Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Valkininkų krašte 1944-1949 metais

Onuškio-Eišiškių-Valkininkų (1-ajam) batalionui savo iniciatyva ėmė vadovauti A. Radžius-Šturmas. Tiesą pasakius, iš bataliono buvo likęs tik nedidelis Merkio vardo būrys, kuris veikė Valkininkų, Eišiškių ir Varėnos valsčiuose. Merkio rinktinės vadas A. Ramanauskas-Vanagas rugsėjo 28 d. raportavo Dainavos apygardos vadui Dominykui Jėčiui-Ąžuoliui apie padėtį Geležinio Vilko rinktinės veikimo ribose. Jo duomenimis, iš rinktinės tuomet liko tik vienas būrys, kurį sudarė A. Radžius-Šturmas, A. Barysas-Narcizas, P. Janušauskas-Aras, partizanas slapyvardžiu Sakalas, Aleksandras Nalivaika-Jazminas bei sunaikinto J. Dambrausko-Siaubo būrio keli vyrai, kurie laikėsi buvusio 2-ojo (Daugų) bataliono vado V. Voverio-Žaibo būryje. Išlikusiems partizanams vadovauti A. Ramanauskas paskyrė A. Radžių-Šturmą, „kuris yra baigęs keturis skyrius, bet labai energingas ir drąsus“. Šturmui buvo pavesta „dar iki pirmo sniego“ sudaryti sėsliųjų partizanų dalinėlius kaimuose53.

Be kovos su okupantais ir stribais, partizanai nevengė po perspėjimų bausti kolaboruojančius vietinės administracijos darbuotojus, partinius aktyvistus bei šnipinėjimu kaltintus civilius gyventojus. Tai buvo sudėtinė kovos su komunistų vykdoma prievartine krašto sovietizacija dalis. Jeigu laisvės kovotojai bausdavo sovietų valdžios pareigūnus ar su okupantais bendradarbiavusius civilius gyventojus, tai dažniausiai tam vienoks ar kitoks pagrindas būdavo. Net pasitraukę iš pareigų sovietiniai pareigūnai būdavo baudžiami. Antai 1946 m. vasario 7 d. Valkininkų miestelio pakraštyje buvo rastas sunkiai sužeistas apgirtęs buvęs apylinkės tarybos pirmininkas Feliksas Kazlauskas, kuris greitai mirė54. Netrukus, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, saugumiečiai suėmė pirmininko nužudymu įtartą Silvestrą Blažulionį, kuris kovo 1 d. pabėgo iš NKVD Valkininkų poskyrio areštinės, tačiau persekiojanti operatyvinė grupė jį pavijusi nušovė55. Birželio 7 d. Valkininkų valsčiaus vykdomojo komiteto finansų instruktorius Murajevskis išvyko į Senųjų Naniškių kaimą tikrinti pieno pristatymų ir dingo be žinios. Saugumiečiai įtarė, kad jį sušaudė Rugio būrys. Rugpjūčio 2 d. netoli Dargužių kaimo partizanai nušovė buvusį Valkininkų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininką Aleksandrą Jankaitį, kurį sovietų valdžia buvo atleidusi iš pareigų už blogą darbą56. Gruodžio 17 d. Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės būrys Urkionių kaime sušaudė apylinkės tarybos sekretorių Vladą Lusą, šnipinėjimu kaltintus jo sūnų Albertą, Mariją Versockienę ir jos dukrą Jadvygą57.

Opų materialinio apsirūpinimo klausimą partizanai dažnai spręsdavo užpuldami valstybines įmones, nes tokią veiklą traktavo kaip teisėtą. Naktį iš spalio 26 į 27 d. Merkio rinktinės 3-iojo (Varėnos) bataliono partizanai Boleslovas Poškus-Naras, Bronius Didika-Alksnis, Julius Karpis-Vieversys, Aleksas, Juozas kaziulionis-Klevas, Algirdas (vokietis) ir Merkio būrio vadas A. Radžius-Šturmas Matuizų kaime sulaikė naują „Chevrolet“ amerikonišką automobilį, nuvažiavo į tame pat kaime buvusį kooperatyvą ir iš jo konfiskavo 18 angliškų padėvėtų tamsios spalvos švarkų, 9 baltinius, 5 kelnes, 130 siūlų ritinių, 100 degtukų dėžučių, 2 palaidines, 180 m medžiagos baltiniams, 50 kg cukraus, 100 kg miltų, 2 kg tabako, 300 papirosų, 9 poras kaliošų ir 8 kg muilo. Minėtus daiktus partizanai susikrovė į mašiną, pasivėžėjo iki saugios vietos, perdėjo į vežimus, automobilį sudegino ir pasitraukė. Daiktai pagal poreikius buvo paskirstyti 3-iojo bataliono partizanams58.

