Šeštadienis, 21 gruodžio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosŽiurkės paieškos tęsiamos

Žiurkės paieškos tęsiamos

Šio rašinio pavadinimas gali pasirodyti keistas, nes ko jau ko, bet žiurkės net ir ieškoti nereikia, ji pati ateina, ir visų didžiausias noras – kad to nebūtų, kad žiurkės neužsuktų…

Galiu tik pritarti – pilkoji arba rudoji žiurkė yra pavojinga kenkėja, maisto produktų, daiktų, pastatų gadintoja bei potenciali ligų sukėlėjų platintoja. Rudenį šios žiurkės iš laukų grįžta į pastatus, taip pat migruoja iš vienos sodybos į kitą. Todėl sodybų šeimininkams bent mėnesį tenka rūpintis, kaip atsikratyti šio energingo ir nedraugiško graužiko.
Pilkoji (dažnai vadinama ir rudosios vardu) žiurkė, kurios tikroji tėvynė Rytų Kinijoje, į Europą pateko maždaug prieš 500 metų. Lietuvoje dar praėjusio amžiaus viduryje jos buvo nepasiekusios kai kurių rytinių regionų, nors didžiuosiuose miestuose jau buvo įprastos. Dabar yra vieta ir laikas kalbėti apie tai, kad iki pilkosios žiurkės pasirodymo pas mus gyveno kita rūšis – juodoji žiurkė. Ji mažesnė už pilkąją, didelėmis ausimis, už kūną ilgesne uodega. Jos kailiukas juodas, snukis siauras, ši žiurkė puikiai laipioja sienomis. Vasarą gali praleisti toliau nuo žmonių, nors šiaip yra jų buities palydovė, turinti negerą šlovę: būtent jų kailyje gyvenusios blusos nešiojo ir platino maro užkratą. Maras Europoje per keletą epidemijų nusinešė dešimčių milijonų gyvybes. Žinoma, visa tai – jau gili istorija. Tačiau atrodo, kad istorijai ,,atiduodama“ ir juodoji žiurkė.
Kur dingo ši rūšis, 20 a. pradžioje laikyta įprasta, ypač mažuose miesteliuose ir kaimo sodybose? Ją išstūmė, nustelbė pilkoji žiurkė. Pilkoji yra didesnė (sveria 300-400 gramų), agresyvesnė, juodoji – mažesnė (200-250 gramų), be to, pilkoji per metus atveda 5-8 vadas po 8-10 jauniklių, juodoji – tik 2-3 vadas po 5-8 jauniklius. Šie faktoriai lėmė visišką pilkosios žiurkės dominavimą. Po 2000-ųjų buvo išsiaiškinta, kad tikrų duomenų ir žinių apie juodąją žiurkę Lietuvoje neturime. Kažkas siūlė juodąją žiurkę įrašyti į Raudonąją knygą, tačiau tam nebuvo pritarta: kaip čia atrodys, jei imsime saugoti žiurkes.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai ieško juodosios žiurkės populiacijos likučių. Jų dar gali būti išlikę tarp miškų esančiuose ir pilkajai žiurkei ,,neįdomiuose“ kaimuose, sodybose. Svarbiu skirtumu, atpažinimo ženklu turėtų būti šio žvėriuko juoda (ar juosva) spalva, didelės ausys, labai ilga uodega ir gebėjimas laipioti sienomis. Jau buvo sulaukta keleto pranešimų apie tariamus radimo atvejus, bet nė vienas jų nepasitvirtino – tai buvo pilkosios žiurkės. O gal jūs matote, žinote, kur šios žiurkės dar išlikusios ir apie tai galite pranešti zoologijos muziejaus mokslininkams?
Selemonas Paltanavičius

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai