Antradienis, 6 gruodžio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosŽemės ūkio rateliai Lenkijos okupacijos metais

Žemės ūkio rateliai Lenkijos okupacijos metais

XX a. tarpukary Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje, buvusiame Vilniaus krašte, keliolika metų veikė lietuvių ūkinė organizacija – Lietuvių ūkio draugija (LŪD), turėjusi daugiau kaip 100 skyrių. Deja, ji niekur plačiau neaprašyta. Net naujausioji „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ t. XXV ją tik pamini. Draugijos Centro Valdybos pirmininkas buvo pedagogas Motiejus Stankevičius, vėliau iš Dargužių kaimo kilęs girininkas Stasys Špokas. Draugija kaimuose steigė jai pavaldžius padalinius – žemės ūkio ratelius. Apie vieną tokį ratelį, veikusį Kijutiškių kaime (Vydenių seniūnija), rašėme „Merkio krašto“ 2019 m. rugsėjo 3 d. Nr. 66. Tačiau Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyno 65 fonde yra informacijos dar apie porą dešimčių mūsų rajono kaimuose ilgiau ar trumpiau veikusių pažangų ūkininkavimą diegusių ratelių. Pateiksime šių kaimo ūkinės kultūros sambūrių veiklos apžvalgą…

Varėnos geležinkelio stotį atsiųsti vagoną (300 pūdų) šiaudų gyvuliams šerti, nes per itin lietingą ir šaltą 1928 m. vasarą daugelis mūsų krašto ūkininkų mažai sukaupė šieno ir šiaudų, o tai skaudžiai atsiliepė gyvulių šėrimui 1929 m. žiemą ir ankstyvą pavasarį. Mokytojas 1931 m. iš Barčių išvažiavo. „Ryto“ mokytojas yra dirbęs Mergežeryje, Šklėriuose, Rudnioje prie Skroblaus, Barčiuose, Giraitėje prie Matuizų, Kaziuliuose (Dieveniškių valsč.), Ramaškonyse (Varenavo valsč., Baltarusija), vėliau Naniškėse (1940 m., Šalčininkų r.). Po II pasaulinio karo senuką nušovė „miško broliai.“ 1929 m. balandžio mėn. ratelis domėjosi lubino sėklomis, prašė draugijos duoti pievines akėčias ir drapaką (spyruoklines akėčias) su plūgu.

Gruodžio 8 d. susirinkime perrinkta ratelio valdyba; pirmininku išrinktas S. Kazlauskas, sekretoriumi Pr. Molis. LŪD valdyba 1930 m. pradžioje nutarė Barčiams skirti veislinį kuilį, o kovo 29 d. jiems į Varėnos gelež. stotį išsiųsta 500 kg dobilų sėklos. 9 barčiškiai 1931 m. dalyvavo daržovių auginimo konkurse. Jono Demšės 1931 m. birželio 17 d. prašymu LŪD birželio 19 d. į Varėnos gelež. stotį išsiuntė rateliui dėžę runkelių ir pomidorų daigų. Liepos 1 d. ratelis prašė kažkurio kunigo, LŪD valdybos nario, tarpininkauti bent dėl 1000 zl paskolos su atitinkamu vekseliu. LŪD pirmininkas S. Špokas rugpjūčio 26 d. pakartotinai parašė Jonui Demšei užsimokėti už gisonų – betoninių žiedų šuliniams – formas ir kitus įrankius, be draugijos žinios paimtus iš Kamorūnų ž. ū. ratelio. Barčių ratelio valdybą sudarė Juozas Sčesnulevičius, Vincas Molis ir Pranas Molis. Ratelio valdybos sekretorius M. Žarkauskas 1931 m. lapkričio 27 d. neva valdybos vardu skundėsi LŪD valdybai, kad Jonas Demšė su padėjėjais Petru Skliutu ir Motiejumi Karlonu vagoną gauto cemento sunaudojo savo gisonams lieti.

