Sekmadienis, 24 gruodžio, 2023
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosŽemdirbiai darbus baigė, bet rūpesčiams galo dar nematyti

Žemdirbiai darbus baigė, bet rūpesčiams galo dar nematyti

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto mokesčiai, labiausiai išbrango žemės ūkio paskirties sklypai; štai Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sako nežinanti, kaip reikės ūkininkus gelbėti nuo ant jų pečių kraunamos mokesčių naštos, o rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas pasigenda išmokų, kurioms Žemės ūkio ministerija pristigo pinigų…

Žemės ūkio paskirties sklypų vertė kilstelėjo beveik 80 procentų
Po masinio Registrų centro vertinimo šiemet įsigaliojo naujos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, kurios turėtų galioti iki 2027 metų imtinai. Žemės vertė yra sudedamoji dalis, naudojama mokesčiams už žemę apskaičiuoti.
Registrų centrui kas penkerius metus perskaičiuojant sklypų mokestinę vertę, šiemet ji padidėjo vidutiniškai 43 procentais. Labiausiai – bene 80 procentų – išbrango žemės ūkio paskirties sklypai. Tuo tarpu žemės mokesčio tarifą, kuris gali siekti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, individualiai nustato kiekvienos savivaldybės taryba.
Štai Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2019 metų gegužės 14 dienos sprendimu 2021-2023 metais už 1 hektarą dirbamos žemės reikėjo susimokėti 0,93 procento nuo žemės vertės. Pavyzdžiui, jeigu žemės sklypo mokestinė vertė yra 10 tūkst. eurų, pritaikius mūsų rajone galiojantį žemės mokesčio tarifą, reikia sumokėti 93 eurus už 1 hektarą, už 2 hektarus – 186 eurus ir taip toliau.
Ūkininkus žlugdo dideli mokesčiai ir maža produkcijos kaina
Viešumoje netylant diskusijoms, kad po Registrų centro skaičiavimų stipriai padidėjus žemės vertei, kai kuriems žemdirbiams žemės mokestis išaugo du ar net tris kartus, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė „Merkio kraštui“ sako, kad žemės mokesčio šuolis žemdirbiams labai skausmingas, todėl jų nepasitenkinimas yra suprantamas ir pagrįstas.
„Tai yra neadekvatu ir neatitinka mūsų rinkos sąlygų. Kai kurie mūsų rajono ūkininkai susimokėjo brangiau negu ūkininkaujantys Kėdainiuose, kur žemė daug geresnė. Labai atsakingai sakau, kad niekas nenori atsižvelgti į žemdirbį. Visi žiūri į jį kaip į pinigus“, – kalba pašnekovė.
Kadangi ūkininkai dalį dirbamos žemės nuomojasi, D. Karalevičienė svarsto, jog žemės savininkai greičiausiai kilstels nuomos kainą, kad ši kompensuotų išaugusius mokesčius.
„Neįsivaizduoju, kaip mūsų ūkininkams tą žemę išsaugoti. Turėtų būti kažkoks rinkos dėsnis. Žinoma, kiekvienas žemės savininkas turi teisę už jos nuomą paprašyti tiek, kiek nori. Nežinau, kaip ūkininkus gelbėti“, – sako D. Karalevičienė.
Anot LNŽNA vadovės, atsižvelgiant į išaugusią žemės vertę bei norint žemdirbiams padėti, racionalių sprendimų turėtų ieškoti ir savivaldybių politikai, sumažindami mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei. Tačiau mūsų rajono taryba tarifo mažinimo klausimo net nesvarstė ir apie tai nė neužsiminė nei valdantieji, nei opozicija. Šiuo metu 41 savivaldybė iš 60-ties yra palikusi galioti ankstesnius tarifus.
„Merkio krašto“ pakalbintas rajono meras Algis Kašėta teigia, kad ūkininkų pageidavimų sumažinti žemės mokesčio tarifą bent jau kol kas nebuvo, todėl šio klausimo rajono taryba ir nenagrinėjo.
Mažėjančios pajamos ir didėjantys mokesčiai verčia ūkininkus sunerimti, nes kelti savo užaugintos produkcijos kainų jie negali. „Viską diktuoja pasaulinė rinka, kuri dabar yra taip prisotinta Ukrainos grūdais, kad būsime sotūs 3 metus į priekį. Žemės mokestis, jos nuoma išbrango, o mūsų ūkininkų produkcijos kaina kaip tik yra labai nukritusi, būtent tai juos ir žlugdo“, – aiškina LNŽNA vadovė D. Karalevičienė.
Šiuo metu galiojančio tarifo keisti neplanuoja
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo Irmanto Laniausko nuomone, Registrų centro atliktas vertinimas iškreipė rinkos vertės perskaičiavimo metodiką, mat sklypo kainą lemia ne žemės derlingumo balas, o graži vieta.
„Pavyzdžiui, yra labai prasta žemės ūkio paskirties žemė, tačiau, jeigu ji yra prie ežero ar kokio kito vandens telkinio, žemės kaina nesveikai iškelta ir kainuoja ne tūkstančius, bet net ir šimtus tūkstančių eurų už hektarą. Manau, kad tas perskaičiavimas buvo atliktas ne kaip žemės ūkio paskirties žemei, bet kaip rekreacijai. Kadangi išaugo žemės vertė, žemės mokestis automatiškai padidėja, nes mūsų savivaldybėje yra nustatytas koeficientas, kuris keletą metų nesikeičia“, – aiškina I. Laniauskas, pridūręs, kad dabartinis tarifas už žemės ūkio paskirties sklypą greičiausiai liks galioti ir kitąmet.
Kalbėdamas apie žemės vertės pokyčius pašnekovas tikina, kad kol kas priekaištų iš rajono ūkininkų negirdėti. Pašnekovas spėja, kad drastiško mokesčio augimo mūsų rajono ūkininkai greičiausiai nepajuto, nes žemės vertė labiausiai kilo kituose rajonuose.
„Niekam nėra malonu dideli mokesčiai, bet šiuo atveju nelabai ką galime pakeisti. Mūsų rajone nėra daug stambių ūkininkų, kurie turėtų daug žemės. Kiek žinau, nėra ir taip, kad žemės mokestis mūsų rajone būtų kam nors išaugęs dvigubai. Žemės ūkio ministerija organizavo posėdį ir sukvietė į jį Kaišiadorių, Trakų, Šakių, Kėdainių ir Panevėžio rajonų atstovus, kur žemės mokestis padidėjo gal net ir triskart“, – teigia I. Laniauskas.
Trumpai priminsime, kad praėjusią kadenciją Seime buvo siūlyta keisti Žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčius skaičiuojant ne pagal vidutinę rinkos kainą, o nuo žemės našumo balo. Dabar Seimo kaimo reikalų komitetas siūlo Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką, įteisinant žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei.
Derliaus būta vidutinio
Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, dėl kurios, jo manymu, ūkininkai irgi gali nukentėti. „Žemės ūkio ministerija šių metų pradžioje labai gražiai „piešė“, kad ūkininkai susirinks išmokas, o dabar pinigų – nėra, tam tikroms priemonėms išmokos mažinamos net 30 procentų. Todėl manau, kad reikia į tai atsižvelgti, nes išmokos mūsų rajone yra pagrindas“, – aiškina pašnekovas.
Gegužę gamtą alino sausra, vėliau – birželio pradžios šalnos ir stichinė kaitra. Kalbėdamas apie šiųmetį derlių I. Laniauskas teigia negirdėjęs, kad kam nors būtų buvę labai prastai. „Kam buvo sunkiau, ūkininkavo pusiau ekologiškai. Birželį užėjo karščiai ir sausra, bet prieš Jonines prasidėjo lietūs ir augalai atsigavo. Šiemet derlingumas vidutinis – nei labai geras, nei labai blogas. Panašiai buvo ir pernai, ir užpernai“, – sako Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas.
Evelina Kuliešė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai