Mane sustabdęs Stasys B. pareiškė nepasitenkinimą ir grasino man, tarsi aš viską pasakoju sovietų valdžios organams apie asmenis, kurių tarpe yra įrašytas ir jis, kaip padedantis banditams. Visas Stasio B. išvadas aš užginčijau ir pareiškiau jam, kad nieko nežinau ir niekam jokių parodymų nedaviau. Į mano užginčijimus Stasys B. pareiškė:
„Tu tiek ant mūsų prišnekėjai, kad pas MGB viršininką pagal tavo žodžius parašyta visa knyga. Nes aš pats mačiau, kai mane tardė, turbūt ruošė ištrėmimui“ .
Po to Stasys B., pagrasinęs man pagaliu, pasakė:
„Jeigu daug kalbėsi, aš tau galvą nusuksiu, jeigu ne aš, tai mano „partizanai“. prie to grubiai pareikšdamas:
„Atsimink, kad aš dabar nieko nebijau, nei banditų, nei rusų. Jei pas mane ateis banditai – jie mane gerai žino, nes aš jiems visada turiu lašinių ir samagono. Jeigu pas mane ateis rusai, aš prieš juos taip pat sugebėsiu atsipirkti.
Štai mane norėjo ištremti, bet aš nupirkau vieną viršininką už 20 kg lašinių ir likau nepaliestas.
Gaujoj („v bande“) aš turiu gerus draugus, tokie kaip Valkininkų gimnazistas, mano sūnėnas Saulėnas Vytautas, kuris buvo pas mane prieš Naujus metus su 8 partizanais“.
Be to, Stasys B. sakė man, kad tarsi mano sesuo Tafilija prikalbėjo visokių abejotinų dalykų banditams, kokių - nepasakė, prie to pareiškęs, kad nieko nebijo.
Daugiau Stasys B. nieko nesakė ir aš po viso šito pokalbio nuėjau į vienkiemį pas Stasį P.
Stasys B. tikrai turi pažįstamą gimnazistą Saulėną, kuris jo žmonai yra artimas pagal tarpusavio santykius. Kokie tai santykiai, bus nustatyta sekančia tvarka:
Stasio B. žmona – K.B. (vardas, pavardė žinoma) Dargužių kaime, Valkininkų valsčiuje, turi tikrą brolį Stasį G. (pavardė žinoma), kurio žmona yra bandito Vytauto Saulėno sesuo – tai Saulėnaitė, kurios vardo aš nežinau.
Stasys B. pagal socialinę padėtį yra vidutiniokas. Ūkyje turi namą su kiemo statiniais, žemės 20,6 ha, 1 arklį, 2 karves ir arklinę kuliamąją.
Dabar dirba pirmininko pavaduotoju Čebatorių apylinkėje.
Stasio B. kaimynystėje gyvena mano tėvas Salva P. (pavardė žinoma), atstumas nuo vieno iki kito apie 500 metrų.
Kai Stasys B. su manimi kalbėjo, jis buvo truputį išgėręs. Apie gaują, kuri buvo pas jį atėjusi, išskyrus Saulėną, jis pavardėmis nieko daugiau neminėjo.
Apie Stasio B. grasinimus ir įspėjimus aš, išskyrus mano motiną, niekam nepasakojau.
Apie banditą Borisą Antaną galiu pareikšti sekančiai.
Trečią dieną po mano paleidimo iš arešto pagal jūsų užduotį aš buvau nuėjusi pas Boriso motiną (vardas žinomas), gyvenančią Biekšios kaime, Valkininkų valsčiuje, tai buvo 1947 spalio pabaigoje. Jinai man papasakojo, kad jos sūnus (banditas) Borisas Antanas pradėjo mažai lankytis namuose. Daugiausia laiko praleidžia pas žmones.“
..........................
Kaip buvo minėta ankstesniame straipsnyje apie Vladą Saulėną, byloje buvo žmogaus, gyvenančio šeimos namuose, pranešimo protokolas MGB organams, kuriame pranešėjas pateikė netikslią informaciją, turėjusią įtakos ateities įvykiams. Pranešėjas manė, kad šeimoje kalbama apie Vytautą Saulėną, tačiau Vytauto sesuo Anastazija veždavo maisto produktus į Vilnių, Lukiškių kalėjime už antisovietinę veiklą kalinamam broliui Vladui, o ne Vytautui. Primenu, kad Vladas Saulėnas be teismo iš Lukiškių kalėjimo buvo išsiųstas į Vorkutlagerį, iš kur dėl įrodymų stokos grąžintas atgal į Lukiškių kalėjimą, toliau kalintas, kankintas, bandant iškvosti, kur jo brolis Vytautas. Vladas be dokumentų buvo paleistas į laisvę, kad surastų Dzūkijos miškuose partizanaujantį brolį Vytautą. Suradęs Vytautą, pats įstojo į laisvės gynėjų gretas. Lukiškių kalėjime ir Komijos Vorkutos lageryje kalėjo nuo 1945 sausio 5 d. iki 1948 birželio 15 d. 1948 spalio 17 d. netoli Daržininkų kaimo buvo nukautas SSRS vidaus kariuomenės kariškių. Šio protokolo tekstas:
„pranešimo protokolas, 1948 m. balandžio mėn. 17 d. Valkininkų mstl.
