XX a. tarpukary Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje, buvusiame Vilniaus krašte, keliolika metų veikė lietuvių ūkinė organizacija – Lietuvių ūkio draugija (LŪD), turėjusi daugiau kaip 100 skyrių. Deja, ji niekur plačiau neaprašyta. Net naujausioji „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ t. XXV ją tik pamini. Draugijos Centro Valdybos pirmininkas buvo pedagogas Motiejus Stankevičius, vėliau iš Dargužių kaimo kilęs girininkas Stasys Špokas. Draugija kaimuose steigė jai pavaldžius padalinius – žemės ūkio ratelius. Apie vieną tokį ratelį, veikusį Kijutiškių kaime (Vydenių seniūnija), rašėme „Merkio krašto“ 2019 m. rugsėjo 3 d. Nr. 66. Tačiau Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyno 65 fonde yra informacijos dar apie porą dešimčių mūsų rajono kaimuose ilgiau ar trumpiau veikusių pažangų ūkininkavimą diegusių ratelių. Pateiksime šių kaimo ūkinės kultūros sambūrių veiklos apžvalgą…
Varėnos geležinkelio stotį atsiųsti vagoną (300 pūdų) šiaudų gyvuliams šerti, nes per itin lietingą ir šaltą 1928 m. vasarą daugelis mūsų krašto ūkininkų mažai sukaupė šieno ir šiaudų, o tai skaudžiai atsiliepė gyvulių šėrimui 1929 m. žiemą ir ankstyvą pavasarį. Mokytojas 1931 m. iš Barčių išvažiavo. „Ryto“ mokytojas yra dirbęs Mergežeryje, Šklėriuose, Rudnioje prie Skroblaus, Barčiuose, Giraitėje prie Matuizų, Kaziuliuose (Dieveniškių valsč.), Ramaškonyse (Varenavo valsč., Baltarusija), vėliau Naniškėse (1940 m., Šalčininkų r.). Po II pasaulinio karo senuką nušovė „miško broliai.“ 1929 m. balandžio mėn. ratelis domėjosi lubino sėklomis, prašė draugijos duoti pievines akėčias ir drapaką (spyruoklines akėčias) su plūgu.
Gruodžio 8 d. susirinkime perrinkta ratelio valdyba; pirmininku išrinktas S. Kazlauskas, sekretoriumi Pr. Molis. LŪD valdyba 1930 m. pradžioje nutarė Barčiams skirti veislinį kuilį, o kovo 29 d. jiems į Varėnos gelež. stotį išsiųsta 500 kg dobilų sėklos. 9 barčiškiai 1931 m. dalyvavo daržovių auginimo konkurse. Jono Demšės 1931 m. birželio 17 d. prašymu LŪD birželio 19 d. į Varėnos gelež. stotį išsiuntė rateliui dėžę runkelių ir pomidorų daigų. Liepos 1 d. ratelis prašė kažkurio kunigo, LŪD valdybos nario, tarpininkauti bent dėl 1000 zl paskolos su atitinkamu vekseliu. LŪD pirmininkas S. Špokas rugpjūčio 26 d. pakartotinai parašė Jonui Demšei užsimokėti už gisonų – betoninių žiedų šuliniams – formas ir kitus įrankius, be draugijos žinios paimtus iš Kamorūnų ž. ū. ratelio. Barčių ratelio valdybą sudarė Juozas Sčesnulevičius, Vincas Molis ir Pranas Molis. Ratelio valdybos sekretorius M. Žarkauskas 1931 m. lapkričio 27 d. neva valdybos vardu skundėsi LŪD valdybai, kad Jonas Demšė su padėjėjais Petru Skliutu ir Motiejumi Karlonu vagoną gauto cemento sunaudojo savo gisonams lieti.
1931-1933 m. ratelis naudojosi iš LŪD gauta arpa, kuliamąja mašina ir drapakais, 1933 m. balandžio 22 d. Petro Karaciejaus vardu į Varėnos gelež. stotį atsiųsta 400 kg cemento. Ž. ū. ratelio kooperatyvui priklausė pieninė. Ją steigti imtasi 1930 m. Vienas iš iniciatorių – Jonas Demšė. Pieninės valdyba išrinkta 1931 m. vasario 20 d.; jos pirmininkas – P. Karaciejus, vicepirmininkas S. Kazlauskas, iždininkas J. Poškus. Pienininkas – Kalesninkų miestelio gyventojas Antanas Budėnas. Pieninę atidaryti norėta kovo 15 d. Tačiau net nepradėjusi veikti pieninė subankrutavo. Kaimiečiai A. Budėno atsisakė.
