Pagrindinis knygos tikslas – supažindinti skaitytojus su mūsų krašte tarpstančių nuodingųjų augalų įvairove, jų augavietėmis, tokių augalų toksiškumo priežastimis. Įvairiems skaitytojams skirtų leidinių apie Lietuvos nuodinguosius augalus labai trūksta, todėl knygoje pateikti duomenys apie šalia mūsų esančius nuodinguosius augalus turėtų padėti išvengti apsinuodijimus galinčių sukelti kontaktų su potencialiai pavojingais augalais. Knyga skiriama visiems besidomintiems augalų įvairove ir jų gyvenimo būdais skaitytojams.
Skaitytojai joje ras įvairiapusiškos informacijos apie toksinėmis savybėmis pasižyminčius augalus, kuriuos mes paprastai vadiname nuodingaisiais. Tai augalai, kurių vienokios ar kitokios struktūrinės dalys (įvairūs augalų organai), specialiai ar atsitiktinai įvairiais būdais pavartotos, gali sukelti neigiamų (toksinių) reakcijų žmogaus arba gyvūnų organizmuose. Neigiamos žmogaus organizmo reakcijos dėl panaudotų nuodingųjų augalų poveikio gali būti labai įvairios – bendrasis silpnumas, galvos svaiguliai, viduriavimas, pykinimas, alergija, bet kokių organų normalios veiklos sutrikimai, o kai kuriais ypatingais atvejais – komos pasireiškimas ir netgi mirtis. Augalų nuodingumą daugiausia lemia juose susidarantys ypatingi biologiškai aktyvūs cheminiai junginiai, visų pirma, alkaloidai ir glikozidai. Augalų nuodingumo lygis priklauso nuo toksinėmis savybėmis pasižyminčių tokių cheminių junginių koncentracijos ir jų sudėties.
Knygoje pateikti kai kurie svarbūs statistiniai duomenys apie nuodinguosius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1600 labai nuodingų augalų rūšių. Tuo tarpu Lietuvoje žinoma apie 120 rūšių savaime tarpstančių įvairaus toksiškumo lygio nuodingiesiems priskiriamų augalų. Tokie augalai pasitaiko pačiose įvairiausiose mūsų krašto augavietėse – miškuose, pievose, smėlynuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, daržuose, soduose ir pakelėse, praktiškai visur, kur tik apskritai tarpsta augalai. Dar apie 200 rūšių nuodingieji augalai yra įvairiais būdais ir skirtingais laikotarpiais patekę į Lietuvos teritoriją iš kitų pasaulio regionų. Botanikai tokios kilmės augalus dažniausiai vadina svetimžemiais. Vienų tokios kilmės augalų sėklas vėjai atsitiktinai iš kažkur kadais atskraidino į mūsų kraštą, kitų tokių augalų prad-menys galėjo pasiekti Lietuvą su kokiomis nors transporto priemonėmis. Bet daugiausia svetimžemių augalų patys gyventojai įsivežė (introdukavo) iš įvairių pasaulio regionų dažniausiai nežinodami, kad kai kurie tokie augalai gali būti pavojingi žmonėms. Knygoje pateikta daugybė pavyzdžių apie introdukuotus nuodingųjų rūšių augalus, kurie dažnokai puoselėjami sodybų gėlynuose, darželiuose ar apskritai įvairios paskirties želdynuose. Kartkartėmis tokie augalai iš jų auginimo vietų, kaip, pavyzdžiui, dabar daugeliui žinomas Sosnovskio barštis, savaime pasklinda gamtoje ir gali tapti netgi labai pavojingais gyventojams.
Visuose kraštuose dažniausiai nuo nuodingųjų augalų nukenčia mažamečiai, dvejų-penkerių metų amžiaus, vaikai, kurie dar neturi susiformavusio saugos instinkto ir nori kuo greičiau savarankiškai pažinti aplinką. Sukauptos patirtys rodo, kad vaikus paprastai vilioja sultingi dažnokai malonaus kvapo ir skonio nuodingųjų augalų vaisiai. Suaugusieji žmonės dažniausiai nuo nuodingųjų augalų nukenčia naudodami iš jiems nepakankamai pažįstamų augalų paruoštus vaistinius preparatus savigydai. Nors dabartiniais laikais beveik visada nuodingaisiais augalais apsinuodija tik pavieniai asmenys, bet geriausia būtų, kad niekas – nei vaikai, nei suaugusieji – nenukentėtų nuo toksinėmis savybėmis pasižyminčių augalų. Todėl turėti didesnį ar mažesnį kiekį bendrųjų, o ir specifinių žinių apie nuodinguosius augalus turėtų būti naudinga kiekvienam gyventojui. Dėl botaninių žinių stokos daugelis tėvų tiesiog negali supažindinti savo vaikų su jokiais nuodingaisiais augalais. Knygoje, remiantis botanikos, ekologijos ir chemijos mokslų žiniomis, pateikti 40-ies savaiminių ir 40-ies svetimžemių mūsų krašte nuodingųjų augalų rūšių aprašai. Iš pateiktų aprašų knygos naudotojai patys galės nuspręsti, kurie nuodingieji augalai – savaiminiai ar svetimžemiai, gali būti pavojingesni mūsų krašto gyventojams. Daugeliui nuodingųjų rūšių augalų nurodytos ir jų svarbiausios vaistingosios bei kai kurios kitos taikomosios savybės. Knyga iliustruota originaliomis nuodingųjų augalų nuotraukomis – iš viso jų yra 160, kiekvienai rūšiai skirtos dvi nuotraukos. Autorius siūlo augalų nepažįstantiems asmenims pirmiausia neskubant (tai labai svarbu) peržiūrėti nuodingųjų augalų nuotraukas. Po tokio nesudėtingo veiksmo pasirodys, kad nemažai augalų Jums yra kažkur matyti – tik jų vardai gali būti nežinomi. Bet tai, jeigu yra noro, turint knygą prieš akis, nesunkiai pataisomas dalykas.
Knygos „Pratarmėje“ autorius nurodo, kad pirmieji tekstai apie nuodinguosius augalus prieš ketvertą metų buvo paskelbti laikraštyje „Merkio kraštas“. Vėliau kasmet pavasarį, vasarą ar rudenį laikraštyje vis pasirodydavo tekstų apie žmonėms pavojingus įvairius augalus. Už tai autorius labai dėkingas laikraščio vyr. redaktorei Dianai Zubavičienei. Iš laikraščio skaitytojų J. R. Naujalis įvairiais būdais sulaukė nemažai pagiriamųjų atsiliepimų apie tokias gamtiškas publikacijas. Autorius „Pratarmėje“ prisipažįsta, kad toks skaitytojų požiūris buvo rimta paskata rengti knygą apie nuo-dinguosius augalus. Knygos pristatymas visiems besidomintiems įvyko per Žolinę (08-15) Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose, per tradicinį renginį visiems žolinė̛ k 25. Paskutiniajame knygos skyrelyje „Pabaigos mintys“ autorius pateikia septynis patarimus, kurie gali padėti mums kasdieniniame gyvenime nenukentėti nuo nuodingųjų augalų. Susirasti rūpimus augalus skaitytojai lengvai galės naudodamiesi knygos pabaigoje esančiomis dvejomis – lotyniška ir lietuviška – augalų šeimų, genčių ir rūšių vardų rodyklėmis.