Aš, operatyvinis Valkininkų MGB leitenantas Ostapenko, šiandien priėmiau pranešimą piliečio: Radis Bronius, Vikentijaus, g. 1931 m., gyv. kaimo stoties gyventojo Valkininkų valsčius, Trakų apskritis. Išsilavinimas - 4 gimnazijos klasės. Dirba Dargužių k. pradinės mokyklos mokytoju.
klausimas:
- Ką jūs norite pranešti MGB organams?
atsakymas:
- Aš noriu pranešti MGB organams, kad gyvendamas Saulėnienės Onos Jokūbo namuose Dargužių k., kurios sūnus Saulėnas Vytautas slapstosi nuo sovietų valdžios organų, jo mamos ir brolio Saulėno Zigmo pokalbyje jie kalbėjo, kad Saulėnas Vytautas gyvena Vilniaus mieste. 1948 m. balandžio 13 d. pokalbyje Zigmas papasakojo, kad jo sesuo Saulėnaitė Nastutė kartą per dvi savaites veža produktus broliui Vytautui, tačiau, kur pastarasis gyvena, Zigmas nepasakė.
Aš asmeniškai pats ne kartą mačiau, kada Saulėnaitė Nastutė ruošė maisto produktus aukščiau išvardintiems asmenims. Į mano klausimą, kur jūs ruošiatės, ji atsakė, kad veža produktus Vytautui ir Vladui į Vilnių.
Papildyti daugiau neturiu ką.
Mano pranešimo protokolas surašytas teisingai ir man perskaitytas balsu.
priėmė: Leitenantas Ostapenko (...)
Trakų apskr. MGB viršininko pavaduotojas pasirašė 1948 metų balandžio 02“.
………..................
Kad sovietinės vidaus reikalų ir saugumo tarnybos intensyviai ieškojo Vytauto Saulėno, kuris vis išsprūsdavo iš jų organizuotų pasalų, rodo ir KGB pažyma su žyma „ypatingai slaptai“.
„1950 m. sausio 30 d.
PAŽYMA
Išduota apie tai, kad Saulėnas Vytautas, būdamas Valkininkų vidurinės mokyklos mokinys, 1947 m. buvo antisovietinės nacionalistinės organizacijos narys, sukurtos Voverės Vytauto, Vlado pagal ginkluotos nacionalistinės grupuotės vado pravarde „Šermukšnis“ nurodymus (Šermukšnis – Jonas Kazlauskas). Minėtoji organizacija užsiėminėjo antisovietinių lapelių platinimu, taip pat informacijos rinkimu apie garnizoną, liaudies gynėjų ir milicijos skaičių, kurią perduodavo gaujos vadui „Šermukšniui“.
Tiesioginį ryšį su gaujos vadu „Šermukšniu“ turėjo Voveris V.V.
1947 m. spalio mėn. areštuoti ir nuteisti šios antisovietinės organizacijos nariai – Milašius Antanas Nikodimo ir Voveris Vytautas Vlado, o Saulėnas Vytautas, bijodamas arešto, perėjo į nelegalią padėtį ir įstojo į ginkluotą nacionalistinę gaują.
Vadovaujantis agento „ogurec“ duomenimis, Saulėnas V.S. buvo įtariamas teroristinio akto įvykdymu 1948 rugpjūčio mėn. prieš Valkininkų vidurinės mokyklos direktorę, K.A. (Trakų apskrities Darbo žmonių deputatų tarybos deputatę).
Archyve yra Saulėno V. S paieškos byla.“
Pažyma pasirašyta įgalioto KGB prie LSSR Ministrų Tarybos majoro.