Atsigavusioje pieninėje pienininku kurį laiką buvo kooperacijos kursus baigęs Jonas Tamulevičius. Paskui pieninėje, kaip ir kooperatyve, sutiko dirbti Veronika Misiūnaitė. Deja, ir jai nebuvo lengva. Mergina 1931 m. birželio 28 d. skundėsi Draugijai, kad Barčiai nori ją išprašyti, „netgi mirtimi grasinama per laišką be parašo.“ Norėta pieninę perkelti į Vydenius. LŪD valdyba 1933 m. vasario 23 d. nutarė suteikti 1500 zlotų paskolą be nuošimčių dvejiems metams su sąlyga, kad Draugija turės teisę kontroliuoti pieninės veiklą. Tačiau jau 1933 m. rugpjūčio mėn. Barčiuose pieninės nebeliko. Jos veiklą perėmė Čepelūnų pieno bendrovė „Garsas.“
Nors ilgainiui Barčių rateliui priklausė ir mažiau kaimų, tačiau jo narių skaičius padidėjo. Antai 1934 m. jame buvo 98 nariai. Tais metais buvo surengti morkų, burokų ir pomidorų auginimo konkursai.
Butvidonys (b. 5/2, 25, 39a, 83/5). Ratelis vadinosi „Dirva.“ Įsteigtas 1931 m. balandžio 12 d. Valdybos pirmininkas – Bronius Kukė, vicepirmininkas Vladas Sankauskas, sekretorius Juozas Antulis. 22 nariai. Tarp ratelio narių daugiausia žemės – 34 ha – turėjo Adomas Aleksa, mažiausiai – 5,5 ha – Juozas Matulevičius. Tik susikūręs ratelis prašė LŪD veislinio avino ir draskytuvo (drapako). Ratelio valdyba perrinkta 1932 m. gruodžio 20 d. Pirmininku likęs B. Kukė, vicepirmininkas Juozas Molis, sekretorius Antanas Mikšėnas, knygininkas Bronius Antulis, iždininkas Juozas Antulis. Belikę 20 narių. Ratelis tais metais prašęs LŪD įvairių sėklų. Ratelis 1933 m. norėjo gauti iš LŪD pievines akėčias.
Kovo 22 d. prašė sėklų. Pageidavo raudonųjų dobilų, raudonųjų ir geltonųjų pašarinių burokų, valgomųjų morkų, Kopenhagos kopūstų, agurkų, geltonųjų griežčių, turnepsų (pašarinių ropių) sėklų. Ratelis sėklų gavo ir 1934 m. Tais metais rudenį ratelyje buvo 28 nariai. Valdyba: Antanas Paškevičius, Juozas Molis, Vladas Sankauskas, Juozas Antulis. Ratelis 1934 m. surengė net 19 (?) įvairių konkursų. Pasikeitusi ratelio valdyba – pirm. Juozas Molis, sekret. Antanas Mikšėnas – 1935 m. kovo 25 d. irgi nutarė prašyti LŪD sėklų: dobilų, cukrinių runkelių, morkų, burokų, kopūstų, agurkų. „Visas sėklas prašome siųsti, jei pasitaikys proga, pro Krūminių ar Pošalčių žmones.“ Su sėklomis siųsti kainoraštį, pinigus sumokės gavę sėklas.
Dainava (b. 27, 39a). Atsiskyrę nuo Barčių, o paskui nuo Kaniavėlės, savo ratelį „Saulė“ dainaviškiai įsteigė 1931 m. Pirmieji ratelio valdybos nariai buvo Bolius Bruzgė, Jonas Baublys, Kajetonas Bruzgė ir Adomas Bruzgelevičius. Ratelio veikloje aktyviai reiškėsi „Ryto“ okytoja Birutė Šičkaitė. LŪD valdyba 1931 m. balandžio 13 d. paaiškino kaimiečiams, kokios yra tais metais sėklų užsakymo sąlygos ir kainos. Užsakyti buvo galima pašarinių ir valgomųjų burokų, pašarinių ir valgomųjų morkų, griežčių, Briuselio kopūstų, agurkų, žieminių ir vasarinių ridikų, raudonųjų dobilų sėklų. Dainaviškiai 1931 m. dalyvavo konkurse pašariniams burokams ir morkoms sodinti. Ratelio aktyvistas B. Bruzgė rugpjūčio 18 d. prašė LŪD prisiųsti 13 statinių cemento ir formą šulinių žiedams lieti: žmonės išsiskirstę į viensėdžius ir jiems būtinai reikia šulinių. LŪD pirmininkas S. Špokas 1931 m. spalio 3 d. raštu pranešė B. Bruzgei, jog iš Varėnos gelež. stoties gali atsiimti nusiųstus serbentų ir kitų uogų krūmus. Prašė pranešti, ar jiems sodinti jau iškastos duobės: jeigu jos paruoštos, tai atvažiuos kas nors iš Draugijos centro ir padės pasodinti. Krūmeliai buvo pasodinti.
