Kareivonių kaimo bendruomenė jau daug metų organizuoja „Rudenėlio cepelinų šventę“. „Susirinkdavom, susikviesdavom vieni kitus, prisivirdavom cepelinų“, – pasakoja viena iš šiais metais vykusios šventės organizatorių Daiva Repeikaitė-Jarmalavičienė. Tačiau, pasak pašnekovės, šiemet rudenėlio šventė Kareivonyse kitokia.
Kareivonių kaimo vėliava
Šeštadienio popietę susirinkusi kaimo bendruomenė ne tik turėjo progą pabūti kartu ir virti cepelinus, bet ir viešai pristatė naujai sukurtą Kareivonių vėliavą. „2018 metais mūsų kaimo bendruomenė dalyvavo respublikiniame bendruomenių sąskrydyje, kur didžioji dalis bendruomenių turėjo savo vėliavas. Tada gimė idėja sukurti ir savojo kaimo heraldiką“, – teigia Kareivonių bendruomenės atstovė darbui ir komunikacijai su Lietuvos heraldikos komisija Nijolė Česnulevičienė. Ji pasakoja, kad iš pradžių kaime patys žmonės bandė kurti vėliavą, kol sužinojo, kad šie procesai vyksta kiek kitaip – patiems žmonėms heraldikos kurti negalima, o dėl jos įteisinimo reikia kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją. Pasak pašnekovės, kaimo bendruomenei buvo svarbu Kareivonių herbe matyti ąžuolo simboliką. „Kuriant mūsų heraldiką, buvo remtasi ąžuolo įvaizdžiu (kaimo pradžioje auga ąžuolynas, yra čia Ąžuolyno gatvė, 2018 metais pasodintas ir kitas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ąžuolynas – aut.) ir tomis vertybėmis, kurias mes atnešame, saugojame, puoselėjame ir perduodame ateities kartoms“, – teigia N. Česnulevičienė. Taigi rugsėjo 20-ąją pristatytoje kaimo vėliavoje ir buvo galima pamatyti ąžuolo lapų.
„Išklausėm pristatymą, pamuzikavom ir tada visi sėdome prie stalo, o „gaspadinės“ atbėgo su cepelinais“, – pasakoja D. Repeikaitė-Jarmalavičienė. Po sočių pietų sekė dainos ir šokiai.
Šventės dalyvė, Vilniaus universiteto studentė iš Varėnos Valerija teigia, kad jai šioje šventėje labiausiai įsiminė ne Kareivonių vėliava, ne cepelinai ir net ne dainos su šokiais, bet kaimo bendruomenės vienybė ir meilė vieni kitiems. „Niekas nelieka abejingas, visi iki vieno šios šventės metu įsijungė į edukacijas, užsiėmimus – nuo cepelinų, padažų gaminimo iki degustavimo, kurios šeimininkės cepelinas skaniausias, bei šokių ir dainų“, – pasakoja renginio dalyvė. Valerija pabrėžia, kad Kareivonys – jos kaimas, ir į čia vykstančias šventės ji įsitraukia nuo vaikystės.
Studentė labai džiaugėsi tiek šia, tiek visomis kitomis savojo kaimo šventėmis. „Ši šventė ir apskritai visi Kareivonių kaimo renginiai – mūsų kaimo bendruomenės pasididžiavimas. Tai mūsų tarpusavio draugystės ir nuolatinio bendradarbiavimo rezultatas“, – teigia ji.
Renginio dalyvei pritaria ir viena iš renginio organizatorių D. Jarmalavičienė-Repeikienė sakydama, kad tokios šventės ir savojo kaimo heraldika kaimo bendruomenei sukuria pasididžiavimo jausmą. „Suprantu, kad vėliava neišgelbės kaimo, bet toks pėdsakas turėtų prailgint Kareivonių egzistavimą“, – pabrėžia kareivoniškė.