Su buvusioje Vydenių mokykloje įkurdintais neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusiais pabėgėliais, taip pat su vietos valdžios ir dvasininkijos bei „Carito“ atstovais bendravo iš Vilniaus atvykęs arkivyskupas Gintaras Grušas, aptaręs, kaip Bažnyčia galėtų padėti prieglobsčio prašantiems svetimšaliams bei jais besirūpinančioms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir savanoriams…
Susitikimo su vyskupu prašė katalikai
Į buvusios Vydenių mokyklos teritoriją, aptvertą aukšta tinkline tvora, patekti nėra paprasta – teritoriją saugantys ginkluoti kariškiai net atvykusio rajono mero Algio Kašėtos paprašė parodyti asmens dokumentą ir jo pavardę užregistravo žurnale.
Tokiu pat būdu buvo užregistruota ir šių eilučių autorė, ir, matyt, visi kiti nelegalių imigrantų stovyklą tą dieną aplankę svečiai: Jo Ekscelencija arkivyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovė sesuo Jolita Matulaitytė, arkivyskupijos komunikacijos bei karitatyvinių programų parapijose koordinatorės Živilė Peluritienė ir Ieva Kuzmaitė, taip pat, regis, dažniau čia besilankantis Varėnos parapijos klebonas kun. Ernestas Maslianikas ir Varėnos „Carito“ bendradarbė Dalia Višinskienė.

Pastaruosius mokyklos kieme jau šnekino būrelis jaunų juodaodžių vyrų, kalbančių rusiškai, prie būrelio prieidavo ir „mama“ jų vadinama Vydenių seniūnė Genė Ramaškienė.

Kaip sakė G. Ramaškienė „Merkio kraštui“, visi beveik pusantro šimto čia apgyvendintų atvykėlių yra iš Afrikos šalių – Eritrėjos, Kamerūno, Togo, Kongo demokratinės respublikos, ir tarp jų radosi daugiau nei 20 katalikų, kurie norėjo pasikalbėti su vyskupu.
„Matėm, kad kai kurie meldžiasi, turi rožančius, maldaknygę, vienas štai atnešė arkivyskupui palaiminti kryželį, – kalbėjo seniūnė. – Be to, katalikai nori atsiskirti nuo musulmonų, kurių yra dauguma. Taip pat susidarė grupės, nebendraujančios tarpusavyje, bet smurto atvejų nepastebėjom, išskyrus vieną antausį…“
„Bet labiausiai jie nori laisvės…“
Vydenių seniūnė G. Ramaškienė pasakojo, kad tarp juodaodžių imigrantų Vydeniuose yra ir išsilavinusių žmonių, kurie viskuo domisi, žino, kaip gyvena jų likimo broliai bei sesės Rūdininkuose ir kitose neteisėtų imigrantų stovyklose Lietuvoje, seka situaciją, yra susipažinę net su vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymais.
Kiti gi, anot seniūnės, bando ištrūkti iš aptvertos ir saugomos stovyklos, prisistatę, pavyzdžiui, nepilnamečiais, nes tikisi privilegijų. O kadangi asmens dokumentų nė vienas neturi, taip ir lieka neaišku, kiek tų nepilnamečių migrantų Vydeniuose – 20 ar 40.
„Yra ir tokių, kurie pareiškė norą likti Lietuvoje ir dirbti net „juodą“ darbą, o vienas, pasivadinęs futbolininku, veržiasi žaisti už Lietuvą, nes jau esą žaidė futbolo komandoje už Baltarusiją, – kalbėjo G. Ramaškienė. – Suprantama, kad jiems čia per šalta, trūksta drabužių, ypač vyriškų kelnių, kuriais stengiamės aprūpinti, trūksta užsiėmimų, jie prašo krepšinio kamuolių. Bet labiausiai jie nori laisvės…“
Deja, trokštamos laisvės prieš porą mėnesių neteisėtai į Lietuvą atklydę svetimšaliai čia gali ir nesulaukti – vien Vydeniuose, kaip kalbėta, jie turėtų išbūti dar bent porą mėnesių. Bet kaip ten bebūtų, panašu, kad visiems, praeitą trečiadienį apsilankiusiems ginkluotos sargybos saugomoje aptvertoje teritorijoje, buvo gaila ten uždarytų jaunų žmonių, nuo mūsiškio jaunimo besiskiriančių nebent juoda kaip anglis odos spalva.