Dainavoje 1935 m. organizuoti kursai moterims, nors tarp 30 jų klausytojų buvo ir 3 vyrai. Vilniaus-Trakų apskrities valdžia leido kursus rengti spalio 10-21 d. Dainavoje, o spalio 21 d.-lapkričio 7 d. Mikalčiūnuose. Skaityta 12 paskaitų apie kiaulių ir paukščių auginimą, melžiamų karvių priežiūrą, kopūstų rauginimą, mėsos perdirbimą, apie linus ir kt. Tačiau paskaitininkė Elena Gudolaitytė gavo pastabą iš LŪD valdybos, kad Dainavoje paskaitoms buvo parinkusi per mažą butą ir per maža laiko – vos 1 val. – skyrusi vienai paskaitai. Todėl Miklačiūnuose pas Bernatavičių vienai paskaitai skirti 2-4 valandas. Kaimiečius reikėtų praktiškai pamokyti, kaip pasidaryti obuolių vyno, išsivirti marmelado, kaip sūdyti mėsą, pasidaryti dešrų ir kt.
Dargužiai (b. 4, 18/2, 18/3, 39a, 83/5). Ž. ū. ratelis „Saulė.“ Pasak LŪD informacijos, ratelis įsisteigęs 1928 m. Valdybos nariai: Jonas Keršis, Stasys Špokas, Juozas Kazlauskas, Antanas Kazlauskas. Tačiau ratelio dokumentų yra nuo 1929 m. Tų metų balandžio 12 d. Stasio Špoko, vietos siuvėjo, iniciatyva Dargužių žmonės kreipėsi su prašymu į Vilniaus-Trakų apskr. storastą (viršininką) leisti steigti kooperatyvą, o balandžio 21 d. Felikso Jankausko namuose susirinkę 40 kaimiečių kooperatyvą sukūrė. Į kooperatyvą įstojo 23 asmenys. Lenkijos laisvųjų kooperatyvų pavyzdžiu buvo patvirtintas Dargužių kooperatyvo statutas. Valdybos nariais slaptu balsavimu išrinkti Juozas Špokas, Juozas Peciukonis, Stasys Jankauskas, Feliksas Jankauskas, Jonas Puzas ir Aleksandras Jankauskas. Valdyba įpareigota veiklos pradžiai paimti 5000 zlotų paskolą. Vienbalsiai nutarta jungtis prie Lenkijos vartotojų kooperatyvų sąjungos su centru Varšuvoje. Kooperatyvas su krautuve apėmė Dargužių, Pirčiupių, Naujienų ir Macelių kaimus. Koperatyvo valdybos pirmininku vėliau yra buvęs Jonas Keršis, vicepirmininku Stasys Špokas, sekretoriumi Juozas Kazlauskas, o revizijos komisijos nariais Jurgis Vičkačka, Stasys Peciukonis ir Jurgis Aukštuolis.
1928 m. balandžio 28 d. ratelis prašė LŪD 60 pūdų pirmos rūšies seradėlės ir 50 pūdų geltonojo lubino sėklų, o rugpjūčio 28 d. – gero veislinio kuilio. 1929 m. rugsėjo mėn. rately buvo 36 nariai. Draugija priekaištavo, kad ratelis nerengia narių susirinkimų, nėra jų protokolų. Tais metais padaryti 2 bandymų laukeliai su rugiais ir pievomis.
