Žemdirbių laukia sunkūs metai

Rajono laukuose jau burzgia ūkininkų technika – prasidėjo pavasarinė sėja, tačiau žemės ūkiui prognozuojami slogūs laikai, mat dėl Ukrainoje prasidėjusio karo trūksta trąšų, be to, smarkiai šoktelėjo ir jų, ir dyzelino kainos; apie visa tai „Merkio kraštas“ kalbėjosi su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininke Danute Karalevičiene…

Šiemet pavasario darbams laukuose rajono ūkininkai pradėjo ruoštis kovą, nors dirvožemis po žiemos dar buvo gerokai įšalęs. O štai į laukus sėti kultūrų žemdirbiai išriedėjo balandžio 1-ąją. „Dabar visi stengiasi pasisėti avižas ir žirnius, nes tai yra dvi dominuojančios kultūros. Mokslininkai yra pasakę, kad žirniai turi būti pasėti iki balandžio 17 dienos. Mūsų ūkininkai galbūt kiek vėliau pradėjo pavasarinę sėją, o kai kuriuose kituose rajonuose ūkininkai bėrė žirnius į dirvą anksčiau. Ypač tai aktualu ekologiniams ūkiams, kadangi žirniai subręsta dirvoje ir anksčiau pradeda leisti daigelius“, – „Merkio kraštui“ sakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė.

Dominuos stambieji ūkiai

Kovo pradžioje Baltijos šalyse dyzelino kainos šoktelėjo iki dar neregėtų aukštumų – pabrango maždaug 15-25 proc. LNŽNA vadovė D. Karalevičienė praėjusią savaitę „Merkio kraštui“ pasakojo, kad „yra pažadų skirti kompensacijas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų“, tačiau kol kas ūkininkai yra nežinioje.

„Susitiksime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir premjere Ingrida Šimonyte. Bandysime su jais derėtis, kad kompensacijas gautų ne tik atskiri žemės ūkio sektoriai, bet ir visi, kurie gamina žemės ūkio produkciją. Nekalbu apie mažuosius ūkius, kurie, atseit, sėja, bet iš tiesų nieko nedaro. Kalbu apie tuos, kurie iš tikrųjų dirba, perka trąšas, nes šiandien tokios kainos, kad jeigu, tarkime, gausi kokias 5 tonas grūdų, tai galbūt tau ir atsipirks trąšos bei dyzelinas. Bet pas mus tokių rezultatų pasiekti neįmanoma. Didieji ūkininkai šiemet iš savo sutaupytų lėšų stengsis išlaikyti savo ūkius. Todėl mes norime, kad atsirastų kažkokia parama, ypač intensyviems ūkiams“, – išreiškė viltį pašnekovė.

Keliskart pabrango ir trąšos, specialistai taip pat skaičiuoja, kad dėl sutrikusios logistikos Lietuvoje trūksta bent penktadalio trąšų. Tuo tarpu preliminariais D. Karalevičienės paskaičiavimais, jeigu prieš metus trąšų tona kainuodavo iki 300 eurų, tai dabar – 1200 eurų. „Manau, kad dauguma ūkininkų, ypač mūsų nenašiose žemėse, stengsis palikti daugiau pūdymų, tokiu būdu sumažindami trąšų poreikį ir kuro sąnaudas. Greičiausiai šiemet dominuos stambieji ūkiai, kurie šiek tiek efektyviau ūkininkauja bei turi galingesnę žemės ūkio techniką“, – svarstė LNŽNA pirmininkė.