1931-1933 m. ratelis naudojosi iš LŪD gauta arpa, kuliamąja mašina ir drapakais, 1933 m. balandžio 22 d. Petro Karaciejaus vardu į Varėnos gelež. stotį atsiųsta 400 kg cemento. Ž. ū. ratelio kooperatyvui priklausė pieninė. Ją steigti imtasi 1930 m. Vienas iš iniciatorių – Jonas Demšė. Pieninės valdyba išrinkta 1931 m. vasario 20 d.; jos pirmininkas – P. Karaciejus, vicepirmininkas S. Kazlauskas, iždininkas J. Poškus. Pienininkas – Kalesninkų miestelio gyventojas Antanas Budėnas. Pieninę atidaryti norėta kovo 15 d. Tačiau net nepradėjusi veikti pieninė subankrutavo. Kaimiečiai A. Budėno atsisakė.

Atsigavusioje pieninėje pienininku kurį laiką buvo kooperacijos kursus baigęs Jonas Tamulevičius. Paskui pieninėje, kaip ir kooperatyve, sutiko dirbti Veronika Misiūnaitė. Deja, ir jai nebuvo lengva. Mergina 1931 m. birželio 28 d. skundėsi Draugijai, kad Barčiai nori ją išprašyti, „netgi mirtimi grasinama per laišką be parašo.“ Norėta pieninę perkelti į Vydenius. LŪD valdyba 1933 m. vasario 23 d. nutarė suteikti 1500 zlotų paskolą be nuošimčių dvejiems metams su sąlyga, kad Draugija turės teisę kontroliuoti pieninės veiklą. Tačiau jau 1933 m. rugpjūčio mėn. Barčiuose pieninės nebeliko. Jos veiklą perėmė Čepelūnų pieno bendrovė „Garsas.“

Nors ilgainiui Barčių rateliui priklausė ir mažiau kaimų, tačiau jo narių skaičius padidėjo. Antai 1934 m. jame buvo 98 nariai. Tais metais buvo surengti morkų, burokų ir pomidorų auginimo konkursai.

Butvidonys (b. 5/2, 25, 39a, 83/5). Ratelis vadinosi „Dirva.“ Įsteigtas 1931 m. balandžio 12 d. Valdybos pirmininkas – Bronius Kukė, vicepirmininkas Vladas Sankauskas, sekretorius Juozas Antulis. 22 nariai. Tarp ratelio narių daugiausia žemės – 34 ha – turėjo Adomas Aleksa, mažiausiai – 5,5 ha – Juozas Matulevičius. Tik susikūręs ratelis prašė LŪD veislinio avino ir draskytuvo (drapako). Ratelio valdyba perrinkta 1932 m. gruodžio 20 d. Pirmininku likęs B. Kukė, vicepirmininkas Juozas Molis, sekretorius Antanas Mikšėnas, knygininkas Bronius Antulis, iždininkas Juozas Antulis. Belikę 20 narių. Ratelis tais metais prašęs LŪD įvairių sėklų. Ratelis 1933 m. norėjo gauti iš LŪD pievines akėčias.

Kovo 22 d. prašė sėklų. Pageidavo raudonųjų dobilų, raudonųjų ir geltonųjų pašarinių burokų, valgomųjų morkų, Kopenhagos kopūstų, agurkų, geltonųjų griežčių, turnepsų (pašarinių ropių) sėklų. Ratelis sėklų gavo ir 1934 m. Tais metais rudenį ratelyje buvo 28 nariai. Valdyba: Antanas Paškevičius, Juozas Molis, Vladas Sankauskas, Juozas Antulis. Ratelis 1934 m. surengė net 19 (?) įvairių konkursų. Pasikeitusi ratelio valdyba – pirm. Juozas Molis, sekret. Antanas Mikšėnas – 1935 m. kovo 25 d. irgi nutarė prašyti LŪD sėklų: dobilų, cukrinių runkelių, morkų, burokų, kopūstų, agurkų. „Visas sėklas prašome siųsti, jei pasitaikys proga, pro Krūminių ar Pošalčių žmones.“ Su sėklomis siųsti kainoraštį, pinigus sumokės gavę sėklas.

