Tame pranešime šaltinis „Dub“ rašo:
„Šių metų birželio 24 d. grįždamas iš slapto susitikimo su jumis aš nutariau, neatidedant kitoms dienoms, susitikti su Jankausku Stasiu, naudodamas tam kaip jauką turimą samagoną.
Apgalvojau susitikimą ir jo priežastį, kas pavyko labai sėkmingai. Jankauskas ir du jo draugai gimnazistai sutiko ateiti pas mane ir praleisti vakarą.
Iš gimnazistų buvo:
Voveris, vardo nepatikslinau – gyvenantis Bakaloriškių k., Onuškio valsčiuje, 8-os gimnazijos klasės mokinys.
Saulėnas Vytautas – gyvenantis Dargužių k., Valkininkų valsčiuje.
Išgėrus litrą samagono, aš pasiūliau išeiti į gatvę. Išeinant aš pradėjau kalbėti apie tarptautinę padėtį ir kont-rrevoliucinius atsišaukimus, atsiradusius Dargužių kaime.
Pokalbyje Jankauskas, gimnazistai Voveris ir Saulėnas su įniršiu pasisakė prieš Sovietų valdžią Lietuvoje, visaip ją prakeikdami ir kaltindami.
Jankauskas sakė:
„Dabar liko nedaug. Karas neišvengiamas ir jis mums naudingas. Reikia ruošti kad-rus, kad mušti komunistus. Negalime likti skolingi mūsų partizanams. Mes tautiečiai ir turim skirti visas jėgas, kad išvaduoti Lietuvą nuo okupantų“.
Voveris pritardamas Jankauskui sakė:
„Jūs gerai kalbėjot. Tikrai reikia veikti daugiau ir greičiau. Sovietų nuskurdėlius reikia mušti ne tik atsišaukimais, bet ir kitomis priemonėmis“.
Saulėnas įsijungdamas į šį pokalbį pasakė:
„Mūsų pagalba reikalinga mūsų kankiniams miške ir kaime ir ją reikia suteikti. Ūkininkai nuskriausti komunistų - geresnio nėra ko laukti“.
Po to Jankauskas, Voveris ir Saulėnas dar ilgai kalbėjo ir laidė prakeiksmus ant Sovietų valdžios. 12 valandą nakties mes išsiskirstėme.“
.................
Kitas „dub“ pranešimo tekstas, kuriame neminimas Vytautas Saulėnas, tačiau galima suprasti, kaip tuo metu darbavosi užverbuotieji pranešėjai:
„1947 birželio 29 d. pas mane su savo jaunikiu Stasiu S. (pavardė žinoma) atėjo kaimynė (vardas, pavardė žinoma), dabar dirbanti valgykloje Valkininkų miestelyje, ir paprašė, kad aš leisčiau praleisti vakarą su mylimuoju mano namuose. Paaiškindama tai tuo, kad jos nematys žmonės ir giminės. Aš sutikau. Kartu su jais dar buvo Stasys T. (pavardė žinoma), Dargužių gyventojas. Atėjusieji atsinešė samagono ir degtinės.
Apie 24 valandą ar pradžioj 1-os valandos sėdint ir geriant samagoną, į langą pabeldė nepažįstamas žmogus riktelėjo: „Stasy, išeik į lauką pokalbiui“.
Stasys iškviestas greitai išėjo ir prabuvo lauke apie 15 min. kada jis sugrįžo į kambarį, aš jo paklausiau, kas jį kvietė. Stasys atsakė: „Mane kvietė Konstantas (pavardė žinoma), Čižiūnų kaimo gyventojas, jis dabar nuėjo į mišką“.
Kodėl – nepasakė, bet pasakė: „Ak ir laikai atėjo, kai kas greit pajus lietuvišką kumštį“.
Greitai mes išsiskirstėm.“
.......................
Dar vienas 1947 gruodžio 12 d. „Dub“ agentūrinis pranešimas:
„Vykdydamas gautą užduotį, visą paskutinį laikotarpį aš stebėjau Saulėno Vytauto namą Dargužių kaime, ar nepasirodys jis namuose. Bet jis nepasirodė.
Jo mama Saulėnienė Ona, kaip man pavyko sužinoti iš Dargužių gyventojos Zosės (pavardė ir tėvavardis žinomas), visą savo turtą po truputį kažkur perveža į kitą vietą. Tam, kad kaip man pasakė Zosė, sovietų valdžios organai negalėtų konfiskuoti dėl sūnaus Vytauto.“
.........................
Kitos pranešėjos su pačios pasirinktu, o gal suteiktu, agentūriniu slapyvardžiu „Beliavičiūtė“ pokalbis su pakeliui sutiktu žmogumi. Agentė ėjo atlikti iš MGB gautos užduoties, o pakeliui sutikto žmogaus jai pasakyti žodžiai buvo labai naudingi MGB, tai buvo svarbi informacija apie Vytautą, patvirtinanti, kad Vytautas Saulėnas-Žalgiris yra partizanas. Ši informacija ateityje buvo panaudota prieš jį ir jo šeimą.
Tęsinys. Pradžia Nr. 78