Svarbiausi biografijos faktai. Išsilavinimas ir darbas žiniasklaidoje
Gimė 1936 m. vasario 14 d. dabartinio Varėnos rajono Moliadugnio kaime. Anuomet tai buvo Lenkijos okupuotos Vilniaus- Trakų apskrities Varėnos valsčiui priklausęs sodžius prie Merkio upe ėjusios demarkacinės linijos. 1946 m. baigė pradinę mokyklą gimtajame sodžiuje, 1954 m. – Varėnos I (dabar Senosios Varėnos) vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. Žurnalistinę studento praktiką 1956 ir 1957 metais atliko Varėnos laikraščio „Tarybinis balsas“ r e d a k c i j o j e . Paskutiniame kurse kelis mėnesius buvo laikraščio „Tarybinis studentas“ redkolegijos narys. Baigęs universitetą (1959 m.), V.V. Česnulis dirbo įvairių leidinių redakcijose, ketverius metus – žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ Visuomeninių mokslų skyriaus vedėju . Rašė daugiausia apie tuos su Lietuvos praeitimi susijusius įvykius ar žmones, apie kuriuos informacijos reikėdavo pasirinkti iš įvairių senų šaltinių. 1968–1972 m. redagavo dvikalbį laikraštį „ G y v e n i m a s – m o k y k l a “ . Ilgiausias kūrybinis etapas (1972–2001) prabėgo Lietuvos radijuje ir televizijoje. Nuo 1967 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) narys, aktyviai dalyvavo Senjorų klubo veikloje , LŽS internetinėje svetainėje skelbė prisiminimus, dalijosi kraštotyriniais tyrimais ir atradimais.
Istorinė ir kraštotyrinė veikla
2001 metais išėjęs į pensiją, visą energiją skyrė kraštotyrai. Nuo 2008 metų buvo laikraščio „Voruta” bendradarbis. Pagrindinės rašinių temos – kultūra, mokslo ir bažnyčios istorija, kraštotyra, taip pat paskelbė straipsnių apie okupacinės Lenkijos valdžios 1920-1939 m. persekiotą Vilnijos lietuvių spaudą. Jo darbai, pagrįsti kruopščia archyvinių dokumentų analize, buvo publikuojami „Merkio krašte“, „Trakų žemėje“ bei „Lietuvos aide“.
Vytautas Valentinas Česnulis išleido gausiais archyviniais šaltiniais paremtas knygas, kuriose sukaupta daug įdomių istorinių faktų, surinktų Lietuvos valstybės istorijos, bei Lietuvos centriniame v a l s t y b ė s archyvuose i r M o k s l ų akademijos bibliotekos rankraštyne. Pateikė nemažai retos ir daugeliu atvejų neskelbtos medžiagos
Lietuvos bažnyčios istorija yra svarbi V.V. Česnulio tyrinėjimų sritis.
Tai rodo išleistos knygos: „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (Vilnius, 2006), „Senoji Perlojos bažnyčia“ (Vilnius, 2006), „Perlojos bažnyčios“ (Vilnius, 2008), „Kalesninkų parapijos atgimimas“ (Trakai, 2013), „Nutilę varpai“ (Trakai, 2013), „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“( Trakai, 2016).
Rankraštis/knyga „Iš Varėnos II bažnyčios ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“– pirmasis solidus autoriaus darbas po ilgamečio darbo Lietuvos radijuje, pradėjęs jo, kaip „Varėnos krašto metraštininko“ kelią. Rankraštis datuojamas 2004 m., o oficialiai ši studija buvo išleista 2006 metais šiek tiek pakeistu pavadinimu – „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“. Knygoje gilinamasi į Varėnos II parapijos istoriją, aprašoma Vilniaus arkivyskupijos aplinka, kuriai parapija priklausė. Autorius rėmėsi ne tik archyvais ar B. Kviklio veikalais, bet ir asmeniniais bei giminių prisiminimais, sukurdamas dokumentišką, o ne tikybinio pobūdžio leidinį.
Gimtoji žemė: kaimų istorijos. Varėnos ir Senosios Varėnos jubiliejai.
Didžiulį dėmesį V.V. Česnulis skyrė Varėnos rajono kaimų praeičiai, ją įamžindamas knygose „Moliadugnis ir jo apylinkės“ (2007, 2008), „Poringė apie Mergežerio sodžių“ (2011), „Tarp ežerų ir girių: Girežerio kaimo istorija“. (2016) . Varėnos miesto jubiliejui skirta knyga „Varėnai 150 metų“(2012). Autorius Varėnos gimimą sieja su Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimu. Miesto įsikūrimo data laikoma 1862 m. rugsėjo 5 d. (pagal senąjį kalendorių), kai į stotį atriedėjo pirmasis traukinys. Knygoje didžiausias dėmesys skiriamas pirmajam Varėnos šimtmečiui (iki 1962 m.). Čia apžvelgiama geležinkelio reikšmė, stoties rajono augimas, pirmieji pastatai ir gyventojų bendruomenės formavimasis. Darbas paremtas gausiais archyviniais dokumentais iš Lietuvos valstybės istorijos bei centrinių archyvų. Taip pat autorius svariai prisidėjo prie reprezentacinio leidinio „Senoji Varėna – 600“ (2014). Solidžiame kolektyviniame leidinyje Vytauto Valentino Česnulio straipsnyje „Pradžių pradžia“ detaliai apžvelgiama vietovės istorija nuo LDK medžioklės dvaro laikų iki sovietinės okupacijos.
Bus daugiau