Dainava (b. 27, 39a). Atsiskyrę nuo Barčių, o paskui nuo Kaniavėlės, savo ratelį „Saulė“ dainaviškiai įsteigė 1931 m. Pirmieji ratelio valdybos nariai buvo Bolius Bruzgė, Jonas Baublys, Kajetonas Bruzgė ir Adomas Bruzgelevičius. Ratelio veikloje aktyviai reiškėsi „Ryto“ okytoja Birutė Šičkaitė. LŪD valdyba 1931 m. balandžio 13 d. paaiškino kaimiečiams, kokios yra tais metais sėklų užsakymo sąlygos ir kainos. Užsakyti buvo galima pašarinių ir valgomųjų burokų, pašarinių ir valgomųjų morkų, griežčių, Briuselio kopūstų, agurkų, žieminių ir vasarinių ridikų, raudonųjų dobilų sėklų. Dainaviškiai 1931 m. dalyvavo konkurse pašariniams burokams ir morkoms sodinti. Ratelio aktyvistas B. Bruzgė rugpjūčio 18 d. prašė LŪD prisiųsti 13 statinių cemento ir formą šulinių žiedams lieti: žmonės išsiskirstę į viensėdžius ir jiems būtinai reikia šulinių. LŪD pirmininkas S. Špokas 1931 m. spalio 3 d. raštu pranešė B. Bruzgei, jog iš Varėnos gelež. stoties gali atsiimti nusiųstus serbentų ir kitų uogų krūmus. Prašė pranešti, ar jiems sodinti jau iškastos duobės: jeigu jos paruoštos, tai atvažiuos kas nors iš Draugijos centro ir padės pasodinti. Krūmeliai buvo pasodinti.

Dainavoje 1935 m. organizuoti kursai moterims, nors tarp 30 jų klausytojų buvo ir 3 vyrai. Vilniaus-Trakų apskrities valdžia leido kursus rengti spalio 10-21 d. Dainavoje, o spalio 21 d.-lapkričio 7 d. Mikalčiūnuose. Skaityta 12 paskaitų apie kiaulių ir paukščių auginimą, melžiamų karvių priežiūrą, kopūstų rauginimą, mėsos perdirbimą, apie linus ir kt. Tačiau paskaitininkė Elena Gudolaitytė gavo pastabą iš LŪD valdybos, kad Dainavoje paskaitoms buvo parinkusi per mažą butą ir per maža laiko – vos 1 val. – skyrusi vienai paskaitai. Todėl Miklačiūnuose pas Bernatavičių vienai paskaitai skirti 2-4 valandas. Kaimiečius reikėtų praktiškai pamokyti, kaip pasidaryti obuolių vyno, išsivirti marmelado, kaip sūdyti mėsą, pasidaryti dešrų ir kt.

Dar­gu­žiai (b. 4, 18/2, 18/3, 39a, 83/5). Ž. ū. ra­te­lis „Sau­lė.“ Pa­sak LŪD in­for­ma­ci­jos, ra­te­lis įsi­stei­gęs 1928 m. Val­dy­bos na­riai: Jo­nas Ker­šis, Sta­sys Špo­kas, Juo­zas Kaz­laus­kas, An­ta­nas Kaz­laus­kas. Ta­čiau ra­te­lio do­ku­men­tų yra nuo 1929 m. Tų me­tų ba­lan­džio 12 d. Sta­sio Špo­ko, vie­tos siu­vė­jo, ini­cia­ty­va Dar­gu­žių žmo­nės krei­pė­si su pra­šy­mu į Vil­niaus-Tra­kų apskr. sto­ras­tą (vir­ši­nin­ką) leis­ti steig­ti ko­o­pe­ra­ty­vą, o ba­lan­džio 21 d. Fe­lik­so Jan­kaus­ko na­muo­se su­si­rin­kę 40 kai­mie­čių ko­o­pe­ra­ty­vą su­kū­rė. Į ko­o­pe­ra­ty­vą įsto­jo 23 as­me­nys. Len­ki­jos lais­vų­jų ko­o­pe­ra­ty­vų pa­vyz­džiu bu­vo pa­tvir­tin­tas Dar­gu­žių ko­o­pe­ra­ty­vo sta­tu­tas. Val­dy­bos na­riais slap­tu bal­sa­vi­mu iš­rink­ti Juo­zas Špo­kas, Juo­zas Pe­ciu­ko­nis, Sta­sys Jan­kaus­kas, Fe­lik­sas Jan­kaus­kas, Jo­nas Pu­zas ir Alek­san­dras Jan­kaus­kas. Val­dy­ba įpa­rei­go­ta veik­los pra­džiai pa­im­ti 5000 zlo­tų pa­sko­lą. Vien­bal­siai nu­tar­ta jung­tis prie Len­ki­jos var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vų są­jun­gos su cen­tru Var­šu­vo­je. Ko­o­pe­ra­ty­vas su krau­tu­ve apė­mė Dar­gu­žių, Pir­čiu­pių, Nau­jie­nų ir Ma­ce­lių kai­mus. Ko­pe­ra­ty­vo val­dy­bos pir­mi­nin­ku vė­liau yra bu­vęs Jo­nas Ker­šis, vi­ce­pir­mi­nin­ku Sta­sys Špo­kas, sek­re­to­riu­mi Juo­zas Kaz­laus­kas, o re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­riais Jur­gis Vič­kač­ka, Sta­sys Pe­ciu­ko­nis ir Jur­gis Aukš­tuo­lis.

1928 m. ba­lan­džio 28 d. ra­te­lis pra­šė LŪD 60 pū­dų pir­mos rū­šies se­ra­dė­lės ir 50 pū­dų gel­to­no­jo lu­bi­no sėk­lų, o rug­pjū­čio 28 d. – ge­ro veis­li­nio kui­lio. 1929 m. rug­sė­jo mėn. ra­te­ly bu­vo 36 na­riai. Drau­gi­ja  prie­kaiš­ta­vo, kad ra­te­lis ne­ren­gia na­rių su­si­rin­ki­mų, nė­ra jų pro­to­ko­lų. Tais me­tais pa­da­ry­ti 2 ban­dy­mų lau­ke­liai su ru­giais ir pie­vo­mis.           

1930 m. sau­sio mėn. Drau­gi­ja pa­da­rė pa­sta­bą, kad ne vi­si ž. ū. ra­te­lio na­riai pri­si­de­da prie ko­o­pe­ra­ty­vo veik­los. 1931 m. ko­vo 4 d. ra­te­lis pra­šė 120 rai­bų­jų pli­mut­ro­kų veis­lės viš­tų kiau­ši­nių, ba­lan­džio 20 d. ga­vo val­go­mų­jų Egip­to bu­ro­kų, griež­čių, agur­kų, mo­tie­ju­kų, rau­do­nų­jų do­bi­lų ir kt. sėk­lų 133 zl su­mai, ge­gu­žės 1 d. pra­šė veis­li­nio bu­liaus ir kui­lio.  Tais me­tais ra­te­lio na­riai – 18 vy­rų ir 6 mer­gai­tės – da­ly­va­vo run­ke­lių au­gi­ni­mo kon­kur­se. 1932 m. rug­pjū­čio 8 d., kai ra­te­ly­je bu­vo 49 na­riai, pra­šy­ta vais­me­džių so­di­nu­kų, gruo­džio 20 d. – įvai­rių sėk­lų, viš­tų kiau­ši­nių, te­ly­čai­čių, įran­kių.

1933 m. gruo­džio 22 d. LŪD su­ti­ko anu­liuo­ti pu­sę Juo­zo  Bab­ra­vi­čiaus sko­los už kiau­les, jei­gu jis iki gruo­džio 31 d. su­mo­kės ki­tą pu­sę sko­los – 40,95 zl. Drau­gi­jai kiau­lės kai­na­vo po 2 zl už 1 kg, o iš Bab­ra­vi­čiaus pa­rei­ka­lau­ta tik po 70 gra­šių už ki­log­ra­mą – kaip už pa­pras­tos rū­šies kiau­les.

LŪD pir­mi­nin­kas S. Špo­kas 1934 m. sau­sio 12 d. su­ti­ko pa­ten­kin­ti Dar­gu­žių pra­šy­mą nu­vež­ti Lie­tu­vių lab­da­ry­bės drau­gi­jos Cen­tro ko­mi­te­tui Vil­niu­je 60 ku­bi­nių met­rų ber­ži­nių mal­kų po 9 zl už met­rą. „Mal­kos tu­ri bū­ti ge­ros ir vež­ti tu­rit pra­dė­ti tuo­jaus.“ Kreip­tis į kun. Pr. Bie­liaus­ką, ku­ris nu­ro­dys, kur mal­kas su­krau­ti. Bir­že­lio 14 d. LŪD pra­ne­šė ra­te­liui, jog pie­vi­nes akė­čias ati­duo­tų But­vy­do­nių ž. ū. ra­te­lio na­riui Juo­zui Mo­liui. Ra­te­liui 1934 m. ru­de­nį pri­klau­sė 50 na­rių. Val­dy­ba: Sta­sys Jan­kaus­kas, Au­gus­tas Jan­kaus­kas, Jo­nas Pau­laus­kas, Vin­cas Aukš­tuo­lis. Tais me­tais ra­te­lis su­ren­gė bu­ro­kų ir mor­kų au­gi­ni­mo kon­kur­sus.  

Dar­ži­nin­kai (Val­ki­nin­kų sen., b. 34a). Ra­te­lis „Žag­rė.“ Apie jį yra la­bai ma­žai ži­nių. Įsi­stei­gęs lyg 1933 m. ir rū­pi­no­si pie­vų pa­ge­ri­ni­mu. Iš LŪD ga­vo pa­ta­ri­mų ko­kias žo­les sė­ti. Ra­te­lio su­si­rin­ki­me 1934 m. va­sa­rio 2 d., ku­ria­me da­ly­va­vo 33 as­me­nys, val­dy­bos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas Juo­zas Žy­de­lis, vi­ce­pir­mi­nin­ku Jo­nas Ba­liu­ko­nis, iž­di­nin­ku Jo­nas Kaz­laus­kas.

Du­bi­čiai (b. 4, 34/3, 35a). Ra­te­lis į ž.  ū. ra­te­lių są­ra­šą LŪ Drau­gi­jo­je įra­šy­tas 1928 m. bir­že­lio 2 d. Ja­me bu­vo 21 na­rys. Val­dy­bos pir­mi­nin­kas Mi­kas Za­lans­kas, vi­ce­pir­mi­nin­kas Ed­var­das Jo­nys, sek­re­to­rius An­ta­nas Šve­das, ka­si­nin­kas Jo­nas Za­lans­kas. 1930 m. ba­lan­džio 11 d. Du­bi­čiuo­se lan­kė­si LŪD at­sto­vas J. Jan­kaus­kas. Jo iš­va­da: ra­te­lis nie­ko ne­vei­kia. Skun­džia­ma­si, kad gy­ve­ni­mo są­ly­gos la­bai blo­gos. Ra­te­lis pra­šė at­siųs­ti ku­lia­mą­ją ma­ši­ną ir 5 dan­tų dra­pa­ką. Ke­li žmo­nės pa­gei­dau­tų plū­gų, nes be­maž vi­si dar ar­klais aria ir juos gi­ria. Ra­te­lio val­dy­bos sek­re­to­rius pa­si­kei­tęs: juo ta­po „Ry­to“ mo­ky­to­jas Al­fon­sas Bei­no­rius. Ra­te­lis pra­šė LŪD at­siųs­ti žmo­gų pie­ni­nei įsteig­ti ir jai pri­žiū­rė­ti. Mat Du­bi­čių apy­lin­kė­je ge­ros ga­nia­vos, pa­čiuo­se Du­bi­čiuo­se ir ap­lin­ki­niuo­se kai­muo­se bu­vo apie po­rą šim­tų ge­rų kar­vių. Su­ma­ny­mą pa­lai­kė du mo­ky­to­jai ir kle­bo­nas. LŪD 1930 m. lap­kri­čio 18 d. pa­ža­dė­jo pra­šy­mą pa­ten­kin­ti, apie ką tu­rė­jo bū­ti pra­neš­ta. Apie tai, kad LŪD pri­siųs­tų ati­tin­ka­mą spren­di­mą įkur­ti pie­ni­nę Du­bi­čiuo­se, lap­kri­čio 27 d. ra­šė No­čios pie­ni­nės ve­dė­jas D. Mi­liū­nas. 

M. Za­lans­kas 1931 m. ge­gu­žės 14 d. pra­ne­šė LŪD, kad pa­va­sa­rio po­tvy­nis di­des­nių nuos­to­lių ūki­nin­kams ne­pa­da­rė, nors bul­vės duo­bė­se be­maž vi­sur bu­vo pa­sem­tos. Apie de­šim­ty­je duo­bių jos vi­siš­kai su­pu­vo. Tais me­tais ra­te­lis su­ti­ko steig­ti ban­dy­mų lau­ke­lį pa­ša­ri­niams bu­ro­kams (run­ke­liams) au­gin­ti. Lau­ke­lį bu­vo ga­li­ma pa­rink­ti iš 3-jų vie­tų.

Vytautas Valentinas Česnulis

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai