Istorijos vingiai
Maišiagalos dvaro ištakos siekia dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Ilgainiui jis priklausė įvairioms giminėms, kol XVIII a. pabaigoje pateko Houvaltų šeimai. Grafas Onufrijus Houvaltas ėmėsi ambicingo projekto – pastatyti reprezentacinius rūmus pagal garsaus architekto Mykolo Angelo Šulco planus. Rūmai buvo pradėti statyti apie 1806 m., o vėliau, XIX a. pabaigoje, baigti jo palikuonių.
Houvaltai čia kūrėsi ilgam – tai buvo ne tik jų rezidencija, bet ir kultūros židinys, kurio spindesį mename iki šiol.
Architektūros grožis
Houvalto dvaro rūmai – ryškus klasicizmo pavyzdys. Simetriškas fasadas, tvarkingos proporcijos, santūri elegancija – viskas kurta tam, kad pastatas atrodytų didingas ir kartu harmoningas. Viduje erdvės taip pat planuotos pagal klasicistinius principus: šviesa, aiški struktūra, monumentalumas.
Dvaro kompleksą papildė ir ūkio pastatai, parkas, aplinką puošiantys želdiniai. Visa tai sukūrė erdvę, kurioje dera estetika ir praktika.
Laikai, kai dvaras sunyko
XX amžius buvo negailestingas daugeliui Lietuvos dvarų, ne išimtis ir Maišiagala. Karai, okupacijos, sovietmečio politika nulėmė, kad rūmai prarado savo blizgesį. Sovietų valdžia nacionalizavo dvarą, jo erdvės buvo pritaikytos įvairioms reikmėms – čia veikė mokykla, vėliau kitos institucijos. Autentiškumas bluko, o rūmai nyko.
Atgimimo kelias
Atkūrus nepriklausomybę, rūmais pradėjo rūpintis Vilniaus rajono savivaldybė. XX–XXI a. sandūroje buvo pradėta restauracija, kuri įgavo pagreitį pasitelkus Europos Sąjungos paramą. 2016 m. rūmai jau stovėjo atnaujinti – išsaugotas jų klasicistinis veidas, pritaikyta infrastruktūra kultūrinei veiklai.
Šiandien dvaras vėl kviečia lankytojus. Tai ne tik istorinis objektas, bet ir gyvas bendruomenės centras.
Amatų ir kultūros erdvė
Houvalto dvare įsikūręs Tradicinių amatų centras. Čia atgimsta senieji lietuviški amatai – vilnos vėlimas, puodininkystė, žvakių liejimas, verbų pynimas, medžio drožyba. Vietos meistrai dalijasi savo žiniomis su lankytojais, organizuoja edukacijas, parodas.
Dvaras taip pat tapo susitikimų vieta: jame veikia biblioteka, kultūros renginių salė, vyksta konferencijos, koncertai. Houvalto dvaras šiandien – tai tradicijų ir šiuolaikiško kultūrinio gyvenimo derinys.
Reikšmė šiandien
Maišiagalos dvaras – ne vien tik architektūros paminklas. Tai vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis. Restauruoti rūmai liudija, kad paveldą galima prikelti naujam gyvenimui, o amatų centras rodo, jog tradicijos gali būti aktualios ir šiandien.
Atvykę čia lankytojai ne tik iš arti pamato klasicizmo architektūros grožį, bet ir pasineria į gyvąją kultūrą. Houvalto dvaras tampa traukos vieta tiek vietos bendruomenei, tiek atvykėliams, įrodydamas, kad istorija gali būti gyva, jei ją puoselėjame.
„Europos Pulso“ informacija