Metalo supirktuvės priima daugelį buitinės technikos gaminių, tačiau ne visi žino, kokias jų dalis galima perduoti, kaip tai daryti tinkamai ir kodėl tai verta daryti atsakingai. Šiame straipsnyje aptarsime, ką galima priduoti iš buitinės technikos, kaip pasiruošti tokiam procesui ir kodėl perdirbimas yra naudingas tiek žmogui, tiek aplinkai.
Kokius prietaisus galima priduoti?
Metalo supirktuvės priima įvairius buitinės technikos prietaisus – nuo didžiųjų iki smulkiųjų. Didžiausią metalo kiekį turi šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės, orkaitės ir indaplovės. Šių prietaisų korpusai dažniausiai gaminami iš plieno, todėl jie turi reikšmingą metalo vertę. Taip pat vertingos gali būti jų vidinės dalys – būgnai, laikikliai, šilumokaičiai ar varikliai.
Šaldytuvai dažnai turi ne tik plieno korpusus, bet ir aliumininius ar varinius vamzdelius, kurie naudojami šaldymo sistemose. Skalbimo mašinos turi metalinius būgnus ir elektrinius variklius su vario apvijomis, o viryklės – plieninius rėmus ir kaitinimo elementus. Indaplovės ir džiovyklės taip pat turi nemažai metalo – nuo vamzdelių iki laikiklių bei varikliukų. Net tokie prietaisai kaip mikrobangų krosnelės ar elektriniai virduliai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo daugiausia plastikiniai, turi metalinių konstrukcijų, grotelių ar šilumokaičių.
Smulkesnėje buitinėje technikoje – pavyzdžiui, maišytuvuose, dulkių siurbliuose ar kavos aparatuose – taip pat galima rasti metalinių detalių. Nors jų kiekis mažesnis, šie prietaisai turi varinius laidus, metalinius sraigtus, laikiklius ar nerūdijančio plieno elementus. Kai kurie elektroniniai įrenginiai, tokie kaip kompiuteriai, televizoriai ar monitoriai, papildomai turi ir vertingų spalvotųjų metalų, įskaitant varį, aliuminį ar net nedidelius tauriųjų metalų kiekius – sidabrą ir auksą, kurie naudojami jungtyse bei plokštėse.
Kokie metalai vertingiausi?
Metalo supirktuvės paprastai išskiria dvi pagrindines kategorijas – juoduosius ir spalvotuosius metalus. Juodieji metalai – tai plienas ir geležis, kurių daugiausia yra didžiuosiuose prietaisuose. Nors šie metalai nėra labai brangūs, jų svoris dažniausiai kompensuoja vertę. Spalvotieji metalai, tokie kaip varis, aliuminis, žalvaris ar nerūdijantis plienas, vertinami brangiau. Vario apvijos iš variklių, aliuminio radiatoriai iš kondicionierių, žalvariniai jungikliai ir nerūdijančio plieno korpusai gali duoti gerokai didesnį atlygį nei paprastas plienas.
Kai kurie elektronikos įrenginiai turi ir labai mažus, bet vertingus kiekius tauriųjų metalų. Pavyzdžiui, auksas ar sidabras naudojamas kompiuterių plokštėse, jungtyse ir kontaktuose. Nors jų kiekis viename įrenginyje minimalus, surinkus daugiau prietaisų, šių medžiagų vertė gali būti reikšminga. Dėl šios priežasties kai kurios supirktuvės specializuojasi elektronikos atliekų perdirbime.
Kaip paruošti buitinę techniką priduoti?
Kad metalo supirkėjai galėtų priimti buitinę techniką, ją būtina tinkamai paruošti. Pirmiausia reikia pašalinti dalis, kurios netinkamos perdirbimui – plastikinius korpusus, guminius sandariklius, stiklinius elementus ar elektronines plokštes. Jei prietaisas turi skysčių – pavyzdžiui, šaldytuve yra freono, o kondicionieriuje – alyvos, juos turi išimti tik specialistai. Tokie skysčiai yra pavojingi aplinkai, todėl jų negalima išleisti savarankiškai.
Didelius prietaisus verta išardyti į mažesnes dalis – taip bus lengviau juos transportuoti ir pasverti. Jei turite įrankius, galite patys išmontuoti variklius, radiatorius, dureles ar korpusus. Kai kurios metalo supirktuvės siūlo nemokamą buitinės technikos išvežimą – ypač jei jos kiekis didesnis. Tokiu atveju pakanka susitarti telefonu ar internetu ir darbuotojai viską paima iš namų.
Svarbu pasirūpinti saugumu – naudoti pirštines, apsauginius akinius ir užtikrinti, kad prietaisas būtų atjungtas nuo elektros ar dujų. Jei technika labai sena, gali būti aštrių metalo kraštų, todėl geriau neskubėti ir dirbti atsargiai.
Kainos ir supirkimo sąlygos
Metalo supirkimo kainos Lietuvoje svyruoja priklausomai nuo metalo rūšies, švarumo ir rinkos situacijos. Plienas paprastai vertinamas pigiausiai – apie keliasdešimt eurų už toną, tačiau spalvotieji metalai, ypač varis ir žalvaris, gali būti keliolika kartų brangesni. Supirkėjai taip pat vertina, ar metalas nėra užterštas – kuo jis švaresnis, tuo didesnę kainą galite gauti.
Vertėtų iš anksto pasidomėti kainomis. Dalis įmonių, pavyzdžiui, Ekoterra, skelbia viešus metalo kainoraščius ir nuolat juos atnaujina pagal rinkos pokyčius. Tai leidžia pasirinkti tinkamą laiką priduoti metalo atliekas, kai kainos yra palankesnės.
Kitas svarbus aspektas – teisėtumas. Pagal galiojančius teisės aktus, metalo supirktuvės privalo registruoti priimamus kiekius ir išduoti dokumentus apie atliekų priėmimą. Tai garantuoja, kad metalas tvarkomas pagal aplinkosaugos reikalavimus. Kai kuriais atvejais, ypač jei pristatoma didesnė suma, gali būti prašoma asmens tapatybės dokumento.
Kaip vyksta perdirbimo procesas?
Nors dauguma gyventojų mato tik pirmą žingsnį – metalo pridavimą – iš tikrųjų perdirbimo procesas yra sudėtingas ir apima kelias fazes. Pirmiausia supirktuvėje metalas pasveriamas ir rūšiuojamas pagal tipą – plienas, aliuminis, varis ar žalvaris. Po to atliekos keliauja į specialius smulkintuvus, kuriuose prietaisai išardomi į mažesnes dalis.
Tada metalas atskiriamas nuo kitų medžiagų naudojant magnetus ar srovių separatorius. Feritiniai (magnetiniai) metalai, tokie kaip geležis, ištraukiami magnetais, o neferitiniai, kaip aliuminis ar varis, atskiriami naudojant elektromagnetinius laukus. Švarus metalas vėliau lydomas ir perdirbamas į naujus gaminius – plieno lakštus, vamzdžius ar kitas žaliavas.
Perdirbtas metalas tampa žaliava naujai gamybai. Tai leidžia sutaupyti iki 80 % energijos, palyginti su naujo metalo gavyba iš rūdos. Be to, taip sumažinamas CO₂ išmetimas ir mažiau teršiama aplinka.
Aplinkosauginė nauda
Metalo perdirbimas – vienas efektyviausių būdų mažinti atliekų kiekį sąvartynuose ir tausoti gamtos išteklius. Kiekvienas perdirbtas kilogramas plieno ar aliuminio reiškia, kad tiek pat mažiau reikia išgauti iš žemės gelmių. Tai ypač svarbu, nes metalų gavyba reikalauja daug energijos, vandens ir cheminių medžiagų.
Be to, perdirbimas padeda mažinti aplinkos taršą. Pavyzdžiui, jei šaldytuvai ar oro kondicionieriai būtų išmetami kartu su freonu, šis dujinis junginys galėtų patekti į atmosferą ir prisidėti prie ozono sluoksnio nykimo. Tinkamai sutvarkant buitinę techniką, šie pavojingi komponentai surenkami ir neutralizuojami.
Kiekvienas gyventojas, priduodamas buitinės technikos metalo atliekas, prisideda prie švarios aplinkos kūrimo. Net ir mažas kiekis, atrodytų, nereikšmingų metalinių detalių, gali tapti dalimi didesnio tvarumo rato, kai šios medžiagos virsta naujais gaminiais, o ne šiukšlių krūvomis.
Išvados
Buitinė technika, kuri baigė savo tarnavimo laiką, neturėtų tapti našta aplinkai. Dauguma jos dalių – ypač metalinės – gali būti perdirbtos ir vėl panaudotos naujų gaminių gamybai. Priduoti tokias atliekas į metalo supirktuvę – tai ne tik galimybė užsidirbti, bet ir sąmoningas žingsnis link tvarios kasdienybės.
Svarbiausia – žinoti, kokias dalis galima priduoti, kaip tinkamai paruošti prietaisus ir kur kreiptis. Supirkėjai mielai priima įvairius buitinės technikos metalus, o dalis jų net siūlo nemokamą išvežimą ar papildomas paslaugas. Kiekvienas mūsų gali prisidėti prie to, kad senas metalas taptų nauja žaliava, o mūsų miestuose sumažėtų atliekų kalnai.
Tad kitą kartą, kai jūsų skalbimo mašina ar šaldytuvas nustos veikti, pagalvokite – galbūt tai ne atlieka, o vertinga žaliava, kurios kelias tik prasideda iš naujo.