„Merkio kraštas“. Gerbiamoji Irena, papasakokite, kada pradėjote čia dirbti?
Irena Dzekevičienė. Rugsėjį bus 35 metai. Iš pradžių valgykla buvo visai kitose patalpose, vidury kiemo. Iš esmės joje valgydavo „Varėnos grūdų“ darbuotojai, paskui įsileisdavom ir svetimų. Laikai keitėsi, kabinetų darėsi per daug, tai išardė buvusią kontorą ir valgyklą perkėlė čia, kur yra dabar. Atėjau dirbti mėnesiui, tiksliau – pavaduoti kito žmogaus, kad jis galėtų išeit atostogų. Pasakiau tada, kad ilgiau mėnesio tikrai nedirbsiu. Bet tuometinis „Varėnos grūdų“ direktorius nenorėjo manęs išleist, nes reikėjo atsakingo žmogaus. O kai „Varėnos grūdai“ bankrutavo ir juos nupirko „Galinta“, beveik visi darbuotojai buvo atleisti. Bankroto administratorius pusmečiui mus dar paliko padirbėt, kol bus sutvarkyti dokumentai. Visai negalvojau čia likt, bet administratorius prikalbino, pasiūlęs man išsinuomot šitas patalpas. Pamaniau – pabandyt galima... Juolab kad buvo paliktas inventorius, ko trūko – nusipirkom, ir su buvusia kolege Rita Baubliene čia darbavomės dviese, bet prieš porą metų dėl rimtų priežasčių ji išėjo iš darbo, ir aš likau viena.
