Kovingoji Varėnos praeitis: šauliai 1919–1940 metais. V. Česnulis savo žvilgsnį nukreipė ir į Varėnos krašto šaulius. Knygoje „Varėnos krašto šauliai 1919–1940“ (2008) aprašoma Lietuvos šaulių sąjungos veikla, vaid muo ir konkrečių asmenų likimai Varėnos regione tar pukario laikotarpiu. Leidinys išsiskiria kruopščiai surinktais istoriniais faktais, atsklei džiančiais to meto patriotinę aplinką. Knygoje fiksuojama 1919–1940 m. laikotarpio šau lių veikla, kuri apima kovas už nepriklausomybę, kultūrinę bei organizacinę veiklą, šaulių įtaką vietos bendruomenei. Gana daug informacijos pa teikiama apie atskirus šaulių būrius. Minima daugybė pa vardžių. Todėl atskirų vietovių skaitytojams knyga primins jų apylinkių nepelnytai pamirš tus šaulius. Štai keli sakiniai iš istoriko doc. dr. Sigito Je gelevičiaus pratarmės straips nio „Iš užmaršties prikelti šauliai“: „Vytauto Česnulio parengta šaulių studija neabe jotinai turi mokslinės vertės, nes gerai dokumentuota. Dar didesnė šios knygos pažintinė vertė. Reikšminga kaip ugdan ti patriotizmą, pasididžiavimą savo regionu ir jo žmonėmis, kūrusiais bei stiprinusiais mūsų Valstybę. Ši knyga bus gražus paminklas praėjusio šimtmečio trečiojo ir ketvirto jo dešimtmečių šauliams, ypač Nepriklausomybės kovų daly viams. Iš užmaršties prikelti šauliai savo gyvenimu liudija, iš kur mes atėjome“.
Nuo bendruomenės prie asmenybės: mokytojai Grušauskai. Vytauto Valentino Česnulio knygelė „Moky tojai Grušauskai“ buvo iš leista 2019 metais. Knygoje aprašomas iškilus Varėnos krašto asmenybių – mokytojų Grušauskų – gyvenimas ir jų indėlis į vietos švietimą bei kultūrą. (Sutuoktiniai Pranas ir Marijona Grušauskai – Vil niaus arkivyskupo Gintaro Grušo tėvai). „Marijona (Ma rija) Petrušytė-Grušauskienė ir Pranas Andrius Grušauskas domino tik kaip buvę mano gimtojo Varėnos krašto mo kytojai, kurių kitas kelias dešimtis esu šen ten aprašęs. Sutuoktinių Grušauskų-Grušų gyvenimo užsienyje ir sugrį žus į Lietuvą neliečiau“, – rašo V.V. Česnulis.
Straipsniai, tapę knyga.
Knyga „Kūrybos taku“ (iš leista 2021) – žinomo žurnalisto, redaktoriaus ir krašto tyrininko istorinių straipsnių rinkinys. Knygoje surinkti autoriaus straipsniai, kuriuose gausiai remiamasi archyvi niais šaltiniais, analizuoja ma Varėnos krašto, Pietryčių Lietuvos istorija, kultūros paveldas bei žymių žmonių biografijos.
Metraštininkas tarp mūsų: Vytautas Valentinas Česnulis ir Varėnos viešoji biblioteka. Šis žymus kraštietis nuolat domėjosi bibliotekos kraštotyros fondu, dovanojo įvairios medžiagos, susijusios su Varėnos rajono istorija. Bibliotekoje saugomi jo rankraščiai: „Iš Varėnos II bažnyčios ir Vilniaus arki vyskupijos istorijos“(2004), „Žmonės KGB pinklėse“ (Vil nius, 2018, balandis) ir „Se noji Varėna: Pradžių pradžia“ (2015). Pastarojo rankraščio įžangoje autorius nurodo, kad tai pirminis, išsamesnis tekstas, kurio tik dalis pateko į jubiliejinį leidinį „Senoji Varėna 600“.
Palaikydamas glaudų ryšį su biblioteka V. V. Česnulis ne tik atidžiai vertino bibliotekininkių rašytus tekstus, bet ir negailėjo patarimų bei korektūrų. Jis buvo reiklus kiekvienai detalei. Štai 2009 m. sausio 12 d. laiške jis korektiškai pataiso biblio tekos bibliografę Laimutę Cibulskienę dėl Valkininkų apskrities panaikinimo da tos: „Drįstu pataisyti Jūsų bibliotekos vyr. bibliografę Laimutę Cibulskienę: Valki ninkų apskritis panaikinta ne 1940 m. sausio 25 d. (...), o 1940 m. vasario 8 d.“ Kaip įrodymą autorius nurodė savo tėvo pasą, išrašytą paskutinę apskrities egzistavimo dieną. Šis laiškas įdomus tuo, kad autorius remiasi pirminiu šaltiniu (tėvo pasu), o tai rodo jo, kaip kraštotyrininko, profesionalumą – jis netikėjo „sausa“ statistika, jei turėjo tiesioginių įrodymų.