Vienos iš vyriausiųjų sesers dukterų, Vytauto dukterėčios, prisiminimų
„Gyvenome gretimame Čižiūnų kaime, mano mamą kartais kviesdavo į Valkininkus atpažinti partizanų kūnų, vis tikėjosi, kad bus atpažintas ilgai ieškomo Vytauto kūnas. Prisimenu, kaip Vitas jau slapstydamasis kartais užsukdavo pas mus į namus. Tėvai dirbdavo laukuose, o aš su broliais buvome namie. Buvome dar vaikai, įleisdavome savo dėdę pro langą į namus, jis pavalgydavo ir išeidavo pėsčias į Dargužių kaimą ar kitur. Taip pat ji prisiminė ir paminėjo, kaip Vytautas kalbėjo apie teroristinį aktą prieš mokyklos direktorę, nes buvo kalbama, kad tai jis padarė. Vitas sakė, kad kam jam to reikia, jis pats dar mokėsi toje gimnazijoje, ir jinai pasakodama paminėjo kitus asmenis, kurie įvykdė minėtąjį aktą, dėl kurio Vytautas KGB buvo ieškomas.“
Iš kitos, tuo metu aštuonmetės dukterėčios, vyriausiojo brolio dukters, vaikystės prisiminimų
„Kažkodėl labai gerai aš juos prisimenu Vitą ir Vladą, nors dar buvau vaikas. Gražūs, geri linksmi vyrai buvo, užsiėminėdavo su mumis. Vitas vis rodydavo triuką su kiaušiniu – įsidėdavo visą kiaušinį į burną ir jį pradangindavo, gal „prarydavo“, suvalgydavo, nežinau kaip jis tai padarydavo, bet mums vaikams – palikdavo labai didelį įspūdį.“
Mažai yra likusių gyvų giminaičių, kurie matė ir pažinojo Vytautą, kurie gali pasakyti koks jis buvo kaip asmenybė, kaip žmogus. Iš šio prisiminimo galima spręsti, kad jaunuolis mylėjo vaikus, užsiminėjo su jais, gaila, tačiau pačiam nebuvo lemta nei sukurti šeimos, nei turėti vaikų, netgi nebuvo galimybės turėti jaunystę - žuvo būdamas 24 metų.
Ta pati jo dukterėčia prisimena, kaip kartą atėjo į namus Vytautas su grupe vyrų. Tėvai vaikus susodino ant pečiaus, o atėjusieji buvo pavalgydinti ir pagirdyti. Džiaugiasi, kad tuo metu viskas gerai baigėsi, stribai nesužinojo, neužpuolė ir neiššaudė, būtų nukentėję visi. Ji mini, kad vienas stribas kaime buvo ne toks ir blogas - įspėdavo mamą, kada bus vežimas į Sibirą, tuomet jie visa šeima slapstydavosi, nes tikriausiai būtų išvežę ir jų šeimą.
Jos brolis prisimena tėvo pasakojimą, kaip ateidavo stribai pas juos į namus, išsivesdavo tėvus į kiemą ir pradėdavo šaudyti jiems virš galvų, gąsdindami, kad nušaus, reikalaudami pasakyti, kur yra Vytautas Saulėnas.
Masiškai buvo vykdomas žmonių sekimas, netikėtos, niekšiškos išdavystės, kurias sekė paieškos, miškų „šukavimai“ ir partizanų naikinimas visos šalies mastu. Kaip kad sovietinio saugumo užverbuotas poetas Kostas Kubilinskas 1949 m. kovo 7 d. kartu su kitu agentu Adolfu Skinkiu Kalesninkų miške savo rankomis nušovė miegantį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labėną - Kariūną bei išdavė žinomas partizanų slėptuves. Išduoti K. Kubilinsko žuvo ne vienas partizanas. Lionginas Baliukevičius – Dzūkas savo dienoraštyje, analizuodamas jų poelgius, rašo: „Tokios niekšybės, tokio velniško išdavimo dar nebuvo partizanų istorijoje. Judas šiuo atveju būtų toli pralenktas.“ Kaip buvo minėta, Vytautas Saulėnas taip pat žuvo 1950 metais, kai, išdavus buvimo vietą, buvo suorganizuota čekistų apsuptis.
