Įmonė, kuri „viską pastatė“
UAB „Varėnos statyba“ buvo įregistruota 1993 metais, reorganizavus Varėnos kilnojamąją mechanizuotą koloną (KMK), įkurtą dar 1965-aisiais. Nuo 1968 iki 1993 metų Varėnos KMK vadovavo dabar jau šviesaus atminimo Vytautas Aleksandras Vinickas, tapęs ir pirmuoju „Varėnos statybos“ generaliniu direktoriumi (vėliau dirbo bendrovės valdybos nariu), po to šį vadovaujamą postą perėmė pagrindinis bendrovės akcininkas Vytas Valentukevičius. 2015 metų pabaigoje internetinis naujienų portalas www.statybunaujienos.lt iš abiejų įmonės vadovų, buvusio ir tuometinio, paėmė išsamų interviu apie jų nuveiktus darbus per tą pusšimtį metų Varėnoje bei visame rajone ir paskelbė straipsnį, pavadintą „Varėnos statybos“ vadovai: žmonės nori dirbti, kai su jais daliniesi darbo vaisiais“. Štai kas tame straipsnyje apie tuos darbus buvo parašyta prieš 10 metų (cituojame).
„Būtų neteisinga sakyti, kad grybų sostine tituluojama Varėna iš palyginti nedidelio, bažnytkaimį primenančio miestelio į gražų šiuolaikišką rajono centrą išaugo šių dviejų vyrų akyse. Teisinga būtų sakyti taip: būtent jie viską ir pastatė – ligoninę, kelias mokyklas bei vaikų darželius, daug kitų pastatų ir beveik 90 daugiabučių. O dar tiksliau – įmonė, kuriai jie vadovavo ir vadovauja.“
Valstybės atsargos rezervo sandėlių statyba karo atvejui
„Vyrai vienas per kitą pasakoja, kaip buvo statomos Merkinės tarybinio ūkio kiaulidės ir apylinkės administracinis pastatas, Matuizų tarybinio ūkio karvidžių ir kiaulidžių kompleksai, grūdų, trąšų sandėliai, mokyklos, poliklinika, vaistinė, ligoninė, rajono kultūros namai, vaikų lopšeliai darželiai, profesinė technikos mokykla, sviesto gamykla, pūkų ir plunksnų fabrikas, rajoninė katilinė, autobusų stotis, duonos kepykla, dirbtuvės, nauja KMK gamybinė bazė ir kiti objektai. Nemažai jų ir dabar tebeveikia.“
1978 metais pastatyta Varėnos „Ryto“ vidurinė mokykla
„Bet prisimindamas vadinamojo valstybės atsargos rezervo sandėlių („pašto dėžutės“-aut.) statybą V. A. Vinickas kaip mat surimtėja. Toks objektas 1967 metais Lietuvoje buvo statomas pirmą kartą (...)“
„Miške reikėjo pastatyti keturis 360 metrų ilgio ir 36 metrų pločio pastatus, taip pat administracinį pastatą, dirbtuves. Aikštelės paviršius, iškirtus medžius, buvo nelygus, o mes turėjome padaryti pamatus sandėlių kolonoms, kurios sveria po 64 tonas. Užsakovė buvo Ryga, objektas iš dalies karinis – ten karo metu buvo planuojama tankus laikyti, todėl grindys turėjo būti labai tvirtos. Be to, sandėlių dugnas virš žemės paviršiaus pakilęs 5-6 metrus, o visą tarpą reikia užpildyti gruntu. Mes lyginom, pylėm žemę, „trombavom“, kvietėme mokslininkus, kad nustatytų, ar atlaikys tie pamatai. Net į Estiją, kur toks objektas jau buvo pastatytas, važiavome pasižiūrėti. Reikėjo pasukti galvą, kaip viską padaryti, - pasakoja veteranas ir priduria: - Dabar aš suprantu, kad tai buvo sudėtingas objektas, bet tada man viskas gana paprasta atrodė – reikia, ir pastatysim, kas gi čia yra. Jaunesni žmonės drąsesni“.