Lietuvai grūdų netrūksta

Tiek Ukraina, tiek ir Rusija yra vienos didžiausių grūdų tiekėjų visame žemyne, bet eksportas iš kariaujančių šalių jau kurį laiką sustojęs: iš Ukrainos – dėl susprogdintų uostų, o iš Rusijos – dėl jai pritaikytų sankcijų. LNŽNA vadovės D. Karalevičienės teigimu, grūdų krizės Lietuvoje bent jau kol kas nėra, tačiau spėjama, kad rudeniop pasauliniu mastu grūdų gali vis dėlto pritrūkti. Štai Azijos šalims, anot pašnekovės, reikalai kur kas prastesni, mat jos tiesiogiai priklauso nuo šių grūdų importo: „Galima drąsiai pasakyti, kad daugelį Azijos šalių gali ištikti badas, jeigu ir toliau bus tokia situacija. Todėl Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti į tai, kas gaminama ir Lietuvoje. Yra kalbama, kad visos šalys turi gaminti maisto produktus“.

Pristigus grūdų, anot D. Karalevičienės, atsiras didesnė ūkininkaujančiųjų kontrolė: „Kad nebūtų taip, jog ūkininkas deklaruoja pasėlį, bet iš tiesų to pasėlio nėra, jis net nevažiuoja į laukus ir nekulia. Vadinamojoje žaliojoje buhalterinėje knygoje bus privaloma nurodyti, kas ūkininkui dirbo, kiek sumokėta, kiek prikulta ir kur tie grūdai buvo panaudoti. Kad nebūtų piktnaudžiavimo, nes kartais mažieji ūkiai sakydavo, kad nei kulia, nei aria, bet gauna vienodą išmoką kaip ir visi kiti. Visa tai aiškiai įvardija ir ministerija, kuri traktuoja, kad taip neturėtų būti“.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių pasaulinei maisto rinkai ūkininkams yra numatytos tam tikros lengvatos – leista laikinai neriboti žemės ūkio veiklos pūdymuose. Anksčiau buvo reikalaujama, kad juodasis pūdymas būtų įdirbamas periodiškai, o po birželio 1 d. jis turės būti įdirbtas bent kartą. Tuo tarpu žaliajame pūdyme leista vykdyti žemės ūkio gamybą. „Tai reiškia, kad ūkininkai gali pasisėti kažkokį mišinį, jį nusikulti, parduoti arba kitaip panaudoti. Vienu žodžiu, kur jiems reikės. Žaliasis pūdymas taip pat bus priskiriamas prie žalinimo programos ir bus priskiriamas pievoms išsaugoti“, – aiškino D. Karalevičienė.

Ūkininkams trūksta žinių

Žemės ūkio ministerija paskutinę praėjusių metų dieną Europos Komisijai pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. eurų dydžio Europos paramą žemės ūkiui, taip pat strategijos tikslus ir ūkininkų įsipareigojimus. LNŽNA vadovė D. Karalevičienė sakė, kad po pirmojo svarstymo iš Briuselio sugrįžęs strateginis planas turėjo „labai daug klaidų ir kitų šalių buvo įvertintas žemiau vidurkio“. Pasak pašnekovės, maždaug 8 pasaulio valstybės pareiškė, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas iki 2024 metų.

„Tuomet būtų galima išnagrinėti šį projektą taip, kaip priklauso, taip pat teisingai paskirstyti lėšas. Kad paskui nereikėtų sakyti, jog patys sužlugdėme žemės ūkį. Dėl to turime padirbėti ir prašysime, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas dar vieneriems metams, kadangi ūkininkams iš tiesų trūksta labai daug žinių. Galbūt vieni mažiau domisi, galvoja, kad viskas bus kaip kiekvienais metais, bet yra naujų skaičiavimų, naujų programų, reikalavimų, todėl niekam nepasakysi, kad užmigau ant laurų ir niekuo nesidomiu“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė.

Užbaigdama D. Karalevičienė pakomentavo, kad prognozuoti šiųmetį derlių kol kas sunku, mat permainingi pavasario orai nelepina: „Dirva šalta, o šilumos, galima sakyti, nėra, taip pat ir lietaus. Dar galėčiau pasakyti, kad nors trąšų kainos labai didelės, žiemkenčiai prašyte prašosi patręšiami“.

Evelina Kuliešė