Merkinės krašto muziejuje ir pasivaikščioję po miestelį susirinkusieji susipažino su mūšio istorija (lektoriai – Ernestas Kuckailis ir Mindaugas Černiauskas). Merkio rinktinės partizanus į mūšį vedė tuometinis Merkio rinktinės vadas, buvęs mokytojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, palikęs mūšio aprašymą savo atsiminimuose „Partizanų gretose“. Merkinės tilto šturmui vadovavo Šarūno rinktinės A. Juozapavičiaus grupės vadas Antanas Grušauskas- Siaubas.
Sprendimas pulti Merkinę priimtas A apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje (Kasčiūnų kaime) po to, kai 1945 m. gruodžio 4 d. Puvočiuose žuvo trys partizanai, tarp kurių buvo Marcinkonių bataliono vadas Lionginas Švalkus-Šernas. Puolimo metu partizanai Merkinėje užėmė NKVD būstinę, paštą, valsčiaus ir milicijos įstaigas.
Pasak lektoriaus E. Kuckailio, nors operacija buvo ne iki galo parengta, be jokių ryšio priemonių sunkiai organizuota, padaryta nemažai klaidų, partizanai neturėjo patirties tokiems veiksmams, ne visi tikslai buvo pasiekti, tačiau ji aiškiai parodė laisvės siekį ir priešinimąsi okupacijai.
Šalia muziejaus išsirikiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų karinė technika, ginkluotės, ekipuotės pavyzdžiai. Prieš tai kelias dienas Merkinėje vyko Lietuvos Šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės pratybos „Merkinės mūšis 2025“.
Po šv. Mišių renginio dalyvių eisena patraukė į Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinį kompleksą – Kryžių kalnelį. Memorialas Nepriklausomybės pradžioje įrengtas 1944–1953 m. žuvusiems ir sovietų valdžios užkastiems Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Dainavos apygardos partizanams. Šioje vietoje užkasta apie 140 partizanų, ryšininkų, jų rėmėjų. Iš šio skaičiaus žinomi 65 palaikų vardai ir pavardės. 1994 m. Kryžių kalnelyje pastatyta koplyčia.
Susirinkusiųjų kalbas palydėjo grupės „Ugniavijas“ karinės dainos. Padėję gėlių prie memorialo koplyčios, minėjimo dalyviai atidavė pagarbą A. Ramanauskui-Vanagui – uždegė žvakutes prie jo paminklo.
Po to Merkinės kultūros centre vyko Lietuvos šauliams skirtas seminaras „Informacinis karas, kuris vyksta nuolat“.
Po renginio Merkinėje dalis dalyvių aplankė Kasčiūnų kaime esančią A. Ramanausko- Vanago ir Vitkaus-Kazimieraičio vadavietę, taip pat Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje esantį partizanų muziejų, kuriame saugoma ir ta kruvina maldaknygė, kurią J. Jakavonis-Tigras pagavo plaukiančią ant ledo lyties.
Kaip yra rašęs A. Ramanauskas- Vanagas savo prisiminimuose, dar prieš Merkinės mūšį, 1945-ųjų gruodžio 4 d., paaiškėjo, kad maldaknygė buvo jų žuvusių kovos draugų: „Puvočių kaime poilsio metu netikėtai priešo užklupti, žuvo Marcinkonių bataliono vadas Šernas (leitenantas Kondrotas) su dviem kovos draugais. Jie laikėsi iki paskutinio šovinio, o paskui metėsi į sraunųjį Merkį. Spaudą ir visa kita, ką su savimi turėjo, taip pat sumetė Merkin“.
Vėliau A. Ramanauskas- Vanagas Merkinės mūšį yra aprašęs savo memuaruose „Partizanų gretose“. Remiantis Lietuvos ypatingojo archyvo informacija, yra žinoma, kad partizanų metraštininko plunksnos A. Ramanauskas ėmėsi 1945 m. rugsėjį, kai buvo paskirtas Merkio rinktinės vadu ir Dzūkų grupės vadui Juozui Vitkui-Kazimieračiui nurodžius fiksuoti partizanų kovas. A. Ramanauskas rugsėjo 27 d. pradėjo rašyti rinktinės kroniką (metraštį). Būdamas Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos srities vadas ragino kaupti partizanų istorijos šaltinius, rūpinosi jų išsaugojimu, 1950 m. ėmė rinkti medžiagą Pietų Lietuvos partizanų istorijai.
Atsiminimus A. Ramanauskas rašė 1950–1955 m., gyvendamas partizanų štabų bunkeriuose, įrengtuose Talačkų ūkyje Jiezno rajone, Jonionių kaime, Vinco Labanausko sodyboje Jiezno rajone, Olendernės kaime, su šeima slapstydamasis pas Stasę Bilinskienę Varėnos rajone, Bingelių kaime, pas Petrą Bruzgą Alytuje, pas kitus patikimus asmenis. Iki 1956 m. parašė tris atsiminimų dalis, kuriose pasakojo įvykius nuo 1945 m. pavasario iki 1947 m. pabaigos. Atsiminimus jis slėpė pas patikimus žmones įvairiose Pietų Lietuvos vietose, tikėdamasis, kad dalis jų vis tiek išliks.
Merkinės mūšis išsamiai aprašytas A. Ramanausko- Vanago prisiminimuose, kurie publikuojami Merkinės krašto muziejaus tinklapyje:
https://www.merkinesmuziejus.lt/naujienos/params/post/1964396/1945-m-gruodzio-15-d; (taip pat Mindaugo Černiausko straipsnyje „Merkinės mūšiui – 80“, kurį publikavome gruodžio 9, 12 ir 16 d. „Merkio krašto“ numeriuose – red.).
Jūratės Mičiulienės ir Ramūno Guigos nuotr.