Iš „mažiuko bažnytkaimio“ išaugino nemažą miestą
„Vien 1980-aisiais net trys šios įmonės pastatyti objektai – Varėnos vidurinė mokykla, autobusų stotis ir architektų administracinis pastatas – apdovanoti TSRS liaudies pasiekimų parodos medaliais, o tuomečiam vadovui V. A. Vinickui 1978-aisiais suteiktas Nusipelniusio statybininko vardas“.
„Bet labiausiai jis džiaugiasi, kad įmonė pastatė nemažai gyvenamųjų namų. (...) Per metus įmonė, kurioje apie 1970 metus dirbo maždaug 400 žmonių, vidutiniškai pastatydavo po keturis 40-ies butų namus.“
Prie Varėnos kultūros centro „Varėnos statybos“ darbuotojai 2015 metais
„Įmonė ir dabar (2015 metais –aut.) statytų daugia-bučius, nes būstų varėniškiams trūksta, bet niekas jų neužsako. Vyrai prisipažįsta, kad jiems šiek tiek apmaudu, jog per 25 nepriklausomybės metus Varėnoje pastatytas tik vienas daugiabutis, nors eilėje socialinio būsto laukia keli šimtai šeimų. Kita vertus, jie džiaugiasi, kad „iš mažiuko bažnytkaimio“ išaugino nemažą miestą.“
„Didžiąją dalį objektų mes pastatėme, o dešimtadalį – TSO. Beveik 90 procentų Varėnos V. A. Vinicko pastatyta, - į klausimą, kaip šio miesto veidą pakeitė viena seniausių čia veikiančių įmonių, atsako V. Valentukevičius.“
„Įmonė, kuri atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo reorganizuota į UAB „Varėnos statyba“, ir per sunkmetį sugebėjo išsaugoti senais laikais susikurtą techninę bazę. Dabar (2015 metais-aut.) joje yra transporto ūkis, įvairios statybinės mašinos ir mechanizmai, betono, smulkių gelžbetonio gamybos įrenginiai, stalių dirbtuvės, statybinių medžiagų parduotuvė. Išsaugojo varėniškiai ir kranus.“
„Bet kaip bus toliau – nežinia“
„Bendrovė, kurioje (2015 metais-aut.) dirba apie pusantro šimto žmonių, ne tik stato naujus namus, bet ir renovuoja senus pastatus – mokyklas, kultūros centrus, daugiabučius gyvenamuosius namus bei atlieka kitus statybos darbus visoje Lietuvoje“.
Tarp pastaruoju metu pastatytų objektų – (...) „Lukoil“ ir „Emsi“ degalinės Vilniuje, Ariogaloje, Varėnoje, 32 butų gyvenamasis namas Varėnos mieste. 2011 metais UAB „Varėnos statyba“ renovuotas daugiabutis Naujųjų Valkininkų gyvenvietėje buvo pripažintas geriausiai renovuotu namu Lietuvoje, o visi, kas pamato pastaruoju metu atnaujintus vaikų darželius ir kino teatrą, pastebi, kad darbai atlikti labai kokybiškai.“
„(...) V. Valentukevičius sezono metu kasmet įdarbina per šimtą aplinkinių kaimų gyventojų. Įmonė pati juos išmoko amato, o į darbą kasdien atsiveža ir po darbo namo parveža autobusu, kurį įsigijo už lėšas, skirtas vykdant Lietuvos darbo biržos Vietinių užimtumo iniciatyvų projektą(...)“.
„Bet yra vienas dalykas, dėl kurio skauda širdį, prisipažįsta V. Valentukevičius. Nors niekam nekelia abejonių namų, kuriuos bendrovė renovavo Valkininkuose bei Varėnoje, darbų kokybė, o įmonė dažnai laimi viešųjų pirkimų konkursus, kurie skelbiami po to, kai neatsiranda norinčių imtis darbo per CPO, dalyvauti darbų pirkimo konkursuose per šią organizaciją varėniškiai negali.“
„Štai ir dabar, sako jis, žmonės dirba įtemptai, bet kaip bus toliau – nežinia, nes užsakymų 2016-iems metams kol kas nedaug.“
Darbų yra, tik pelno mažai
Vis dėlto „Varėnos statybai“ pavyko gauti užsakymų bei dirbti pelningai ir 2016, ir 2017 metais.
