Žvilgsnis į valdininkų pinigines: kiek uždirba savivaldybės darbuotojai?

Pagal Vyriausybės nutarimą valdžios institucijos interneto svetainėse privalo skelbti savo darbuotojų darbo užmokestį, mūsų rajono savivaldybė – ne išimtis; ir štai paaiškėjo, kad savivaldybės politikų bei administracijos darbuotojų atlyginimai per vienerius metus padidėjo keliasdešimčia, o kai kurių – ir keliais šimtais eurų, bet kodėl – sunku paaiškinti ir jiems patiems…

Daugiausia uždirba meras ir administracijos direktorius

Peržiūrėjus rajono savivaldybės interneto svetainėje pateiktus duomenis, matyti, kad per metus (nuo 2021 iki 2022 metų) visų be išimties savivaldybės darbuotojų atlyginimai daugiau ar mažiau didėjo. Antai antrąjį šių metų ketvirtį Varėnos rajono mero Algio Kašėtos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (su priedais ir priemokomis, neatskaičius mokesčių) siekė 4306 eurus, o tuo pačiu metu pernai – 4211 eurų.

Rajono vadovo pavaduotojo Giedriaus Samulevičiaus vidutinis atlyginimas irgi pakilo 100 eurų, ir šiemet „popieriuje“ jis uždirba 3247 eurus. Tuo tarpu mero patarėjo Jono Kleponio vidutinė alga padidėjo atitinkamai nuo 2044 iki 2250 eurų, neatskaičius mokesčių.

Nedaug nuo mero atsilieka savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas, šiemet gaunantis 3942 eurų dydžio atlyginimą su priedais ir priemokomis (pernai direktoriui apskaičiuotas darbo užmokestis buvo 3821 euras). Administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Miškinienė antrąjį praėjusių metų ketvirtį vidutiniškai uždirbo 3448 eurus, o šiemet – 3550 eurus.

Seniūnų ir jų pavaduotojų algos didėjo apie pusę tūkstančio eurų

Pažvelkime ir į karjeros valstybės tarnautojų (konkurso būdu priimtų dirbti neterminuotam laikui ir galinčių siekti aukštesnių pareigų) algalapius. Štai skyrių vedėjų atlyginimai „popieriuje“ per metus išaugo beveik 300 eurų. Pernai jie vidutiniškai uždirbo 2408 eurus, o šiemet jau 2696 eurus. Vedėjų pavaduotojai irgi neliko nuskriausti, mat jų alga pakilo vidutiniškai nuo 1820 iki 2005 eurų. Vyriausiasis specialistas šiuo metu gauna vidutiniškai 1669 eurus (pernai – 1503 eurus). Vyresniojo specialisto alga šiemet siekia 1363 eurus, lyginant su pernai ji padidėjo 119 eurų.

Didesniu atlyginimu labiausiai gali džiaugtis rajono seniūnijų seniūnai ir jų pavaduotojai. Tarkime, seniūno alga nuo pernai vidutiniškai padidėjo 405 eurais, iš viso šiemet jie uždirba 2208 eurus, neatskaičius mokesčių, tuo tarpu seniūnų pavaduotojų algos pakilo dar daugiau – net 536 eurais, jiems šiuo metu priskaičiuotas vidutinis 2073 eurų atlyginimas.

Atlyginimai pakilo ir žemesnes pareigas užimantiems darbuotojams

Dirbančiųjų pagal darbo sutartis skyriaus vedėjų, kurie šiaip jau mažiau uždirba nei skyrių vedėjai valstybės tarnautojai, piniginės šiemet taip pat pilnesnės beveik 300 eurų (atitinkamai nuo 1845 iki 2118 eurų). Viešųjų ryšių specialisto vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ pernai buvo 1357 eurai, šiemet – 1521 eurai, statybos inžinieriaus padidėjo atitinkamai nuo 2090 iki 2198 eurų, buhalterio – nuo 2090 iki 2198 eurų, kompiuterinių tinklų specialisto – nuo 1628 iki 1769 eurų, specialistų – nuo 1161 iki 1254 eurų, sekretorių – nuo 1037 iki 1292 eurų, sistemų administratorių – nuo 1628 iki 1769 eurų, socialinių išmokų specialistų – nuo 1320 iki 1511 eurų, socialinio darbo organizatorių seniūnijoje – nuo 1230 iki 1515 eurų, o nedirbančių asmenų atvejo vadybininkų – nuo 1257 iki 1529 eurų iki mokesčių.

Toliau rikiuotųsi mažiausią algą gaunantys savivaldybės darbuotojai. Visiems jiems atlyginimai „ant popieriaus“ irgi padidėjo, bet ne taip ženkliai. Pavyzdžiui, archivarų alga vidutiniškai pakilo nuo 836 iki 996 eurų, aplinkos tvarkymo darbininkų – nuo 635 iki 726 eurų, valytojų – nuo 673 iki 730 eurų, budėtojų – nuo 849 iki 955 eurų, o vairuotojų – nuo 838 iki 959 eurų.

Savivaldybės specialistų paaiškinimai – nepaaiškinimai

„Merkio kraštas“ pasidomėjo, kodėl kai kurių valstybės tarnautojų, kaip antai seniūnų bei jų pavaduotojų, atlyginimai padidėjo kone puse tūkstančio eurų ir daugiau. Deja, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Miškinienė penktadienio rytą į „Merkio krašto“ skambučius neatsakė, o savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Aivaras Batūra paaiškino, kad „šis klausimas labiau skirtas Personalo skyriui, kuris atsako už atlyginimus“.

Tačiau telefonu atsiliepusi savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Ilona Radzevičienė informavo, kad šiuo metu ji atostogauja, ir kažkodėl pasiūlė kreiptis į… savivaldybės viešųjų ryšių specialistes, nors jos nepriklauso Personalo skyriui. Bet įdomiausia, kad į skambučius neatsiliepė ir to paties Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Batūra.

Galiausiai pavyko susisiekti su Personalo skyriaus vyriausiuoju specialistu, šiuo metu pavaduojančiu atostogaujančią vedėją, Valdu Volungevičiumi, kuris iš pradžių teigė nesąs tos srities specialistas, kuris galėtų atsakyti į „Merkio krašto“ užduotą klausimą, bet vis dėlto paaiškino, kad atlyginimai yra apskaičiuojami pagal „kategorijas ir darbo stažą“, ir jie kilo ne „vietine iniciatyva“.

Ką kalba institucijos?

Išsamesnės informacijos šių eilučių autorė paieškojo ir internete. Kaip skelbiama oficialiame Lietuvos valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos portale, valstybės tarnautojų pareigybės yra suskirstytos į 20 kategorijų, aukščiausia yra 20, o žemiausia – 1 kategorija.

Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, savivaldybės mero ir jo pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių.

O kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiemet beveik 14 proc. didėjo minimali mėnesinė alga, taip pat ir bazinis pareiginės algos dydis, tad mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kilo bent 100 eurų.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga yra dvinarė: pastovioji dalis apskaičiuojama, bazinį pareiginės algos dydį (šiemet – 181 euras) dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Kintamoji pareiginės algos dalis priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat gali būti mokamos priemokos, premijos, užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis ar už nakties ir viršvalandinį darbą.

Evelina Kuliešė