Žiemkenčių varpose pristigo grūdų

Dvi žemės ūkio bendrovės Varėnos rajone dar puoselėja ekologinę žemdirbystę, o lietus grūdų nepadaugins, tik kūlimą pristabdys; ir kaip galvijų augintojams apsisaugoti nuo netikėto raguočių pykčio?..

Ūkininkai jau mato, kad šių metų karšti, sausi ar lietingi orai sumažina javų ir kitų augalų derlingumą bei kokybę. Vydenių seniūnijoje važiuojant pro Razumnos kaimą matosi kai kuriose vietose neaišku ko prisėti juoduojantys laukai. Kai kurie ūkininkai paaiškina, kad taip gali nutikti nuo nebeicuotų, dulkes ir sporas ant sėklų paliktų grūdų. Žemdirbiai įtaria, kas tie netvarkingi ūkininkai, bet nepatvirtintų faktų ir savo pavardžių skelbti nenori.
Važiuodami pro Razumnos kaimą, kur kelio ženklas parodo, kad ribojasi su Kamarauciškėmis, apžvelgėme laukus. Pamatėm žieminių kviečių lauką – vienur ištįsę stiebai, kitur varpos nulinkusios, bet suvokti, koks bus derlius – sudėtinga. Pro šalį einantis vyriškis patikino, kad tai Stanislovo Kėrio javai. Praėjusį ketvirtadienį paskambinom, pasidomėjom, ar S. Kėrys dar vadovauja „Dubičių“ žemės ūkio bendrovei, kurios javai buvo ekologiški. Pasiteiravom, kokio derliaus tikisi? „Yra darbuotojų. Vaikai – Gytis ir Kęstutis – daugiau dirba, bet aš dar vadovauju. Sakau, kad dirbu dviem etatais: vadovauju ir dirbu Sodroje… kaip pensininkas“, – į klausimą juokaudamas atsakė pašnekovas. Bendrovės žemės ūkio plotas apie 1200 ha. S. Kėrys išsakė savo pastebėjimus apie javus. „Yra rugių, kviečių, grikių. Miežių nėra. Derlius prastesnis. Rapsai netolygiai noksta. Lietus padaro rasą ir vėl sausa. Stiebas užaugo, bet reikia pažiūrėti, kaip varpos ištuštėjusios… Šiemet atsisakėm ekologinės žemdirbystės 500 ha kviečių ir kvietrugių plote. Grikius sėjom apie gegužės dešimtą, penkioliktą. Sudygo, bet nieko gero nebus. Ekstremalios situacijos. Prireiks pagalbos, bet jos nebus. Deklaruodami pasėlius konsultavomės, neaiškios buvo Žemės ūkio ministerijos pataisos. Kaip galima įvesti naujus reikalavimus, jeigu augalai jau auga. Jeigu ūkininkai būtų vieningi, mūru stoti reikėjo, kad apsisaugotume nuo ekologinę žemdirbystę naikinančių naujovių.“
„Kalno“ žemės ūkio bendrovė apie 200 ha plotuose dar puoselėja ekologinę žemdirbystę. Augina lubinus, avižas, žieminius rugius ir grikius. „Anksčiau bandėm sėti žirnius ir kvietrugius, bet matom, kad tokia mūsų žemė jiems netinka. Žieminiai rugiai neblogai atrodo. Ne visi grikiai buvo sudygę. Prie durpių, prie Ūlos upės reikėjo 30 hektarų atsėti. Kiti grikiai, kurių nereikėjo atsėti, gražiai atrodo, buvo retesni, bet po lietaus pasidarė net per tankūs“, – tokią informaciją pateikė bendrovės vadovas Juozas Čepulinskas. Pasidomėjom, ar ekologiškai auginamus javų grūdus pavyksta parduoti brangiau, ar jų nenuvertina ir superka kaip paprastus grūdus? „Apie dešimt metų ekologinius grūdus pirko. Ir šiandien skambino supirkėjai, teiravosi apie ekologinius rugius, bet kaina dar neaiški, nes ekonominė situacija pasunkėjo“, – patikslino pašnekovas. Smalsu, kiek žmonių dirba bendrovėje? „Keturi žmonės dirba, žmona – buhalterė, ir aš, tai šeši“, – pajuokaudamas atsakė bendrovės vadovas. – ruošiausi šią savaitę pradėti kulti, bet po savaitgalio lietaus turėtų pradžiūti. Išgyvensim! Nuo kolūkio laikų pabaigos pragyvenom, kad tik karo nebūtų.“
Dar birželio 13 d. kalbėjomės su Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininku, Padaugės kaimo ūkininku Edmundu Samausku. Jis tuomet nusistebėjo, kodėl Varėnos rajone neskelbiama ekstremalioji situacija („Merkio krašte“ str. „Sausra atima ūkininkų pinigus“). Kalbėjome su E. Samausku ir praėjusį penktadienį (liepos 28 d.). Jis sakė, kad kulti pradės šią savaitę, bet savaitgalio lietus pristabdė žemdirbių darbus. Buvo pradėjęs kulti rugius. „Ne tokie, kokie turėtų būti, dar žaliuoja šiek tiek daugiau nei vasarojus. Šiaudas žalias, bet grūdo neužaugins. Avižos dar turėjo augti, bet žemė sausa, viskas uždžiūvo, varpos grūdų nebrandina, stebuklų iš derliaus nebus. Kainos nedidelės. Sėklai surinksim grūdelių. Vasarojus prastas. Net sėkliniai dobilai sunkiai bręsta, galima sakyti, galvutės tuščios. Mačiau, kad laukuose ir pupos truputį juoduoja“, – paaiškino ūkininkas. Prieš maždaug pusantro mėnesio (birželio 16 d.) E. Samauskas „Merkio kraštui“ sakė, kad pasėtų grikių net stiebelių nesimato – visiškai išdžiūvęs, tuščias laukas. Pasidomėjom, ar ir dabar laukas tuščias? Pašnekovas džiaugdamasis atsakė: „Iš naujo grikiai atsikėlė, atžėlė! Man, kaip buvusiam agronomui, pačiam keista, stebiuosi, gal iš šaknų išsistiebė. Gal šiek tiek derliaus bus. Žinau, kad kai kurie ūkininkai turėjo atsėti grikių plotus arba jų atsisakė.“
Seniai kalbėjomės su Voriškių kaimo ūkininku Stasiu Barkausku. Jo ūkis įregistruotas 1991 metais, kai pradėjo auginti melžiamas karves, vėliau mėsiniais galvijais rūpinosi. Praėjusį ketvirtadienį jam paskambinom ir paklausėm, ar nepritrūksta šėrimui naudojamų iš savo laukų augalų po karštymečio? Ar padaugėjo pieno ir mėsos? S. Barkauskas juokiasi ir paaiškina: „Sukasi apie 300 galvų, vienus parduodi, kiti vėl gimsta, pašarams reikia daugiamečių žolių, nes reikalingas silosas. Kaip sakoma: „durnius darbą, darbas durnių myli“. Auginam kukurūzus, atvažiuoja iš Lazdijų krašto Krosnos verslininkai. Jie savo atsivežtą techniką naudoja. Nupjauna, susmulkina ir supresuoja. Dar turim tris pernykščius rulonus. Iš Alytaus atvažiuoja gyvulių supirkėjai ir visada sako, kad „vakar būtų buvę galima mokėti daugiau“. Kai reikia parduoti, kainos krinta rudenį ir prieš „tvartinį“ laikotarpį.“ Melžiamas karves ūkininkas žada likviduoti, jų dar turi 30. Pasidžiaugia, kad ūkininkauti padeda darbštus sūnus Marius. Kalbėdami su S. Barkausku, užsimename ir apie sudėtingus atvejus, kai melžiami mėsiniai galvijai staigiais judesiais ar baksnojimais gali sužaloti šeimininką. Jam pasakiau, kad ir anksčiau „Merkio kraštui“ ūkininkai pasisakydavo, kaip melždami karves neretai patiria įvairaus sunkumo traumų, o vienas ūkininkas (pavardės skelbti nenorintis) prisipažino, kad nuo mėsinių galvijų daug sykių yra nukentėjęs ir teko gydytis. Užsiminėm ir apie tai, kokia netikėta žinia praėjusį trečiadienį pasklido apie mirtinai jaučio sužalotą šalyje žinomą sūrininką, ilgametį sūrių festivalių Druskininkuose sumanytoją ir organizatorių Audrių Jokubauską. Policijos departamentas praėjusį ketvirtadienį paskelbė oficialią informaciją, kad Varėnos rajone, Kabelių kaime, pievoje rastas vyro, gim. 1985 m., kūnas su nubrozdinimais ir kraujosrūvomis. Įtariama, kad žmogų mirtinai sužalojo jautis, bet tyrimas dar tęsiasi. Kadangi šią skaudžią situaciją trumpai buvome aptarę ir su S. Barkausku, pašnekovas sakė, kad visi gyvulių augintojai privalo į tai atsižvelgti ir įsigyti specialią apsaugą. Jis nusipirko tris melžimo metu naudojamus lankus, kurie gyvuliams neleidžia pakenkti melžėjui ir galima ramiau atlikti darbą.
Po minėtos netekties keletas žmonių, kurie artimiau bendravo su velioniu, skambino „Merkio kraštui“. Net nesulaikydami ašarų žurnalistams išsakydavo savo pasakojimus. Viena varėniškė guodėsi: „Praradau amą, kai išgirdau apie Audriaus mirtį, nes dar iš vakaro su juo kalbėjome. Jis jau ruošėsi sūrių festivaliui. Tai buvo veiklus, energingas labai įdomus žmogus, užjaučiantis kitus ir dalinantis patarimus bendraujantiems su juo.“
Irena Ratkienė