Antai 2017 metais šios bendrovės generalinis direktorius V. Valentukevičius žurnalistams pasidžiaugė, jog „Varėnos statyba“ sugebėjo šiuolaikiškai ir kokybiškai renovuoti Valkininkų gimnaziją iki rugsėjo 1-osios, t. y. beveik trimis mėnesiais anksčiau nei numatyta pagal sutartį, kad mokiniams ir mokytojams nereikėtų skęsti statybinėse dulkėse. O siekdama tokio humaniško tikslo įmonė perdažė kone visas gimnazijos klases savo pelno sąskaita ir net buvo priversta skolintis pinigų iš banko.
Be to, tais pačiais 2017-aisiais „Varėnos statyba“, be Valkininkų gimnazijos renovacijos, dar rekonstravo Varėnos „Ąžuolo“ gimnaziją, VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę, dirbo prie Dargužių amatų centro atnaujinimo projekto, renovavo ir keletą daugiabučių namų Varėnos mieste. Tais metais įmonei pavyko išlaikyti ir visą suburtą kolektyvą – apie 85 darbuotojus.
Daugiausia nerimo „Varėnos statybos“ generaliniam direktoriui V. Valentukevičiui, kaip jis tuomet yra sakęs, kėlė viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios itin mažos įmonės, kurios pasiūlydavo labai mažą kainą, laimėdavo konkursus, bet negarantuodavo darbų tęstinumo, tad rinkos senbuviams, kokia buvo „Varėnos statyba“, belikdavo tik stebėti ne visada sėkmingą pradėtų projektų baigtį.
2017 metais, Lietuvos įmonių viešojo registro duomenimis, „Varėnos statybos“ apyvarta (t. y. gautos ir deklaruotos pardavimo pajamos per metus) siekė beveik 2 mln. eurų, nors grynojo pelno per tuos metus gauta palyginti mažai – vos 19,5 tūkst. eurų.
„Varėnos statybai“ iškelta bankroto byla
Deja, UAB „Varėnos statyba“ užsidirbtas grynasis pelnas vėlesniais metais tolydžio vis menkėjo ir, pavyzdžiui, 2020 metais tesiekė vos 1,4 tūkst. eurų, taip pat buvo įsiskolinta „Sodrai“ (apie 9 tūkst. eurų), nors bendrovės apyvarta tebeviršijo 1 mln. eurų.
Vis dėlto 2020 metais rajono savivaldybės organizuojamoje Verslo įmonių ir verslininkų apdovanojimo šventėje „Varėnos statybos“ generalinis direktorius V. Valentukevičius pelnė svarbiausią apdovanojimą – garbės ženklą „Už nuopelnus Varėnos kraštui“, kurį jam įteikė meras Algis Kašėta ir savivaldybės administracijos direktorė Vilma Miškinienė.
O jau 2021 metais vietoj pelno „Varėnos statyba“ patyrė 330 tūkst. eurų nuostolį, 2022-aisiais – beveik 400 tūkst. eurų nuostolį ir įsiskolino „Sodrai“ 35,4 tūkst. eurų. Be to, pardavimo pajamos tais metais irgi sumenko iki 405 tūkst. eurų, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (sudarę apie 553 tūkst. eurų) jau viršijo tuometinę realią bendrovės turto vertę (apie 544 tūkst. eurų). Tačiau bendrovėje dar tebedirbo 41 darbuotojas, per mėnesį vidutiniškai gaudami po šiek tiek didesnį nei 700 eurų atlyginimą.
Bet jau neilgai trukus, 2023 metų kovo 8 dieną Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs „Varėnos statybos“ vyriausiosios buhalterės prašymą, nutarė iškelti UAB „Varėnos statyba“ bankroto bylą ir paskyrė įmonės nemokumo administratorių.
Bendrovės vadovas: „Visi išbėgiojo, ir aš likau vienas“
„Merkio kraštas“, vos sužinojęs, kad ilgametei, rajone labai gerai žinomai ir vertinamai statybos bendrovei yra iškelta bankroto byla, pabandė prakalbinti „Varėnos statybos“ generalinį direktorių ir pagrindinį bendrovės akcininką V. Valentukevičių, kodėl taip atsitiko.
Tačiau 51-erius metus šioje bendrovėje išdirbęs V. Valentukevičius aiškiai nebuvo linkęs apie tai plačiai pasakoti, paminėjęs „15 procentų pabrangusias medžiagas“, užsakovus, kurie už tai neapmoka, „balkonų ir langų pakeitimą, kainavusį realiai 30 tūkst. eurų daugiau nei projekte“ bei kitas netikėtas išlaidas, nes „jei gerai darai, darai iš savo ir eini į nuostolius“, o „akcininkai nori pelno“.
„Įmonė turi apie 300 tūkstančių eurų skolų, bendrovės sąraše yra 34 akcininkai, 12 iš jų dalyvavo susirinkime ir nusprendė panaikint įmonės valdybą, atleist generalinį direktorių ir paskirt likvidatorių, - tuomet kalbėjo pašnekovas, tuo pačiu pasiguodęs, kad Lietuvoje „per šituos metus bankrutavo 240 statybos įmonių“. - Jei būtume pardavę valgyklą, viešbutį ir parduotuvę Krėvės gatvėj, būtume atsigavę, bet neatsirado pirkėjų. O akcininkai nieko nedarė, buhalterė viską paliko tuščią, Vinickas išėjo dirbt į savivaldybę, visi išbėgiojo, ir aš likau vienas...“
Beje, į V. Valentukevičiaus tuomet paminėtą Virmantą Vinicką, šiuo metu dirbantį rajono savivaldybės Turto valdymo skyriuje statybos inžinieriumi, jo tėvas, pirmasis „Varėnos statybos“ generalinis direktorius V. A. Vinickas prieš dešimtį metų dėjo daug vilčių.
Nenori to nė prisiminti
Kaip 2015 metais rašyta aukščiau minimame straipsnyje iš portalo www.statybunaujienos.lt , „vienas iš dviejų pono Vytauto Aleksandro sūnų Virmantas, taip pat baigęs VISI, dirba įmonėje direktoriumi statybai. Pasak V. A. Vinicko, „tegul pratinasi, kai mes su Vytu (Valentukevičiumi-aut.) pasitrauksim, jis turės viską perimti“.
Tad „Varėnos statybos“ bankroto aplinkybes „Merkio kraštas“ užvakar pabandė pasiaiškinti ir su šioje bendrovėje dirbusiu pirmojo jos generalinio direktoriaus sūnumi V. Vinicku, bet ir šis nebuvo kalbus.
„Visus finansinius dalykus, viską tvarkė Valentukevičius, jis buvo generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas, o mes neturėjom jokios įtakos, jokio žodžio, - paaiškino pašnekovas. – Atsitiko, kaip sakoma, gyvenimas. Buvo ir gero, ir nelabai, bet nenoriu to nė prisiminti...“
„Varėnos statybos“ bankroto procesas nuo 2023 metų kovo 8 d., kai Kauno apygardos teismas priėmė nutartį iškelti šiai bendrovei bankroto bylą, nusitęsė iki šių metų balandžio 8 dienos, kai įsiteisėjo to paties Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas pripažinti UAB „Varėnos statyba“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
Kaip rašoma paskutiniojo šio teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje, „iš nemokumo administratoriaus pateiktos galutinės bankroto ataskaitos nustatyta, kad bank-roto proceso metu įmonė gavo 146 291,43 Eur lėšų, liko nepatenkinta 537 088,96 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma“, „UAB „Varėnos statyba“ vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra“.