Vy­de­nių mig­ran­tus ap­lan­kė Jo Ekscelencija arkivyskupas

Su bu­vu­sio­je Vy­de­nių mo­kyk­lo­je įkur­din­tais ne­tei­sė­tai Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­ną per­ėju­siais pa­bė­gė­liais, taip pat su vie­tos val­džios ir dva­si­nin­ki­jos bei „Ca­ri­to“ at­sto­vais ben­dra­vo iš Vil­niaus at­vy­kęs ar­ki­vys­ku­pas Gin­ta­ras Gru­šas, ap­ta­ręs, kaip Baž­ny­čia ga­lė­tų pa­dė­ti prie­globs­čio pra­šan­tiems sve­tim­ša­liams bei jais be­si­rū­pi­nan­čioms ins­ti­tu­ci­joms, ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ir sa­va­no­riams…

Su­si­ti­ki­mo su vys­ku­pu pra­šė ka­ta­li­kai

Į bu­vu­sios Vy­de­nių mo­kyk­los te­ri­to­ri­ją, ap­tver­tą aukš­ta tin­kli­ne tvo­ra, pa­tek­ti nė­ra pa­pras­ta – te­ri­to­ri­ją sau­gan­tys gin­kluo­ti ka­riš­kiai net at­vy­ku­sio ra­jo­no me­ro Al­gio Ka­šė­tos pa­pra­šė pa­ro­dy­ti as­mens do­ku­men­tą ir jo pa­var­dę už­re­gist­ra­vo žur­na­le.

To­kiu pat bū­du bu­vo už­re­gist­ruo­ta ir šių ei­lu­čių au­to­rė, ir, ma­tyt, vi­si ki­ti ne­le­ga­lių imig­ran­tų sto­vyk­lą tą die­ną ap­lan­kę sve­čiai: Jo Ek­sce­len­ci­ja ar­ki­vys­ku­pas Gin­ta­ras Gru­šas, Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­to“ va­do­vė se­suo Jo­li­ta Ma­tu­lai­ty­tė, ar­ki­vys­ku­pi­jos ko­mu­ni­ka­ci­jos bei ka­ri­ta­ty­vi­nių pro­gra­mų pa­ra­pi­jo­se ko­or­di­na­to­rės Ži­vi­lė Pe­lu­ri­tie­nė ir Ie­va Kuz­mai­tė, taip pat, re­gis, daž­niau čia be­si­lan­kan­tis Va­rė­nos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas kun. Er­nes­tas Mas­lia­ni­kas ir Va­rė­nos „Ca­ri­to“ ben­dra­dar­bė Da­lia Vi­šins­kie­nė.

Pas­ta­ruo­sius mo­kyk­los kie­me jau šne­ki­no bū­re­lis jau­nų juo­da­o­džių vy­rų, kal­ban­čių ru­siš­kai, prie bū­re­lio pri­ei­da­vo ir „ma­ma“ jų va­di­na­ma Vy­de­nių se­niū­nė Ge­nė Ra­maš­kie­nė.

Kaip sa­kė G. Ra­maš­kie­nė „Mer­kio kraš­tui“, vi­si be­veik pus­an­tro šim­to čia ap­gy­ven­din­tų at­vy­kė­lių yra iš Af­ri­kos ša­lių – Erit­rė­jos, Ka­me­rū­no, To­go, Kon­go de­mo­kra­tinės res­pub­li­kos, ir tarp jų ra­do­si dau­giau nei 20 ka­ta­li­kų, ku­rie no­rė­jo pa­si­kal­bė­ti su vys­ku­pu.

„Ma­tėm, kad kai ku­rie mel­džia­si, tu­ri ro­žan­čius, mal­dak­ny­gę, vie­nas štai at­ne­šė ar­ki­vys­ku­pui pa­lai­min­ti kry­že­lį, – kal­bė­jo  se­niū­nė. – Be to, ka­ta­li­kai no­ri at­si­skir­ti nuo mu­sul­mo­nų, ku­rių yra dau­gu­ma. Taip pat su­si­da­rė gru­pės, ne­ben­drau­jan­čios tar­pu­sa­vy­je, bet smur­to at­ve­jų ne­pa­ste­bė­jom, iš­sky­rus vie­ną ant­au­sį…“

„Bet la­biau­siai jie no­ri lais­vės…“

Vy­de­nių se­niū­nė G. Ra­maš­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad tarp juo­da­o­džių imig­ran­tų Vy­de­niuo­se yra ir iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių, ku­rie vis­kuo do­mi­si, ži­no, kaip gy­ve­na jų li­ki­mo bro­liai bei se­sės Rū­di­nin­kuo­se ir ki­to­se ne­tei­sė­tų imig­ran­tų sto­vyk­lo­se Lie­tu­vo­je, se­ka si­tu­a­ci­ją, yra su­si­pa­ži­nę net su vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės Ag­nės Bi­lo­tai­tės įsa­ky­mais.

