Kartu su palaikais buvo aptiktas labai jautrus radinys – dailus vestuvinis žiedas, kurio viduje išgraviruota: ,,G.R. 1943-11-13“, akiniai tamsiais stiklais ir keletas sagų, o netoliese ispaniškos gamybos mažo kalibro šovinių.
Anot liudininkų, tris vokiečių karius sovietų kareiviai nušovė 1944-ųjų liepą ir paliko pačiame Karpiškių kaime, o vietos gyventojai kūnus slapčia sudėjo vežimą ir atvežę netoli kaimo kapinaičių užkasė.
Paieškas vykdė Kultūros vertybių globos tarnybos archeologai, vadovaujami archeologo dr. Lino Kvizikevičiaus, jiems talkino tarnybos savanoriai. ,,Dedam visas pastangas patikrinti liudininkų informaciją apie palaidotus tris asmenis ir jų ieškoti, bet kol kas radome tik vieno. Bet ir šie vieni atkasti palaikai yra didelis įvykis, nes atkasta dar viena istorija. Lietuvoje esame vienintelė tarnyba, ieškanti vokiečių karių palaikų. Lietuvoj jų nesurasta dar apie dešimt tūkstančių. Iškasę palaikus, juos perduosim antropologams, o kai šie atliks antropologinius tyrimus, palaikai bus palaidoti Vilniuje‘‘, – pažymi Linas Kvizikevičius.
Kasinėjimuose dalyvaujantis šios tarnybos specialistas ekshumatorius Mantas Trinkūnas sakė, kad ir šiuos, ir kitus palaikus atkasus, lydi dvilypiai jausmai. ,,Apima gailestis, kad karas nusinešė tiek daug gyvybių, kad šis karys toks jaunas turėjo žūti ir atgulti amžiams svetimoje žemėje. Pagal pirminį vaizdą jis yra apie trisdešimties-trisdešimt penkerių metų amžiaus. Bet tuo pačiu ir džiaugiamės, kad dar vienas karys bus perlaidotas į Vilniaus Vingio parko karių kapines ir amžinojo poilsio atguls šalia savo kovos draugų“.
Galimą vokiečių karių užkasimo vietą parodė Karpiškių kaimo gyventojai Bronius Jurgelevičius ir Laura Jurgelevičiūtė. Prieš keletą metų jiems šią vietą prieš pat savo mirtį parodė šviesaus atminimo kaimo gyventojas Petras Jakučionis, kuris šį tragišką įvykį atsiminė, nes jam tuo metu buvo devyneri metai. ,,Mes seniai žinojom, kad netoli kaimo yra užkasti vokiečiai. Mano žmona prisimena, kad kai maža būdama pro šią vietą su močiute eidavo į bažnyčią, močiutė pasakodavo, kad čia užkasti vokiečiai ir visada liepdavo persižegnoti, bet niekam nesakyti. Bet tikslios vietos nežinojom. Kai liudininkas parodė, šią vietą pažymėjome, dažais paženklinom krūmus“, – sakė Bronius Jurgelevičius.
,,Mama prisimena, kad jos močiutė Ieva Saulėnienė pasakodavo, kad kai vokiečių kariuomenė traukėsi, šie trys kariai atsiliko. Jie slapstėsi, pas močiutę ir kitus kaimo žmones ateidavo prašyti pavalgyti – tik pieno, bulvių, duonos. Kadangi sovietų kariai žinojo apie besislapstančius, patykojo ir sugavo. Kai juos vedėsi, rusai užėjo pas močiutę paprašyti atsigerti vandens. Mamos močiutė paklausė, gal gali belaisviams duoti atsigerti pieno. Rusai leido pieno atsigerti, bet pasakė, kad nėra reikalo, nes vokiečiais vis tiek atsikratys. Juos sušaudė dienos metu vidury kaimo. Mama prisimena, kad močiutė jų labai gailėjo, dažnai minėdavo, kad buvo labai mandagūs jauni vyrai. Mūsų šeima nenorėjo, kad ši istorija nugrimztų į nežinomybę. Prieš keletą metų apie tai papasakojom archeologui Linui Kvizikevičiui. Šiandien mūsų šeimai labai jaudinanti diena. Labai džiaugiamės, kad surasti nors vieno iš jų palaikai‘‘,–pasakojo Laura Jurgelevičiūtė.
Atkasant palaikus dalyvavęs Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos (Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge e. V.) atstovas Lietuvoje Algimantas Kutanovas sakė, kad visam pasaulyje dar nesurasta apie milijoną vokiečių karių palaikų. Mantas Trinkūnas paminėjo, kad pagal liudininkų parodymus tarnybos komanda rytoj (lapkričio 9 d. – red.) vokiečių karių palaikų ieškos Varėnos rajone šalia sienos su Baltarusija.