Visus įvykius patvirtina ir ištraukos iš LSSR komunistų partijos Centro komiteto biuro ataskaitos, parengtos jo pirmininko M. A. Suslovo, Vilniuje, 1945 m. liepos 1 d. apie KP CK biuro darbą Stalinui:
„(...) pradėdamas darbą LSSR komunistų partijos CK biuras susidūrė su labai sudėtinga situacija, nes itin dideliu mastu vyksta banditizmas, buržuazinių - nacionalistinių ir buožių elementų – teroras prieš partinius - sovietinius aktyvistus, svarbiausių sovietų valdžios įvykių, tokių kaip žemės reforma, žemės ūkio produktų supirkimas, miško kirtimas ir kt., sabotažas.“
Ten pat dėsto: „(...) buržuaziniai nacionalistai Lietuvoje sukūrė keletą slaptų sukilėlių organizacijų: „Lietuvių aktyvistų frontas“ (LAF), „Lietuvos išlaisvinimo komitetas“ (VLIK), „Lietuvos nacionalinis frontas“, „Geležinis vilkas“, „Laisvės kovotojai“, „Lietuvos laisvės armija“ („LLA“) ir kt. Masyviausia, organizaciškai stipriausia ir labiausiai sąmoksliška iš šių sukilėlių organizacijų yra „LLA“, kuriai vadovauja Vyriausiasis štabas, o periferijai ir gaujoms vadovauja rajonai. <...> Buržuazinis-nacionalistinis pogrindis labai suintensyvino savo veiklą prieš SSRS <...>, savo tikslu išsikeldamas Lietuvos atsiskyrimą nuo SSRS ir buržuazinės respublikos bei režimo, egzistavusio Lietuvoje valdant Smetonai, atkūrimą. <...> Socialinė bazė, ant kurios „LLA“ ir kitos kontrrevoliucinės nacionalistinės sukilėlių organizacijos formuoja savo gaujas, yra: buožės (kurių sluoksnis Lietuvos kaime visada buvo labai stiprus), buvę dvarininkai ir vokiečių kolonistai, gestapo agentai, buvę Lietuvos buržuazinės armijos karininkai, globotiniai ir bendrininkai vokiečių, reakcinga inteligentijos dalis, taip pat asmenys, kurie vengė šaukimo į Raudonąją armiją. Buržuazinį-nacionalistinį pogrindį stipriai remia ir globoja katalikų dvasininkija, kuri daro didelę įtaką Lietuvos gyventojams.“
Ataskaitoje Suslovas iškelia klausimą - kas paaiškina rimtą buržuazinių-nacionalistinių gaujų suaktyvėjimą? Ir čia pat paaiškina:
„Pagrindinė priežastis yra ta, kad įskaudinus buožes ir buržuazinius-nacionalistinius elementus griežtu žemės įstatymo įgyvendinimu, grūdų pirkimu, gamybos rėmimu vargšams, gerai žinomais politiniais demaskavimo darbais ir kitomis priemonėmis, priešui nebuvo parodyta mūsų tikroji jėga. Vien žemės sklypų konfiskavimas paveikė beveik 31 000 buožių ūkių. NKVD kariuomenės skaičius per šį laikotarpį smarkiai sumažėjo. Turėti NKVD kariniai daliniai dėl didelio autotransporto trūkumo ir beveik nuolatinio benzino nebuvimo nebuvo labai mobilūs ir todėl didžiąja dalimi nustojo būti pavojingi banditų grupuotėms, kurios perėjo prie naujos veikimo taktikos, paprastai mažomis grupėmis, iš už kampo.“
Štai kelios ataskaitoje nurodomos priemonės naudojamos kovai su antisovietinėmis pažiūromis:
„Draugo Berijos nurodymu į Lietuvą atvyko bendražygiai Kobulov ir Apolonov. Jie parengė detalų čekistų-karinių operacijų ir nacionalistinio pogrindžio demaskavimo planą <...> vykdomos kompleksinės priemonės, skirtos buržuaziniam-nacionalistiniam pogrindžiui ir gaujoms demaskuoti ir nugalėti, pradeda duoti teigiamų rezultatų. NKVD - NKGB organai gerokai suaktyvino žvalgybinį darbą ...“.
Taip pat paminima ir propagandos jėga:
„(...) komunistų partijos nariai ir „svarbiausi respublikos darbininkai, tarp jų bendražygiai Sniečkus, Gedvilas ir Paleckis, spaudoje ir kalbose CK plenariniuose posėdžiuose, LSSR Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ir daugelyje respublikinių darbininkų konferencijų ne kartą sakė kalbas ir pranešimus, demaskuojančius buržuazinių nacionalistų veiklą. Visame masiniame propagandos darbe tarp gyventojų ypatingas dėmesys buvo skiriamas buržuazinių nacionalistų ir jų ideologijos demaskavimui. <...> Visose respublikos apskrityse ir valsčiuose buvo sukurti ir gerokai sustiprinti naikinimo batalionai iš partinių - sovietinių aktyvistų...“
Visi suprantame, kad šioje kovoje už Lietuvos laisvę jėgos buvo nelygios, o kovai priešas naudojo sveiko žmogaus protu nesuvokiamus būdus. Žuvo daugybė jaunų, stiprių Lietuvos sūnų, o kur buvo numesti ar užkasti daugumos jų kūnai, nėra aišku iki šiol.
Pabaiga. Pradžia Nr. 78, 80