(XX a. pradžios kun. J Čapliko parašytas tekstas; kalba netaisyta-red.)
Yra sodžius Vilenskoj gub., Trakų paviete, Merkinės parap. Ant 10 viorstų nuo bažnyčios, kuri yra miestely Merkinėj. Arčiausia stancija geležinkelio yra Varėna, į kurią bus 6,5 mylios. Paprasta žmonių kalba lietuviška. Keliolika vyrų supranta lenkiškai ir maskoliškai. Abelnai senukai vyrai, jei nemoka lenkiškai ar maskoliškai, tai nors supranta. Visi seniai kalba poterius lenkiškai, o lietuviškai didesnė pusė jaunuomenės. Kalbėdami poterius lietuviškai ištaria gerai, ba mokinas jų daugiausiai iš lietuviškų knygų. Jaunuomenė mėgsta bažnyčioj melstis ant knygelių lietuviškų, o seni žmonės ant lenkiškų. Lietuviškų maldų knygelės maskoliškomis litaromis nėr jokios. Prie lenkiško griebiasi labjaus senieje, o prie maskoliško jaunieje. Moka skaityt žmonių 40: lietuviškai moka skaityt žmonių 34; maskoliškai 7, lenkiškai 18, vokiškai vienas; lotyniškas raides pažįsta 40 (daugiau); maskoliškas 9; gotiškas 1. Vyrų moka skaityt 22, o moterų 18. Vyrai moka rašyt lietuviškomis raidėmis 4, maskoliškomis 5, vokiškomis 1. Moterys rašyt nemoka. Vaikus išmokina lietuviškai skaityt tėvai, susiedai; pirma mokino „daraktorius“, bet nog 2 metų jau neima, ba bijo vyriausybės. Vaikai išsimokina rašyti „učiliščioj“. Raštuose žmonės vartoja daugiausia maskoliškas raides, o rašo laiškus visaip: lietuviškai, maskoliškai ir lenkiškai. Lietuviškai rašant laiškus daugiausiai vartoja maskoliškas raides. Jei kas skaito knygas, tai daugiausia dvasiškas, bet ir tų yra tiktai pas vieną davatką. Aš parsigabenau iš Tilžies apie 10 lietuviškų knygų ir tiktai 2 žmonėm duodu skaityt; teipgi turiu po kelis lietuviškus laikraščius: Vienybės lietuvninkų, Varpo, Ūkininko ir Apžvalgos. Apart manęs, nei svietiškų, nei dvasiškų, nei maskoliškų, nei lenkiškų knygų nėra pas nieką. Teipgi ir laikraščių jokių niekas sau neišrašo. Pas mus žmonės tamsūs, lietuviškas klausimas suvis yra menkai judinamas ir apie jį menkai ką pasakyt. Lietuviais jaučiasi tiktai 3 žmonės, kurie skaitė lietuv. laikraščius, o kiti apie tai nesirūpina: jiem vis tiek kuom esti. Dėl to, kad bažnyčioj ėmė vartoti lietuvišką kalbą neseniai, bus apie 6 metai, tai žmonės nelabai džiaugiasi, jog reikia numest skūrą lenkystės; seni žmonės papratę yra prie lenkystės.
Kunigo Juozapo Čapliko-Šimtakojo kapas Akmens bažnyčios (Varėnos r.) šventoriuje
Dėl ko lietuviškai verčia, jie nežino nieko. Ant maskolių, lenkų ir žydų žiūro su užmerktomis akimis. Iš mūs šalies tik vienas eina į ,,narodnoje učilišče“. Yra tiktai vienas pabaigęs 4 klases gimnazijos, kuris mislina eit į dvasišką seminariją. „Narodnojo učilišče“ pabaigęs yra tiktai vienas, o 3 tik po keletą metą joj buvę. Šitie jaunikaičiai mokitesni žiūri ant maskolių, lenkų ir žydų, kaip ant neprietelių. (Reikia už tai dėkavot liet. laikr.). Nei vienas ūkininkas neleidžia mergaičių į mokslą, jei tik išmoki namieje lietuviškai ant maldaknygių skaityt. Vienas tiktai yra pabaigęs 4 klases gimnazijos ir tą skiria ant kunigo. Žmonės žiūro ant kunigų, kaip ant dvasiškų vadovų, šenavoja juos ir priklauso jų. Ant maskolių, lenkų ir žydų žmonės žiūro, kaip jau sakiau, su užmerktomis akimis, biskį neapkęsdami jų visų; ant lietuviškų inteligantų žiūro kaip ant mokintų vyrų. Sodžiuj negyvena burliokas jokis ir nei vokietis. Ant žydų žiūro, kaip ant plėšikų ir nelabai juos apkenčia.