1946 m. lapkričio 14 d. kautynėse su okupanto kariuomenės daliniu žuvus A. Radžiui-Šturmui59, Merkio būriui ėmė vadovauti A. Barysas-Narcizas. Būrio likučius sudarė tik P. Janušauskas-Aras, Stasys Babraitis-Aukštaitis ir A. Nalivaika-Jazminas, kurie 1947 m. įsiliejo į Merkio rinktinės 3-iojo (Varėnos) bataliono, vadovaujamo J. Jakubavičiaus-Rugio ir jo pavaduotojo A. Baublio-Vyto, būrius.

1947 m. pradžioje MGB Trakų apskrities skyriaus viršininkas papulkininkis Krainovas informavo centrinę vadovybę, kad Trakų apskrityje nuo 1944 m. rudens veikęs J. Dambrausko-Siaubo 131 kovotojo dalinys, sudaręs Geležinio Vilko rinktinės branduolį ir jungęs 4 būrius, 1945-1946 m. buvo beveik visiškai sunaikintas. Iš viso iki 1947 m. pradžios enkavedistai legalizavo 61, nukovė 31 ir suėmė 32 J. Dambrausko-Siaubo grupuotės partizanus. MGB duomenimis, 1944-1946 m. J. Dambrausko dalinį (iš esmės saugumiečiai turėjo galvoje Geležinio Vilko rinktinę – M. P.) sudarė: Valkininkų valsčiuje kovojęs S. Versecko-Avižos 18 vyrų būrys (iš jų 12 MGB legalizavo, 4 suėmė ir 1 nukovė), Onuškio valsčiuje bazavęsis M. Vičkačkos-Vasaros 35 partizanų būrys (iš jų 23 MGB legalizavo, 5 suėmė ir 7 nukovė), Valkininkų valsčiuje veikęs M. Česnio-Lapkričio 16 kovotojų būrys (iš jų 8 MGB legalizavo ir 8 nukovė) ir Onuškio, Daugų valsčiuje veikęs paties J. Dambrausko-Siaubo 61 laisvės kovotojo būrys (iš jų 26 MGB legalizavo, 15 nukovė ir 14 suėmė). 1947 m. pradžioje kovą tęsė tik 7 sunaikintos Geležinio Vilko rinktinės partizanai60. Taigi galima padaryti išvadą, kad 1946 m. pabaigoje dėl didžiulių nuostolių ir legalizacijos iš vietinių gyventojų sudaryti partizanų būriai Valkininkų valsčiuje nustojo egzistuoti. Valkininkiečių ginkluotas pasipriešinimas išseko.

DLK Vytauto grupė 1947-1948 metais

Gretimai kovojusiems varėniškiams pavyko išvengti sutriuškinimo, todėl 1947 ir vėlesniais metais į Valkininkų kraštą iš gretimų Varėnos apskrities Varėnos, Perlojos ir Rudnios valsčių dažnai užsukdavo Dainavos apygardos Merkio rinktinės 3-iojo (Varėnos) bataliono 2-as būrys (apie 10 vyrų), vadovaujamas A. Baublio-Vyto. Šio būrio partizanai glausdavosi Giraitės, Voriškės, Jakėnų, Geniūnų, Matuizų, Krūminių kaimuose, tačiau dažniausiai Urkionių kaime pas ryšininkus rėmėjus Petrą Tolvaišą ir du jo sūnus – Juozą ir Stasį. A. Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose visada labai šiltai atsiliepdavo apie 3-iojo (Varėnos) bataliono kovotojus:

„Apskritai galima pasakyti, kad šiliniai partizanai veiksmingumu nepasižymėjo, užtat buvo drausmingi, blaivūs, nepaprastai nuoširdūs ir teisingi. Jų apranga buvo prasta, maistas dažniausiai labai menkas, judėjimas ribotas, bet jie patyrė mažesnius rusų siautėjimus ir todėl išsilaikyti galėjo daug leng-viau“61.

Kartais partizanai gaudavo gana tikslių žinių apie valstybės saugumui dirbančius gyventojus, tačiau jų sunaikinimas buvo susijęs su nemaža rizika. Antai 1947 m. kovo 29 d. 3-iojo bataliono 2-o būrio partizanai Julius Karpis-Vieversys ir A. Barysas-Narcizas nuvyko į Čebatorių kaimą pas Aleksandrą Balkę, kuris buvo įtariamas kaip iš MGB ginklą gavęs informatorius. Priėjęs prie lango, J. Karpis-Vieversys rusiškai paprašė atidaryti duris. Prisistačiusi moteris niekaip nenorėjo įsileisti, todėl buvo išdaužtas langas. Tą pačią akimirką iš kambario pasigirdo dviejų šautuvų šūviai, tačiau jie nieko nekliudė. Partizanai irgi atidengė ugnį ir, kiek pašaudę, pasitraukė. Rytojaus dieną apylinkės gyventojai sužinojo, kad mirties neišvengė broliai Aleksandras ir Jonas Balkės, kulkos sunkiai sužeidė jų seserį Marcelę. Greitai atvykę emgėbistai seserį su jos visu turtu iškraustė į Valkininkus62.

Kita kolaboravimu kaltintų ir informatoriais dirbusių asmenų baudimo akcija įvykdyta gegužės 17 d. Matuizų ir Giraitės kaimuose. Tuomet netoli Varėnos valsčiaus ribos A. Baublio-Vyto ir Broniaus Sinkevičiaus-Vanago būriai sulaikė į durpių fabrikėlį „Kuleliai“ pramonines prekes vežusią transporto priemonę. Konfiskavę prekes, partizanai automobiliu nuvyko į Matuizų kaimą ir sušaudė įtartus dirbus informatoriais V. Petrovą, jo žmoną Bronislavą, M. Matuizą ir J. Jakubavičių. Gretimame Giraitės kaime tie patys laisvės kovotojai mirties bausme nubaudė apylinkės tarybos pirmininką Feliksą Molį, jo pavaduotoją Joną Rimšą, MGB informatorius „Moisejevą“ ir „Ščiuką“, taip pat apylinkės sekretorių Julių Keršį, geležinkelio prižiūrėtoją Joną Lūžą ir durpių fabrikėlio „Kuleliai“ buhalterį Stanislovą Užkuronį63. Birželio 23 d. Butvydonių kaimo gyventojai Zigmas ir Antanas Andriulioniai buitinio konflikto metu užmušė partizanų rezervistų vado pavaduotoją B. Česonį, kuris pats inicijavo muštynes ir sukėlė grėsmę A. Andriulionio gyvybei. Saugumiečiai įtarė, kad jį galėjo užmušti ir dėl kitų priežasčių, nes, jų duomenimis, vietiniai gyventojai labai nemėgo B. Česonio dėl chuliganiškų veiksmų64. A. Barysas-Narcizas už B. Česonio mirtį ketino keršyti, tačiau, atrodo, susilaikė nuo atsakomųjų veiksmų65. Žinoma tik tai, kad lapkričio 12 d. iš Varėnos valsčiaus į Papiškės kaimą atvykę Merkio būrio partizanai A. Barysas-Narcizas, Vaclovas Vilkiškis-Putinas ir J. Voblis-Audra sušaudė ūkininką D. Pošką ir jo žmoną66. Nepavyko išsiaiškinti, dėl kokių motyvų buvo įvykdytos šios mirties bausmės. Rugsėjo 25 d. Varėnos bataliono vado pavaduotojo A. Baublio-Vyto vadovaujamas 2-as būrys ir Felikso Daugirdo-Šarūno skyrius konfiskavo tos pačios durpių gavybos įmonės teritorijoje buvusios parduotuvės prekes, o Matuizų kaime surengė karo lauko teismą ir nubaudė mirtimi fabrikėlio buhalterį, MGB informatorių Z. Miliūną, slapyvardžiu „Griša“. Jį kaltino čekistams suteikus informaciją apie 5 partizanų, kuriuos birželio 26 d. nukovė vidaus kariuomenė, buvimo vietą. Partizanams kilo įtarimas tada, kai aktyvų Sakalo būrio ryšininką Joną Miškinį saugumas suėmė, o jo partnerį Z. Miliūną (tuomet jau partizanavusio Vytauto Miliūno-Švyturio brolį) paliko laisvėje. Informatorių tardęs A. Baublys-Vytas jo žmoną išeidamas perspėjo: „Tavo autobiografijos mes nežinome, todėl kol kas paliekame gyvą, tikėdamiesi, kad po trijų parų Jūs iš čia išvažiuosite“67. Deja, valstybės saugumo dokumentai liudija, kad įvyko apmaudi klaida – Z. Miliūnas jokios naudingos informacijos saugumui neteikė68.

