Vis dėlto Europos Audito Rūmų nariai sako, kad viskas nėra taip paprasta. Nors sanglaudos lėšos padėjo sukurti darbo vietas, nutiesti kelius, atnaujinti mokyklas ir ligonines, skirtumai tarp regionų Europoje išlieka. Vienos šalys ir miestai sparčiai kyla į priekį, o kiti vis dar atsilieka. Kodėl taip yra, ir ką reikėtų daryti kitaip ateityje?
Apie tai kalbama naujoje Europos Audito Rūmų apžvalgoje, kuri pristatyta šių metų birželio mėnesį. Joje auditoriai apibendrina ankstesnius tyrimus, palygina juos su pandemijos laikotarpiu sukurtu Atkūrimo ir atsparumo fondu, ir pateikia siūlymus, kaip po 2027 metų sanglaudos politika galėtų būti veiksmingesnė.
Kiekvienas trečias biudžeto euras – sanglaudai
Pirmiausia reikia suprasti mastą. Apie trečdalis viso Europos Sąjungos biudžeto keliauja būtent į sanglaudos politiką. Tai reiškia, kad iš kiekvieno cento, kurį ES surenka iš šalių narių, didelė dalis skiriama regionų paramai. Ši politika įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje – straipsniuose 174–178. Jos tikslas – užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kitaip tariant, sumažinti skirtumus tarp stiprių ir silpnų regionų.
Europos Komisija skelbia, kad šios lėšos tikrai prisidėjo prie pokyčių: daugelyje vietų pagerėjo infrastruktūra, sustiprėjo vietos ekonomika. Bet bendra tendencija nėra tokia sėkminga – skirtumai tarp regionų mažėja netolygiai. Vieni rajonai sparčiai vejasi, o kiti lieka nuošalyje. Auditoriai sako, kad tam yra kelios priežastys.
Pamokos iš praeities
Apžvalgoje pabrėžiama, kad sanglaudos politika laikui bėgant tapo labai plati. Ji turi atitikti vis daugiau Europos Sąjungos tikslų – nuo ekonomikos skatinimo iki klimato kaitos, skaitmenizacijos, socialinės įtraukties ar net krizių sprendimo.
Pavyzdžiui, per pandemiją sanglaudos pinigai buvo naudojami kartu su specialiu Atkūrimo ir atsparumo fondu. Vėliau, 2022 metais, dalis lėšų buvo nukreipta padėti pabėgėliams iš Ukrainos. Lankstumas yra gerai, tačiau auditoriai įspėja: kai politika turi atlikti per daug užduočių, ji praranda savo pagrindinį tikslą – padėti atsilikusiems regionams pasivyti turtingesnius.
Todėl svarbu, kad po 2027 metų sanglaudos lėšos pirmiausia būtų naudojamos tam, kam jos ir skirtos – regionų plėtrai ir skirtumų mažinimui. Kitaip sakant, reikia nepamiršti esmės ir neapkrauti politikos per daug užduočių.
Reikia paprastumo
Dar viena problema – taisyklės. Sanglaudos politika yra valdoma bendradarbiaujant Europos Komisijai ir daugiau nei 400 nacionalinių bei regioninių institucijų. Tokia sistema sudėtinga, o taisyklės dažnai būna painios. Tai lemia biurokratiją, klaidų riziką, gaišatį. Auditoriai jau daug metų kartoja: reikia paprastesnių, aiškesnių taisyklių, mažiau raštų ir dokumentų.
Vyresni skaitytojai galbūt prisimena – ne kartą girdėta, kaip Lietuvoje ar kitose šalyse projektai vėluodavo dėl ilgo derinimo, sudėtingų procedūrų. Auditoriai siūlo, kad ateityje būtų mažiau popierizmo, daugiau dėmesio rezultatui.
Laikas ir pinigai
Kitas iššūkis – laiku išleisti pinigus. Ne kartą yra buvę, kad lėšos skiriamos, bet jų panaudojimas stringa. Vėluoja įstatymų priėmimas, programų patvirtinimas, todėl realūs darbai prasideda tik po kelerių metų. Auditoriai pabrėžia, kad labai svarbu anksti priimti visą teisinį pagrindą, kad regionai galėtų pradėti naudoti pinigus be delsimo.
Taip pat siūloma užtikrinti pakankamą išankstinį finansavimą. Kitaip tariant, pinigai turėtų būti duodami ne tik po to, kai darbai jau padaryti, bet ir iš anksto, kad regionai galėtų startuoti laiku.
Pamokos iš Atkūrimo fondo
Atkūrimo ir atsparumo fondas, kuris buvo sukurtas reaguojant į COVID-19 pandemiją, suteikė daug pamokų. Viena vertus, jis parodė, kad ES gali veikti greitai ir sutelktai. Kita vertus, auditoriai pastebėjo, kad lėšos ne visada buvo naudojamos skaidriai, trūko aiškaus atsiskaitymo, o rezultatų vertinimas buvo komplikuotas.
Todėl jei sanglaudos politika ateityje naudos „mokėjimą už rezultatus“ – t. y. pinigai bus skiriami tik pasiekus tam tikrus tikslus – reikia išvengti tų pačių klaidų. Reikia aiškių kriterijų, paprastų taisyklių ir patikimos kontrolės.