Ki­ti gi, anot se­niū­nės, ban­do iš­trūk­ti iš ap­tver­tos ir sau­go­mos sto­vyk­los, pri­sis­ta­tę, pa­vyz­džiui, ne­pil­na­me­čiais, nes ti­ki­si pri­vi­le­gi­jų. O ka­dan­gi as­mens do­ku­men­tų nė vie­nas ne­tu­ri,  taip ir lie­ka ne­aiš­ku, kiek tų ne­pil­na­me­čių mig­ran­tų Vy­de­niuo­se – 20 ar 40.

„Yra ir to­kių, ku­rie pa­reiš­kė no­rą lik­ti Lie­tu­vo­je ir dirb­ti net „juo­dą“ dar­bą, o vie­nas, pa­si­va­di­nęs fut­bo­li­nin­ku, ver­žia­si žais­ti už Lie­tu­vą, nes jau esą žai­dė fut­bo­lo ko­man­do­je už Bal­ta­ru­si­ją, – kal­bė­jo G. Ra­maš­kie­nė. – Su­pran­ta­ma, kad jiems čia per šal­ta, trūks­ta dra­bu­žių, ypač vy­riš­kų kel­nių, ku­riais sten­gia­mės ap­rū­pin­ti, trūks­ta už­si­ė­mi­mų, jie pra­šo krep­ši­nio ka­muo­lių. Bet la­biau­siai jie no­ri lais­vės…“

De­ja, trokš­ta­mos lais­vės prieš po­rą mė­ne­sių ne­tei­sė­tai į Lie­tu­vą at­kly­dę sve­tim­ša­liai čia ga­li ir ne­su­lauk­ti –  vien Vy­de­niuo­se, kaip kal­bė­ta, jie tu­rė­tų iš­bū­ti dar bent po­rą mė­ne­sių. Bet kaip ten be­bū­tų, pa­na­šu, kad vi­siems, pra­ei­tą tre­čia­die­nį ap­si­lan­kiu­siems gin­kluo­tos sar­gy­bos sau­go­mo­je ap­tver­to­je te­ri­to­ri­jo­je, bu­vo gai­la ten už­da­ry­tų jau­nų žmo­nių, nuo mū­siš­kio jau­ni­mo be­si­ski­rian­čių ne­bent juo­da kaip an­glis odos spal­va.

Apie tai kal­bė­jo ir Jo Ek­sce­len­ci­ja ar­ki­vys­ku­pas G. Gru­šas, spe­cia­liai pa­ruoš­to­je bu­vu­sios mo­kyk­los kla­sė­je ben­dra­vęs ir mel­dę­sis su čia ap­gy­ven­din­tais mig­ran­tais ka­ta­li­kais, va­din­da­mas juos „prie­globs­čio pra­šy­to­jais“.

Kvie­čia dar­bais pa­liu­dy­ti sa­vo krikš­čio­niš­ką mei­lę at­vy­kė­liams

„Šie prie­globs­čio pra­šy­to­jai yra mū­sų bro­liai ir se­se­rys, – kal­bė­jo Jo Ek­sce­len­ci­ja. – Vi­si jie dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­čių pa­li­ko sa­vo ša­lis, šei­mas, ir tai ne­bu­vo leng­vas spren­di­mas ar leng­vas veiks­mas. Mes čia, Lie­tu­vo­je, da­bar esa­me pa­šauk­ti dar­bais pa­liu­dy­ti sa­vo krikš­čio­niš­ką, bro­liš­ką mei­lę at­vy­ku­siems. Daug kal­ba­me apie Die­vo gai­les­tin­gu­mą, jo mel­džia­me sau ir vi­sam pa­sau­liui – da­bar mig­ran­tų sto­vyk­los yra tos vie­tos, ku­rio­se ga­li­me liu­dy­ti Die­vo Gai­les­tin­gu­mą, pa­dė­da­mi čia ap­gy­ven­din­tiems mig­ran­tams: šian­dien svar­bu bū­ti kar­tu su jais, iš­klau­sy­ti, įsi­pa­rei­go­ti pra­smin­gai leis­ti lai­ką kar­tu. Tai pa­dės ir mums pa­tiems jaut­riau žvelg­ti ir į pa­žei­džia­mus žmo­nes mū­sų ben­druo­me­nė­se ir jiems pa­dė­ti.“

Ar­ki­vys­ku­pas G. Gru­šas „Mer­kio kraš­tui“ sa­kė, jog Vy­de­niuo­se yra apie 50 mig­ran­tų ka­ta­li­kų, kal­ban­čių an­gliš­kai, pran­cū­ziš­kai ir ru­siš­kai, ku­rie pra­šė pa­lai­min­ti jų ro­ži­nius, kry­že­lius, taip pat at­vež­ti dau­giau ro­ži­nių ir Šven­tą­jį Raš­tą pran­cū­zų bei an­glų kal­bo­mis, kad ga­lė­tų drau­ge mels­tis su­tar­tu lai­ku.