Apie tai kalbėjo ir Jo Ekscelencija arkivyskupas G. Grušas, specialiai paruoštoje buvusios mokyklos klasėje bendravęs ir meldęsis su čia apgyvendintais migrantais katalikais, vadindamas juos „prieglobsčio prašytojais“.
Kviečia darbais paliudyti savo krikščionišką meilę atvykėliams
„Šie prieglobsčio prašytojai yra mūsų broliai ir seserys, – kalbėjo Jo Ekscelencija. – Visi jie dėl vienų ar kitų priežasčių paliko savo šalis, šeimas, ir tai nebuvo lengvas sprendimas ar lengvas veiksmas. Mes čia, Lietuvoje, dabar esame pašaukti darbais paliudyti savo krikščionišką, brolišką meilę atvykusiems. Daug kalbame apie Dievo gailestingumą, jo meldžiame sau ir visam pasauliui – dabar migrantų stovyklos yra tos vietos, kuriose galime liudyti Dievo Gailestingumą, padėdami čia apgyvendintiems migrantams: šiandien svarbu būti kartu su jais, išklausyti, įsipareigoti prasmingai leisti laiką kartu. Tai padės ir mums patiems jautriau žvelgti ir į pažeidžiamus žmones mūsų bendruomenėse ir jiems padėti.“
Arkivyskupas G. Grušas „Merkio kraštui“ sakė, jog Vydeniuose yra apie 50 migrantų katalikų, kalbančių angliškai, prancūziškai ir rusiškai, kurie prašė palaiminti jų rožinius, kryželius, taip pat atvežti daugiau rožinių ir Šventąjį Raštą prancūzų bei anglų kalbomis, kad galėtų drauge melstis sutartu laiku.
„Jie prašė atvežti ir kryžių, kuriuo parodytų, kad yra krikščionys, ir taip išsiskirtų iš musulmonų, – kalbėjo Jo Ekscelencija. – Taip pat išgirdom prašymą kas savaitę čia švęsti šventąsias Mišias. Apie tai pasitarsim štai su Varėnos klebonu ir, manau, bus tokia galimybė…“
Arkivyskupas savo pranešime, kurį paskelbė ir Vilniaus arkivyskupijos kurija savo interneto svetainėje, dėkoja „Carito“ darbuotojams ir talkininkams, pareigūnams, savivaldos atstovams ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios darbuojasi padėdamos migrantų stovyklose ir pasienio užkardose.
„Gerumas mus vienija…“
Artėjant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai – rugsėjo 26-ajai, arkivyskupas G. Grušas kvietė ne tik skaityti tai dienai skirtą popiežiaus žinią ir Lietuvos vyskupų laišką, bet ir kvietė kiekvieną prisidėti bei parodyti šiems prieglobsčio prašantiems žmonėms Gailestingumą. „Atsiliepkime į Šventojo Tėvo kvietimą migrantus priimti, apsaugoti, jiems padėti ir juos integruoti,“ – ragina Jo Ekscelencija pranešime.
Lietuvos vyskupai savo laiške taip pat ragina parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei „Caritas“ darbuotojus, savanorius pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat – ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose. „Daugelio jų pasiaukojanti tarnystė yra guodžiantis artimo meilės pavyzdys. Pagalbą teikiantys pajuto, kad bendrystė, dialogas ir išklausymas yra tiek pat svarbi pagalba atvykusiems, kaip ir pastogė ar duonos kąsnis. Daug problemų sprendimų galima atrasti, kai užsimezga pokalbis, o žmonės vieni į kitus žvelgia su atjauta ir pagarba. Ne mažiau svarbus yra ir glaudus nacionalinės valdžios, savivaldos bei visuomenės organizacijų bendradarbiavimas, – teigiama Lietuvos vyskupų laiške. – Gerumas mus vienija, kai esame drauge pagelbėdami kitiems. Tai galime padaryti įsitraukdami į „Caritas“ savanorių gretas arba skirdami auką migrantų elementariausiems poreikiams patenkinti ir pervesdami pinigus į Lietuvos Caritas banko sąskaitą (gavėjo kodas 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026).“ (Visą šį laišką galima perskaityti Vilniaus arkivyskupijos kurijos svetainėje.)
Diana Zubavičienė