Dėmesys regionų poreikiams
Auditoriai taip pat įspėja, kad sanglaudos politika neturi tapti tik įrankiu bendriems ES tikslams. Ji turi būti pritaikyta konkrečioms regionų problemoms. Vienam kraštui gal labiausiai reikia kelių, kitam – mokyklų modernizavimo, trečiam – investicijų į darbo vietas ar sveikatos sistemą. Todėl reikia, kad pinigai būtų skirstomi atsižvelgiant į vietos poreikius.
Tik tokiu būdu galima pasiekti tikrą sanglaudą – kad visi regionai turėtų galimybių augti, o žmonės neprivalėtų išvykti iš savo gimtinės dėl geresnių perspektyvų kitur.
Kodėl tai svarbu mums?
Iš pirmo žvilgsnio šie klausimai atrodo labai toli nuo kasdienio žmogaus. Tačiau reikia prisiminti – sanglaudos pinigai yra ir mūsų miestuose, miesteliuose bei kaimuose. Jie padėjo sutvarkyti kelius, pastatyti vandentiekio sistemas, modernizuoti ligonines. Be jų daugelis darbų nebūtų buvę įmanomi.
Todėl tai, kaip bus tvarkoma ši politika ateityje, turės tiesioginę įtaką mūsų gyvenimui. Ar regionai gaus reikalingą paramą? Ar pinigai bus naudojami greitai ir skaidriai? Ar projektai tikrai duos naudą žmonėms, o ne liks popieriuje?
Auditoriai siūlo
Apibendrinant, auditoriai pateikia kelis aiškius siūlymus:
• Aiški strategija ir tikslai – sanglaudos politika turi turėti paprastą ir aiškią kryptį.
• Lankstumas, bet ne per didelis – reikia galėti reaguoti į krizes, bet nepamiršti pagrindinio tikslo.
• Laiku priimami sprendimai – kad lėšos būtų naudojamos be vėlavimų.
• Paprastos taisyklės – mažiau biurokratijos, daugiau dėmesio rezultatams.
• Skaidrumas ir kontrolė – kad pinigai būtų naudojami atsakingai, su aiškia atskaitomybe.
• Regionų poreikiai – kiekviena vieta turi savo problemas, į jas reikia atsižvelgti.
Žvilgsnis į 2028 metus
Dabartinė sanglaudos politika tęsis iki 2027 metų. Nuo 2028 metų prasidės naujas laikotarpis. Diskusijos dėl jo jau vyksta. Auditoriai tikisi, kad jų siūlymai padės išvengti ankstesnių klaidų ir užtikrinti, kad didžiulės lėšos duotų tikrą naudą žmonėms.
Kaip sakė apžvalgą pristatęs Europos Audito Rūmų narys Alejandro Blanco Fernandez: „Sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika ir laikoma integracijos kertiniu akmeniu. Tačiau jos įgyvendinimas nėra idealus. Todėl mūsų apžvalga siūlo, kaip patirtis iš praeities turėtų formuoti ateitį.“
Lietuvos patirtis sanglaudos politikoje
Lietuva per daugiau nei dvidešimt metų narystės Europos Sąjungoje gavo labai daug naudos iš sanglaudos lėšų. Už šiuos pinigus buvo nutiesti ir atnaujinti keliai, pastatyti tiltai, sutvarkytos vandentiekio ir nuotekų sistemos. Daug mokyklų ir darželių atnaujino pastatus bei įrangą, ligoninės įsigijo modernios medicinos technikos. Didelė dalis gyventojų kaimuose gavo galimybę naudotis centralizuotu vandeniu ar internetu.
Tiesa, auditoriai ne kartą yra atkreipę dėmesį ir į Lietuvos problemas – projektų vėlavimus, perteklinę biurokratiją, sunkumus panaudojant lėšas laiku. Kartais pinigai buvo skiriami ne ten, kur jų labiausiai reikėjo, o ten, kur paprasčiau juos įsisavinti. Tačiau bendrai paėmus, sanglaudos politika labai prisidėjo prie to, kad Lietuvos miestai ir miesteliai sparčiai modernėtų.
Todėl diskusijos apie šios politikos ateitį nėra tik Briuselio reikalas. Tai tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimu čia, Lietuvoje – ar turėsime tvarkingus kelius, šiuolaikiškas mokyklas ir ligonines, ar mūsų regionai gaus tiek paramos, kad žmonės nenorėtų išvykti kitur.
Pabaigai
Europos Sąjungos sanglaudos politika – tai ne tik skaičiai ar dokumentai. Tai mokyklos, keliai, ligoninės, darbo vietos mūsų aplinkoje. Auditoriai primena: jei norime, kad ši politika būtų sėkminga ir po 2027 metų, turime mokytis iš praeities klaidų. Paprastumas, skaidrumas, dėmesys žmonių poreikiams – tai raktai, kurie gali atverti geresnę ateitį visiems Europos regionams.
Sanglaudos politika – tai taip pat pasitikėjimo klausimas. Žmonės turi jausti, kad europiniai pinigai naudojami prasmingai, o ne dingsta biurokratijos labirintuose. Auditoriai pabrėžia: jei lėšos pasiekia bendruomenes laiku, jos gali pakeisti gyvenimą visam regionui. Kaimuose atsiranda naujos galimybės jaunimui, miesteliuose atgimsta kultūros centrai, o miestuose diegiamos šiuolaikinės technologijos. Tokie pokyčiai kuria pasitikėjimą ne tik vietos valdžia, bet ir pačia Europos Sąjunga. Todėl aiškios taisyklės, atsakomybė ir pagarba žmogui yra būtini, kad sanglaudos politika neštų naudą ne popieriuje, o mūsų kasdienybėje.
„Europos Pulso“ informacija