„Jie pra­šė at­vež­ti ir kry­žių, ku­riuo pa­ro­dy­tų, kad yra krikš­čio­nys, ir taip iš­si­skir­tų iš mu­sul­mo­nų, – kal­bė­jo Jo Ek­sce­len­ci­ja. – Taip pat iš­gir­dom pra­šy­mą kas sa­vai­tę čia švęs­ti šven­tą­sias Mi­šias. Apie tai pa­si­tar­sim štai su Va­rė­nos kle­bo­nu ir, ma­nau, bus to­kia ga­li­my­bė…“

Ar­ki­vys­ku­pas sa­vo pra­ne­ši­me, ku­rį pa­skel­bė ir Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ja sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, dė­ko­ja „Ca­ri­to“ dar­buo­to­jams ir tal­ki­nin­kams, pa­rei­gū­nams, sa­vi­val­dos at­sto­vams ir ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios dar­buo­ja­si pa­dė­da­mos mig­ran­tų sto­vyk­lo­se ir pa­sie­nio už­kar­do­se.

„Ge­ru­mas mus vie­ni­ja…“

Ar­tė­jant Pa­sau­li­nei mig­ran­tų ir pa­bė­gė­lių die­nai – rug­sė­jo 26-ajai, ar­ki­vys­ku­pas G. Gru­šas kvie­tė ne tik skai­ty­ti tai die­nai skir­tą po­pie­žiaus ži­nią ir Lietuvos vys­ku­pų laiš­ką, bet ir kvie­tė kiek­vie­ną pri­si­dė­ti bei pa­ro­dy­ti šiems prie­globs­čio pra­šan­tiems žmo­nėms Gai­les­tin­gu­mą. „At­si­liep­ki­me į Šven­to­jo Tė­vo kvie­ti­mą mig­ran­tus pri­im­ti, ap­sau­go­ti, jiems pa­dė­ti ir juos in­teg­ruo­ti,“ – ra­gi­na Jo Ek­sce­len­ci­ja pra­ne­ši­me.

Lie­tu­vos vys­ku­pai sa­vo laiš­ke taip pat ra­gi­na pa­ra­pi­jų ben­druo­me­nes, ka­ta­li­kiš­kas or­ga­ni­za­ci­jas, ku­ni­gus ir vie­nuo­li­jų na­rius, ju­dė­ji­mus bei „Ca­ri­tas“ dar­buo­to­jus, sa­va­no­rius pa­gal iš­ga­les ir po­rei­kį pa­gel­bė­ti žmo­nėms, esan­tiems mig­ran­tų sto­vyk­lo­se ir pa­sie­nio už­kar­do­se, taip pat – ir val­džios ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nams, dir­ban­tiems mig­ran­tų ap­gy­ven­di­ni­mo vie­to­se. „Dau­ge­lio jų pa­si­au­ko­jan­ti tar­nys­tė yra guo­džian­tis ar­ti­mo mei­lės pa­vyz­dys. Pa­gal­bą tei­kian­tys pa­ju­to, kad ben­drys­tė, dia­lo­gas ir iš­klau­sy­mas yra tiek pat svar­bi pa­gal­ba at­vy­ku­siems, kaip ir pa­sto­gė ar duo­nos kąs­nis. Daug pro­ble­mų spren­di­mų ga­li­ma at­ras­ti, kai už­si­mez­ga po­kal­bis, o žmo­nės vie­ni į ki­tus žvel­gia su at­jau­ta ir pa­gar­ba. Ne ma­žiau svar­bus yra ir glau­dus na­cio­na­li­nės val­džios, sa­vi­val­dos bei vi­suo­me­nės or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mas, – tei­gia­ma Lie­tu­vos vys­ku­pų laiš­ke. – Ge­ru­mas mus vie­ni­ja, kai esa­me drau­ge pa­gel­bė­da­mi ki­tiems. Tai ga­li­me pa­da­ry­ti įsi­trauk­da­mi į „Ca­ri­tas“ sa­va­no­rių gre­tas ar­ba skir­da­mi au­ką mig­ran­tų ele­men­ta­riau­siems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti ir per­ves­da­mi pi­ni­gus į Lie­tu­vos Ca­ri­tas ban­ko są­skai­tą (ga­vė­jo ko­das 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026).“ (Vi­są šį laiš­ką ga­li­ma per­skai­ty­ti Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos sve­tai­nė­je.)

Dia­na Zu­ba­vi­čie­nė