Čia turiu visą sodžių padalint ant 2 dalių: sodžiaus ir dvaro, kurį turi apipirkę žmonės; kožną dalį peržiūrėsim atsabniai: sodžiaus yra 13 dubų: 11 po 6 desetinas (desetina 1,5 margo), arba po ketvirtį valako, o 2 dubos po 12 desetinų, arba po pusvalakį. Teipgi yra du kampininkai ir turi po vieną desetiną žemės. Ant kolonijos pripuola 24 desetinos. In sodžių priguli tiktai 3 kolonijos ir 20 desetinų.
Žemė yra gauta per dalinimą (nadiel). Dabar apie pirktą žemę (dvarą): dvaro viso 7,5 kolionijų. Tą dvarą pirko (6) šešiese. Vienas 2,5 kolionijos (valako), antras 2, trečias 1, 4-tas ir 5-tas po pusvalakį (puskolionijos) ir žydas pirko ant žmogaus vardo valaką. Trys žmonės ir žydas gyvena ant šitos pirktos žemės, o du žmonės gyvena kituose sodžiuose, iš kurių vienas turi pusvalakį, o kitas valaką. Šitoji žemė, kaip jau sakiau, yra pirkta nuo pono Šaknos. Abelnų ganevų sodžius neturi, miško nei ežero suvis nėra sodžiaus. Turtingi ūkininkai dvaro (pirktą žemę vadina dvaru, kad būt geriau suprast) yra 2, sodžiuje vienas, kuris turi dvare Makniūnuose pirkęs 12 desetinų ir turi į du šimtų rublių kapitolo. Iš dvaro ūkininkas vienas turi į 500 kapitolo; o kitas nors neturi kapitolo ale ir skolos neturi, turi 2,5 kolonijų (valakų). Dvare yra vienas žmogus, kuris turi skolos 100 rub. (šitai datyrė, kad leido sūnų į Ameriką), pažičioj pas žmogų ir moka 8 proc.
Sodžiuj gi yra du žmonės, kurie turi skolų: vienas 100 rub., paskolino pas žmogų; kitas gi, kaip man vienas žmogus suskaitė, turi net 500 rub.; tuo tarpu tiktai 6 desetinos lauko. Kaltas visiems: ir žmonėm, ir žydams, žydui apie 100 rub. ant 20 proc. In skolas tas ūkininkas daėj daugiausiai per girtuoklystę.
Jei skolina kokį 10 rublių, tai žmonės neima procento, o jeigu 100, tai iki 10 proc. ima. Žydai iki šiolaik dar neišvarę iš namų nei vieno žmogaus. Kampininkai, kaip jau rašiau, turi po desetiną ir jų tiktai du pragyvena iš to, kad eina dirbti gaspadoriams ir ką pasėja paskui iš trečios dalies, o daugiau niekuom neužsiima.
Pjaunant rugius yra mokama už dienos darbą moterom ir vyram 25 kap., o ant savo valgio žydas moka 35 kap. (žmonės ima tiktai ant savo valgio t. y. ant gaspadoriaus); pjaunant šieną vyrui 30 kap. ant gaspadoriaus valgymo, o ant savo valgio 40 kap. Avižas pjaunant moterom moka 20 kap. Toliau gi vistiek po 15 kap. ir vyram, ir moterom. Rugius sėjant vyram moka po 25-30 k. ant gasp. valgio. Bernai ant metų gauna 25 rub., mergos 12, piemenys 7, pusberniai 16, pusmergės 8 rub. Elgetų iš Ryliškių nėra. ,,Dvaro“ ūkininkai laiko gyvulių po 8 ir daugiau, arklių po porą, o sodžiaus ūkininkai laiko gyvulių (raguotų) po 3, o arklių po porą ir po vieną (mūs šalyje važinėja vienu arkliu). Dvaro 2 ūkininkai laiko po 4 karves, po 2 poras jaučių, po 6 kiaules, po 10 avių ir po porą arklių; trečias ūkininkas laiko pora arklių, 2 karves, 3 kiaules, 7 avis. Sodžiaus ūkininkai laiko po vieną arklį (tiktai du ūkininkai turi po porą arklių), po vieną karvę ir telyčią, po kokia 3 kiaules, po 6 avis. Svetimžeminės veislės gyvulių nelaiko niekas. Arklių veislė prasta. Tiktai vienas dvaro ūkininkas mėgsta laikyt gerus arklius, bet jų nesiunčia niekur ant parodos. Ūkininkai daugiau jokių naminių paukščių nelaiko, kaip tiktai vištas ir du ūkininkai da laiko po 5 ančių. Kaip dvaro (žinoma, buvusio, o dabar ūkininkų) teip ir sodžiaus laukai kalnuoti, bet kalnai yra maži; yra ir juodžemio, molynų ir smiltynių, ir navet akmenyczių. Didžiausia dalis molinių laukų, o paskui visos dalys beveik lygios. Sodžiaus pievų yra balose daugiausia, o kitos jų (sodiečių) pievos ir dvaro po laukus. Dvaro yra ir balų, bet jos niekam negadnos, kurių bus į 4,5 desetinos abelno. Pievų nor yra nelabai daug, bet užtenka jų žmonėm; retas kuris pasisamdo sau pievos ant kokio vežimo šieno arba ant kito. Jeigu apžiūrėti gerai savo pievas, kurias turi, tai nereiks niekad niekur jų sau samdyt. Gyvulius gano po laukus – pūdymą ir po balas; nors ganevų yra nedaug, bet nėra jų kur samdyt, ba aplinkiniai sodžiai dar mažiau tur ganevų. Sodžius gano gyvulius atskyrium nuo dvaro, kuris priguli žmonėm. Dvare sodžiaus nėr jokių ganyklų. Dirvos pripuola ant valako 19 desetinų, pievų 3 desetinos, o daugiau ant balų ir raistų. Ūkės sistema trilaukė. Sėja javus šituos: rugius, kviečius, avižas, miežius, žirnius, lišius, linus ir grikius; sodina dar bulves ir sėja kanapių. Rugių ant valako sėjo 16 osminkų, kviečių 1 osminką, avižų 8 osminkas, miežių 2 osminkas, žirnių 1 osm. (osminka 20 gorcių), lišių 5 gorcius, linų 5 gorcius, grikių 2 osminkas, bulvių sodino 12 osminkų ir kanapių sėjo daržuose 1 gorcių. Veislė visokio javo prasta. Kiekvieno javo užderėjimas 3 (trečias). Linų niekam neparduoda, tiktai sau turi ir sėjimo jų nemažina, nei didina. Šiaudais šeria, spalius verčia mėšlu. Šieno niekam neparduoda, ba ledva sau turi. Mėšlo ištenka ir nesamdo niekur, ba nėr nė kur jo samdyt. Pelenų neperka niekas. Žemę dirba arklais ir akėčiom. Akėčios medinės. Aria arba jaučių pora, arba vienu arkliu. Akėja arkliais; daugiausia pora. Žemei dirbti niekas neturi pagerintų prietaisų. Rugius, kviečius, avižas, miežius pjauna pjautuvais, o mašinų niekas jokių nevartoja: menkai navet žino apie jas. Bulves vyrai kaupia daugiausia žagrėmis, retai su matikais moterys.
Šieną pjauna dalgėmis, varto ir grėbia į kupetas. Šieną ir javus veža brikuose vienu arkliu. Brikė tai yra ilgas vežimas su drangom ir su lantutėm iš šonų. Javus kulia spragilais. Kulia daugiausia patys, retai ima kūlikus, kuriem mokasi 15 kap. už dieną. Mašinų kuliamų nevartoja. Javus vėto senovišku būdu. Daržus žmonės turi nedidelius, apie vieno margo, arba da mažiau, kurie esti prie trobų. Po daržus sodina: kopūstus, kručkus, batvinius, agurkus, sėja aguonas ir kitus daiktus. Bet vis tai sėja ir sodina tiktai dėl savęs, ale ne ant pardavimo. Viskas, ką dabar išskaičiau, užima ne daugiau, kaip kokias 4 arba 5 užuoganaites. Užmiršau pasakyt, kad dar sodina svogūnus ir morkvas. Rešta gi daržo užsėja miežiais arba užsodina bulvėm. Apynių nesėja niekas.
Sodžiuj yra 3 maži sodnai, o dvaro dar likę 2 didesni. Visi jie 5 užima abelnai 1,5 margo. Tuose sodnuose auga obuoliai, grūšios, slyvos žieminės ir vysznios. Grūšios: mangaratkos, cukraukos, trancmadam, parkučės ir kitos; obuoliai: saldinukai, cukravi, stalavi ir kiti.
Vuogų niekas jokių neužlaiko, jei tiktai vyšnias. Sodnus užlaiko patys gaspadoriai. Bičių laiko: vienas ūkininkas 5 kelmus, antras 4, trečias 1 kelmą. Bites laiko aviliuose senuose. Medų parduoda, jei liekti nog naminio apsėjimo, bet virimų iš jo jokių nedaro. Dėlto, kad apie žolių darželius prie grinčių rupinasi mergos, tai kurio gaspadoriaus yra duktė merga arba dar jauna moteriškė, tai prie grinčios yra ir žolių darželis. Tuose darželiuose auga: rūtos, mėtos, rožės, diemedis, urieliai, jurginės, pivonjos, martelės, lelijos, drižažolės, gvazdikai ir kiti žolynai.
Tęsinys. Pradžia Nr. 87