kiti, neabejingi mūsų tautos istorijai, atvykę paminėti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Varėnos filialo 35-erių metų įkūrimo sukaktį.
Iškilmingai įnešus Lietuvos ir LPKTS vėliavas, renginio vedėjas Nerijus Bakula pakvietė gyvybes dėl Lietuvos laisvės paaukojusiųjų atminimą pagerbti, sugiedant Tautišką giesmę ir minute tylos, o jaunieji „Ąžuolo“ gimnazijos šauliai atneštas gėles ir žvakeles išnešė padėti prie paminklo į tremtį ir lagerius išvežtų gyventojų atminimui šalia Varėnos traukinių stoties. Rusenančios liepsnelės primena, kad čia prieš maždaug 80 metų prasidėjo masinė varėniškių ir aplinkinių kaimų gyventojų deportacija į Sovietų sąjungos gilumą. Didžiausios tremtys iš mūsų rajono vyko 1947 metų gruodį, 1948 metų gegužę ir 1949 metų kovą.
Varėnos klubas subūrė apie 660 politinių kalinių ir tremtinių
Šventės iniciatorius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas mintimis sugrįžo į 1988 metus, kuomet Kaune susikūrė pirmasis „Tremtinio“ klubas, suvienijęs 78 tūkst. narių. „Lietuva dar buvo išbraukta iš pasaulio politinio žemėlapio, buvo draudžiama tautinė simbolika, Lietuva dar buvo okupuota. Tačiau tų metų pavasario permainos išjudino iš sąstingio Lietuvos visuomenę, aktyviau ir drąsiau pradėjo reikštis tautos atgimimo balsas. Pradėjo kurtis įvairūs judėjimai. Neliko nuošalyje ir buvę sovietų lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai – tuomet galinga ir skaitlinga jėga. Šio judėjimo branduolį sudarė buvę partizanai, kurie buvo davę priesaiką prieš Dievą ir bendražygius kovoti prieš Lietuvos okupantus iki pergalės, taip pat jų ryšininkai, globėjai, artimieji, praėję sovietų lagerių ir trėmimų sunkumus. Daugelio jų atmintyje dar buvo gyvi kovų su okupantais vaizdai, žuvusiųjų bendražygių veidai. Jie vieni iš pirmųjų suskato jungtis į organizaciją“, – kalbėjo J. Stramkauskas.
Netrukus „Tremtinio“ klubo skyriai pradėjo steigtis ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, o pagrindinis klubo tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę, sugrąžinti demokratiją ir istorinį teisingumą. „Turbūt daugelis prisimena Varėnos skyriaus steigimo akimirkas ir kokia minia žmonių buvo susirinkusi į Varėnos kultūros namus, – tęsė LPKTS Varėnos filialo pirmininkas. – Kai kuriems net ir stovėti teko, neliko sėdimų vietų. Pirmuoju politinių kalinių ir tremtinių klubo pirmininku buvo išrinktas amžinąjį atilsį Vytautas Gutauskas. Gaila, kad daugiau medžiagos apie skyriaus steigimąsi nėra išlikę. Dar yra išlikusi narių įskaitos kortelių kartoteka. Pagal ją į Varėnos klubą susibūrė apie 660 buvusių politinių kalinių ir tremtinių. Nuolatinis patalpų keitimas neleido deramai kaupti dokumentų archyvo. Tačiau klubas ir jo nariai savo darbais aktyviai įsitraukė į politinę ir visuomeninę veiklą. Vis drąsiau ir garsiau pradėjome reikalauti istorinio teisingumo. Mums nusibodo būti pažemintiems, nevisaverčiams, nenorėjome būti banditais ar banditų vaikais, slėpti ir klastoti savo biografijas“.
Tikisi gretų pagausėjimo
1990 metais vietoje „Tremtinio“ klubo buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, turėjusią 58 skyrius visoje Lietuvoje (dabar – 52), o 2004 metais tapusia visuomenine organizacija.
„Varėnos skyrius buvo pervardintas į Varėnos filialą, kuris daugiausia dėmesio skyrė žuvusių partizanų palaikų iškasimo, perlaidojimo ir įamžinimo darbams. Viena iš pirmųjų žymesnių akcijų įvyko 1990 metų vasarą Daugų miestelyje. Buvusio stribyno kieme per kelis mėnesius buvo atkasti 25-ių žmonių palaikai. Jie buvo sudėti į 9 karstus ir iškilmingai perlaidoti Daugų miestelio kapinėse. Šių darbų iniciatorius buvo Varėnos skyriaus narys amžinąjį atilsį Vytautas Kaziulionis, kuris 1993 metais buvo išrinktas Varėnos skyriaus pirmininku ir jam vadovavo beveik 20 metų. Varėnos filialas buvo vienas aktyviausių Lietuvoje. Varėnos rajone buvo perlaidota 50-ies partizanų palaikai, o paminkluose įamžinta apie 570 žuvusių partizanų vardų. Džiugu, kad ir šiandien mūsų filialas sėkmingai dirba“, – sakė J. Stramkauskas.