1947 m. rugsėjo 25 d. partizanų vadų suvažiavime A. Ramanauską-Vanagą išrinkus Dainavos apygardos vadu, buvo suvienodinta apygardos organizacinė struktūra. Merkio rinktinė J. Vitkaus-Kazimieraičio garbei buvo pavadinta Kazimieraičio vardu. Batalionai pavadinti grupėmis. Grupę sudarė keli būriai, o būrys dažniausiai turėdavo kelis skyrius. Kelios grupės sudarė rinktinę, kelios rinktinės – apygardą. Kazimieraičio rinktinės 3-iasis (Varėnos) batalionas buvo pervardintas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio (DLK) Vytauto grupe. Metų pabaigoje DLK Vytauto grupės 2-ame būryje (buvusiame Merkio būryje), be kitų partizanų, dar buvo Vytautas Miliauskas-Švyturys69, A. Nalivaika-Jazminas ir P. Janušauskas-Aras. Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas taip charakterizavo DLK Vytauto grupės kovotojus:

„Šia proga tenka pastebėti, kad partizanai perlojiečiai išsiskirdavo iš kitų vyrų. „Perlojos respublikos“ vardas ne veltui tariamas ir dabar. Perlojiečiai partizanai prižiūrėjo vieni kitus. Vieno užgavimą, apsileidimą ar nusikaltimą laikė visų užgavimu, apsileidimu ar nusikaltimu. Šiame dalinyje, kuriame daugumą sudarė vien perlojiečiai (jis vėliau buvo pavadintas DLK Vytauto grupe), visuomet viešpatavo griežta drausmė ir broliškas susiklausymas. Narsa ir pasišventimas pareigai čia nebuvo atsitiktinis reiškinys. Apie šį dalinį, kuris nuolat didėjo, galiu atsiliepti tik labai gerai“70.

Tęsinys. Pradžia Nr. 56, 57, 58

52 Pocius M. MVD-MGB specialiosios grupės Lietuvoje 1945-1959 m., Darbai, Vilnius, 1996, Nr. 1, p. 49-72.

53 Lietuvos partizanų Dainavos..., p. 76.

54 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko pulkininko Rožavskio 1946 02 14 tarnybinis raštas LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui generolui majorui J. Bartašiūnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731, 1. 108.

55 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko pulkininko Rožavskio 1946 03 01 tarnybinis raštas LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui generolui majorui J. Bartašiūnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731, 1. 139.

56 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko majoro Kerino 1946 08 22 informacinė suvestinė LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui generolui majorui J. Bartašiūnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1732, 1. 177.

57 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 09 03 pažyma LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1741, 1. 152.

58 Merkio rinktinės 3 bataliono vado pavaduotojo A. Baublio-Vyto raportas rinktinės vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui apie Matuizų kaime 1946 10 29 įvykdytą operaciją, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271, 1. 47-48.

59 Apie jo žūtį plačiau priede Nr. 1.

60 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 03 10 pažyma, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1733, 1. 178-182.

61 Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 359.

62 Dainavos apygardos Merkio rinktinės 3 bataliono būrio vado Adolfo Baublio-Vyto 1947 04 12 raportas rinktinės vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui apie partizanų susišaudymą su Čebatorių kaimo gyventojais, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271, 1. 71-72.

63 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 06 03 specpranešimas informacinė suvestinė LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1733, 1. 123-124.

64 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 07 02 specpranešimas LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3101, 1. 185.

65 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 12 02 tarnybinis raštas LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, 1. 240.

66 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 12 02 tarnybinis raštas LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, 1. 240.

67 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 10 03 tarnybinis raštas LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, 1. 163.

68 NKVD Trakų apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Krainovo 1947 10 01 specpranešimas LSSR valstybės saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3110, 1. 71.

69 Į pogrindžio gretas įstojo 1947 m. gegužės mėn. Buvęs ryšininkas.

70 Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 240.