1930 m. sausio mėn. Draugija padarė pastabą, kad ne visi ž. ū. ratelio nariai prisideda prie kooperatyvo veiklos. 1931 m. kovo 4 d. ratelis prašė 120 raibųjų plimutrokų veislės vištų kiaušinių, balandžio 20 d. gavo valgomųjų Egipto burokų, griežčių, agurkų, motiejukų, raudonųjų dobilų ir kt. sėklų 133 zl sumai, gegužės 1 d. prašė veislinio buliaus ir kuilio. Tais metais ratelio nariai – 18 vyrų ir 6 mergaitės – dalyvavo runkelių auginimo konkurse. 1932 m. rugpjūčio 8 d., kai ratelyje buvo 49 nariai, prašyta vaismedžių sodinukų, gruodžio 20 d. – įvairių sėklų, vištų kiaušinių, telyčaičių, įrankių.
1933 m. gruodžio 22 d. LŪD sutiko anuliuoti pusę Juozo Babravičiaus skolos už kiaules, jeigu jis iki gruodžio 31 d. sumokės kitą pusę skolos – 40,95 zl. Draugijai kiaulės kainavo po 2 zl už 1 kg, o iš Babravičiaus pareikalauta tik po 70 grašių už kilogramą – kaip už paprastos rūšies kiaules.
LŪD pirmininkas S. Špokas 1934 m. sausio 12 d. sutiko patenkinti Dargužių prašymą nuvežti Lietuvių labdarybės draugijos Centro komitetui Vilniuje 60 kubinių metrų beržinių malkų po 9 zl už metrą. „Malkos turi būti geros ir vežti turit pradėti tuojaus.“ Kreiptis į kun. Pr. Bieliauską, kuris nurodys, kur malkas sukrauti. Birželio 14 d. LŪD pranešė rateliui, jog pievines akėčias atiduotų Butvydonių ž. ū. ratelio nariui Juozui Moliui. Rateliui 1934 m. rudenį priklausė 50 narių. Valdyba: Stasys Jankauskas, Augustas Jankauskas, Jonas Paulauskas, Vincas Aukštuolis. Tais metais ratelis surengė burokų ir morkų auginimo konkursus.
Daržininkai (Valkininkų sen., b. 34a). Ratelis „Žagrė.“ Apie jį yra labai mažai žinių. Įsisteigęs lyg 1933 m. ir rūpinosi pievų pagerinimu. Iš LŪD gavo patarimų kokias žoles sėti. Ratelio susirinkime 1934 m. vasario 2 d., kuriame dalyvavo 33 asmenys, valdybos pirmininku išrinktas Juozas Žydelis, vicepirmininku Jonas Baliukonis, iždininku Jonas Kazlauskas.
Dubičiai (b. 4, 34/3, 35a). Ratelis į ž. ū. ratelių sąrašą LŪ Draugijoje įrašytas 1928 m. birželio 2 d. Jame buvo 21 narys. Valdybos pirmininkas Mikas Zalanskas, vicepirmininkas Edvardas Jonys, sekretorius Antanas Švedas, kasininkas Jonas Zalanskas. 1930 m. balandžio 11 d. Dubičiuose lankėsi LŪD atstovas J. Jankauskas. Jo išvada: ratelis nieko neveikia. Skundžiamasi, kad gyvenimo sąlygos labai blogos. Ratelis prašė atsiųsti kuliamąją mašiną ir 5 dantų drapaką. Keli žmonės pageidautų plūgų, nes bemaž visi dar arklais aria ir juos giria. Ratelio valdybos sekretorius pasikeitęs: juo tapo „Ryto“ mokytojas Alfonsas Beinorius. Ratelis prašė LŪD atsiųsti žmogų pieninei įsteigti ir jai prižiūrėti. Mat Dubičių apylinkėje geros ganiavos, pačiuose Dubičiuose ir aplinkiniuose kaimuose buvo apie porą šimtų gerų karvių. Sumanymą palaikė du mokytojai ir klebonas. LŪD 1930 m. lapkričio 18 d. pažadėjo prašymą patenkinti, apie ką turėjo būti pranešta. Apie tai, kad LŪD prisiųstų atitinkamą sprendimą įkurti pieninę Dubičiuose, lapkričio 27 d. rašė Nočios pieninės vedėjas D. Miliūnas.
M. Zalanskas 1931 m. gegužės 14 d. pranešė LŪD, kad pavasario potvynis didesnių nuostolių ūkininkams nepadarė, nors bulvės duobėse bemaž visur buvo pasemtos. Apie dešimtyje duobių jos visiškai supuvo. Tais metais ratelis sutiko steigti bandymų laukelį pašariniams burokams (runkeliams) auginti. Laukelį buvo galima parinkti iš 3-jų vietų.
Vytautas Valentinas Česnulis