LPKTS Varėnos filialo pirmininkas apgailestavo, kad kasmet narių ratas traukiasi. Antai šiuo metu pagal sąrašus tremtinių statusą rajone turi maždaug 240 žmonių, o aktyviausiai dalyvaujančiųjų filialo veikloje beliko vos 35-40, nes sveikata ir metų našta riboja galimybes.
J. Stramkauskas padėkojo rėmėjams ir kitiems pagalbininkams, taip pat seserims Jadvygai Akulavičienei ir Marijonai Macidulskienei, Auksei Makaravičienei, Birutei Keršulienei, Aldonai Sikorskienei, Marytei Semsienei, Aldonai Žilinskienei ir Marytei Vaitulevičienei, kurios sudaro filialo branduolį. Ypatingą padėką pirmininkas skyrė pirmųjų trėmimų liudytojai, 92 metų sulaukusiai Vincutei Valackaitei, kuri, nepaisant savo garbaus amžiaus, aktyviai dalyvauja Varėnos filialo veikloje.
„Daugelis mūsų filialo narių, kurių, atleiskit, nepaminėjau, visada pasiruošę padėti. Gaila, bet naujų narių, kad papildytų mūsų gretas, nesulaukiame. Turime nerašytą nuostatą, kad sąjungos nariais gali tapti tremtinių, politinių kalinių palikuonys, jų šeimos nariai. Maloniai laukiame jūsų, ir tikimės gretų pagausėjimo. Linkiu visiems geros sveikatos, ramybės ir amžinos taikos jūsų namams, šeimoms, Lietuvai ir visai žemei“, – linkėjo LPKTS Varėnos filialo pirmininkas J. Stramkauskas.

Sveikinimo kalbos ir žiūrovų ašaros
Sveikatos ir ilgų gyvenimo metų laisvoje tėvynėje 35-mečio proga linkėjęs rajono meras, istorikas Algis Kašėta pasidalino naujiena apie bendradarbiavimą su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru: „1988-ųjų vasarą per Lietuvą nuvilnijo Sąjūdžio banga. Gavome laišką iš „Tremtinio“ klubo su prašymu padėti suorganizuoti susirinkimą ir įsteigti klubo skyrių Varėnoje. Mane ir amžinąjį atilsį Gintarą Jakavonį paskyrė būti atsakingais už visą organizavimą. Varėnos kultūros centre įvyko susirinkimas, kuris buvo labai įkvepiantis. Daug prisiminimų nugulė sąsiuviniuose, galvoje ir širdyje. Kalbant apie ateitį, kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru pasirašėme bendradarbiavimo sutartį ir inicijuosime partizano ženklo sukūrimą. Norime, kad jį patvirtinus, kiekvienose kapinaitėse, kur yra perlaidoti partizanai, atsirastų partizano ženklas“.
Tuo tarpu Seimo nario Juozo Baublio kalba salėje sėdinčius žiūrovus net privertė traukti nosinaites ir šluostytis ašaras: „Tremties dalia labai skaudžiai yra palietusi ir mano šeimą. Kaip tik šiandien suėjo 78 metai, kuomet Jiezno apylinkėse žuvo mano dėdė partizanas. 1945 metais buvo ištremta mano močiutė, kuri mirė iš bado ir dabar ilsisi Sibiro platybėse. Tačiau per kiekvieną tokią progą atrodo, kad ji sugrįžta į Lietuvą kaip ir daugelis kitų, kuriuos mes prisimename ir suteikiame jiems galimybę bent trumpam sugrįžti“.
Sukakties proga gražius žodžius ir palinkėjimus LPKTS Varėnos filialo nariams taip pat skyrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Varėnos skyriaus pirmininkas, vicemeras Tomas Šimukonis, rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Peikštenis, buvęs Varėnos rajono meras Kazimieras Velžys ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovas Linas Kvizikevičius.
Koncertinę programą paruošę jaunieji atlikėjai Beatričė Tūbinytė ir Bernardas Petrūninas atliko lietuvių liaudies daineles, Saulė ir Rusnė Slančiauskaitės bei Jokūbas Bakula skambino fortepijonu, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos moksleiviai dainavo bei pristatė meninę kompoziciją „Iš praeities“. Renginys baigėsi „Varpilės“ choristų atlikta daina „Ešelonų broliai, ešelonų sesės“, įtraukusia ir publiką – kas žinojo žodžius, dainavo kartu, o kiti pritariamai palingavo į taktą. Po renginio jo dalyviai skirstytis neskubėjo, apžiūrėjo specialiai LPKTS Varėnos filialo 35-mečio progai eksponuojamą nuotraukų parodą bei pasiliko pabendrauti prie vaišių stalo.
Beje, šiemet sukako 70 metų po paskutiniųjų masinių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimų į Rytus, todėl 2023-iuosius Seimas yra paskelbęs Tremtinių ir politinių kalinių metais.
Evelina Kuliešė

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai