Penktadienis, 5 sausio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosŽmogaus teisių šįkart Europos Žmogaus Teisių Teismas neapgynė

Žmogaus teisių šįkart Europos Žmogaus Teisių Teismas neapgynė

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiemet paskelbė nutarimą byloje Lozovskienė prieš Lietuvą, kuriuo pripažino, kad mūsų kraštietės paduota peticija su skundu – jog žemėtvarkos institucijos nepagrįstai atsisakė atkurti jai nuosavybės teises – yra nepriimtina, nes tuo reikalu pati pareiškėja nepakankamai rūpinosi…

Teismams nesuteikė galimybės ištaisyti žemėtvarkininkų pridarytų klaidų
Šioje byloje pareiškėja, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga), Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) skundėsi, kad Lietuvos valstybės žemėtvarkos institucijos atsisakė atkurti jos nuosavybės teises.

O atsisakė esą todėl, kad moteris pateikė prašomus dokumentus, jau pasibaigus įstatymo numatytam terminui juos pateikti.
Tačiau pareiškėja kaltino ne save, bet tas institucijas, kad tai jos per vėlai, terminui jau pasibaigus, pranešė jai apie papildomų dokumentų poreikį.
Ir iš tiesų, kaip pripažino EŽTT, pranešimą apie trūkstamus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti moteris gavo 2007 metų vasarį ir 2011 metų gegužę, t. y. jau po įstatyme nustatyto termino tokiems dokumentams pateikti.
Užtat 2014 ir 2015 metais, kaip pažymėjo EŽTT, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) „aiškiai informavo pareiškėją apie veiksmus, kurių ji turi imtis, kad jos nuosavybės teisės būtų atkurtos, įskaitant jos teisę pateikti prašymą teismui – atnaujinti praleistą terminą dokumentams pristatyti“.
Bet moteris tokį prašymą teismui pateikė tik 2016 metų lapkritį, kai NŽT jau buvo atsisakiusi atkurti jos nuosavybės teises ir naujų dokumentų nebepriėmė. Gali būti, kad NŽT interesantė užtruko, nes tiesiog tikėjosi bei laukė, jog žemėtvarkininkai, ją suklaidinę, patys tą klaidą ir ištaisys.
Tačiau EŽTT padarė išvadą, kad būtent pareiškėja Lietuvos teismams „nesuteikė galimybės ištaisyti administracinių institucijų padarytų klaidų“.
Konstatavo, kad pareiškėja nerūpestingesnė ir už žemėtvarkininkus
Be to, EŽTT pripažino, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2015 metų rugsėjo 8 dienos įsakyme, kuriuo atsisakyta atkurti pareiškėjai teises į nuosavybę, iš tiesų nebuvo nurodyta to įsakymo apskundimo tvarka, tačiau pažymėjo, jog kiek vėliau – 2015 metų spalio 15 dienos raštu – apie apskundimo tvarką NŽT vis dėlto informavo pareiškėją.
Ir čia EŽTT vėl meta akmenį į pareiškėjos daržą pareikšdamas, kad moteris į nacionalinį teismą kreipėsi tik po gerų metų (2016 m. lapkritį), praleidusi 30 dienų terminą minėtajam NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymui apskųsti. Be to, ji teismui nenurodė jokių svarbių to termino praleidimo priežasčių, tad teismas ieškovės prašymo atnaujinti terminą (skundui paduoti) netenkino ir jos reikalavimą panaikinti NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymą atsisakė priimti.
Taigi EŽTT konstatavo, kad „nacionaliniams teismams buvo užkirstas kelias vertinti atsisakymo atkurti pareiškėjos nuosavybės teises teisėtumą dėl jos pačios nerūpestingumo“.
Tiesa, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgė į pareiškėjos argumentą, kad pati Lietuvos valstybės žemėtvarkos institucija nerūpestingai veikė nuosavybės teisių atkūrimo procese ir ją suklaidino.
Vis dėlto, galutinė EŽTT išvada buvo tokia, kad „institucija ėmėsi veiksmų ištaisyti savo klaidas ir informavo pareiškėją apie veiksmus, kurių ji turi imtis šiuo klausimu, tačiau dėl pačios pareiškėjos neveikimo padėtis nebuvo ištaisyta“.
Mūsų inf.

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai