Ir visgi Dzūkijos meistrų gildija Lankininkų kaime, Varėnos rajone, stato burinę sielininkų valtį ir ketina ateinančią vasarą surengti sielininkų ekspediciją – nuplukdyti medieną nuo Lankininkų per Merkinę, Nemunaitį, Balbieriškį, Birštoną iki Rumšiškių, Lietuvos etnografijos muziejaus.
Lankininkuose meistrai dirba tik savaitgaliais
Dzūkijos meistrų gildijai savigarbą pakurstė faktas, kad 2022 m. į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialaus paveldo sąrašą buvo įtraukta sielininkystė, o Europos sielininkų asociacija jau vienija 13 šalių, tarp kurių ir mūsų kaimynės – Latvija bei Lenkija. Ši tradicija dar neužmiršta ir Lietuvoje. Tad meistrai užsimojo pirmiausia pastatyti burinę sielininkų valtį, o tada jau išbandyti ir sielių plukdymą.
Medžio meistrai Dalius Jonaitis (kairėje), Saulius Sakalas ir patyręs laivų statytojas iš Žemaitijos Vaidotas Bliūdžius
Spalio mėnesį Lankininkų kaime, medžio meistro Daliaus Jonaičio sodyboje buvo surengtas pradėtų darbų pristatymas. Daugiau kaip 6 metrų ilgio valties dugnas jau sukonstruotas. Susirinkusiems pademonstruota, kaip kaitinant ir garinant ilgas plačias lentas jos yra lenkiamos ir dedamos prie valties šonų. Konsultantu meistrai pasikvietė ne vieną senovinio laivo kopiją pagaminusį meistrą iš Žemaitijos Vaidotą Bliūdžių. Prie sielininkų valties kūrimo dirba ir gerai žinomas medžio meistras Saulius Sakalas.
Prie 6 metrų ilgio valties dugno konstruojami bortai
Tačiau sumanymas būtų nevisiškai įgyvendintas, jei pastatytas laivas niekur neplauktų. Todėl Dzūkijos meistrų gildija jau galvoja apie senojo amato – sielininkystės – pažinimo ir atkūrimo ekspediciją Nemunu iki Rumšiškių. Šiame kelyje numatomi sustojimai, sielininkystės amato pristatymai. Plukdomus sielius lydės naujoji sielininkų valtis. 150 km atstumą iki Rumšiškių Merkiu ir Nemunu planuojama nuplaukti per 5–6 dienas.
Sielininkų burinė valtis statoma, remiantis Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos brėžiniais
Renginyje dalyvavusi, filmą apie sielininkystę komentavusi ir šios tradicijos istoriją pristačiusi architektė, architektūrologė, tyrinėjanti tradicinę medinę architektūrą, dr. Rasa Bertašiūtė (Lietuvos etnografijos muziejus) sakė, kad planuojama ekspedicija bus praktiškai patikrintos sielininkystės galimybės. Įdomu, per kiek laiko, kiek medienos bus nuplukdyta iki Rumšiškių, kokia viso to ekonominė nauda, kaip seksis valdyti sielius ir pan. „Bus galima daug ką patik-rinti, paskaičiuoti. Pavyzdžiui, sielininkai yra pastebėję, kad vandeniu atplukdyta mediena yra kokybiškesnė, ją ne taip puola kenkėjai, – pasakojo R. Bertašiūtė. – Daugelyje šalių, kurios įsijungusios į sielininkų asociaciją, sielininkystė tapo įdomia atrakcija turistams.“
Projekto koordinatorius Valdas Kavaliauskas tiki, kad sielininkų valtis bus pastatyta laiku
Rumšiškėse, baigus sielininkų ekspediciją, vyks tradicinės medžio dirbtuvės–stovykla.
Rasa Bertašiūtė pristatė sielininkystės istoriją ir šio amato įdomybes
Tikimasi, kad po sielininkų ekspedicijos Lietuvai jau bus realiau galvoti apie stojimą į Europos sielininkų asociaciją. Juk mes turime gilias šio amato šaknis. Sielininkystė – senasis lietuvių vandens transporto amatas, susijęs su Dzūkijos upėmis ir žmonių gyvenimo būdu. Šis amatas ypač klestėjo miškingoje Dzūkijoje, Nemuno, Merkio, Ūlos bei kitų pietų Lietuvos upių pakrantėse, iš čia mediena buvo plukdoma į Nemuno žiotis ir toliau – į Karaliaučių.
Sielininkų valtis statoma iš gana plačių lentų
Ekspedicijos iniciatoriai ir organizatoriai – asociacija „Merkio slėnio HUB“, Dzūkijos meistrų gildija. Projekto part-neriai – Lietuvos etnografijos muziejus, Merkinės krašto muziejus, Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos turizmo ir verslumo ugdymo centras „Korys“, UAB „Edjusta“/EJ Baltic, UAB „Dzūkijos mediena“, tradicinių istorinių laivų asociacija TILA, asociacija VIVA SOL.
Lankininkai – kaimas prie Merkio senvagės