Bibliotekos darbuotojų pakviestas Varėnos kultū ros centro salėje įvykusioje konferencijoje „150 Varėnos istorijos minučių“ (2012 m.) skaitė pranešimą „Varėnos pradžia“. 2012 m. sausio 25 d. E. Glavickienei ir L. Ci bulskienei rašytame laiške Vytautas Valentinas Česnulis dalijasi mintimis apie būsimą leidinį Varėnos jubiliejui ir at skleidžia savo istorinį požiūrį į miesto kūrimosi pradžią:
„Didžiai gerbiamos Ponios, Ačiū už laišką, kurį gavau 1.20. Gerai sumanėte – su rengti konferenciją Varėnos 150-mečiui. Pasigirsiu: dar rudenį ėmiau šį tą rašyti apie Varėnos istoriją. Maniau, „Vorutai“ rašinį pasiūlysiu. Paskui šovė į galvą: o jeigu tai progai pa rengus knygelę? Po Naujųjų metų užgirdau, kad internete yra N. Verslovo kreipimasis dėl jubiliejaus. Pasikalbėjęs telefonu su p. R. Svirskiene iš rajono merijos, sausio 10 d. išsiunčiau jai savo siūlomo leidinio planą. Jį R. Svirskie nė norėjo parodyti merui. Didesnis teksto rašymas jau atliktas. Trūksta iliustracijų, kurių praktiškai beveik netu riu. Jeigu rajono savivaldybė paremtų, turėtų išeiti knygelė gal perpus plonesnė už „Mer gežerį“. Apie Varėnos kūrimosi pradžią parašęs. Gaila, kad Lietuvoje nėra XIX a. – XX a. pradžios geležinkelių ar chyvų. Pasitenkinau keliomis senomis rusiškomis knygomis. Pagal mane Varėnos kūrimosi pradžia reikėtų laikyti tarpą nuo gelež. stoties steigimosi iki 1915 m. ar gal iki 1918 m., kai išsinešdino kaizerio vokiečiai. Nepriklausomybės kovos dėl Varėnos vertos ats kiro pranešimo. Taigi kelių mašinraščio puslapių pranešimėlis išeitų ir apie Varėnos pradžią. Mieste lis labiau plėstis ėmė po 1920 m., lenkų laikais.
Dėkoju už dėmesį ir teikiamą garbę“
Vyt. Česnulis (parašas)
Vilnius
Tais pačiais metais V.V. Česnulis dalyvavo Varėnos viešosios bibliotekos rengi nyje, kuriame buvo aptarti žinių apie Varėną konkurso rezultatai ir įvertinti konkurso nugalėtojai. 2016 m. kovo 9 d. bibliotekoje iškilmingai paminėtas autoriaus 80-metis – jubiliejaus proga jį sveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos ir laikraščio „Voruta“ atstovai. V. V. Česnulis liko ištikimas tradiciniam bendravimui: retai naudodamasis internetu ar elektroniniu paštu, jis pirme nybę teikė gyvam pokalbiui telefonu.
Šiandien belieka tik apgailestauti, kad tie pokalbiai neišliko užfiksuoti – laikas pamažu dilina atmintį, o at kurti kiekvieną detalę tampa vis sunkiau. Tačiau atmintyje liko žinojimas, koks svarbus man buvo šis ryšys: telefonu skambindavau dažnai, kas kart ieškodama patvirtinimo ar tikslindama vieną ar tai kitą istorinį faktą. Jis visada būdavo pasirengęs paaiškinti.
Apdovanojimai ir įvertinimai
2012 m. Varėnos rajono savivaldybės padėka už pra nešimą „Varėnos pradžia“ konferencijoje „150 Varėnos istorijos minučių“; 2015 m. – Senosios Varėnos bendruo menės padėkos ženklas už indėlį leidžiant knygą „Senoji Varėna – 600“ ; 2017 m. – me dalis „Už nuopelnus žurna listikai“ (už profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą); 2017 m. – Varėnos rajono savival dybės kultūros ir meno tarybos „Sidabrinės bitės“ ženklas bei kultūros premija; 2018 m. – Stanislovo Rapalionio premija už Pietryčių Lietuvos kultūros ir švietimo sklaidą. Vytautas Valentinas Česnulis mirė 2022 balandžio 26 dieną. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse. Parodoje – V.V. Česnulio, remiantis archyviniais šalti niais, parašytos knygos: „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos isto rijos” (2006), „Senoji Perlojos bažnyčia” (2006), (abi knygos - istorija, o ne tikyba) „Perlo jos bažnyčios” (2008), „Mo liadugnis ir jo apylinkės” (du leidimai (2007, 2008), gimtojo kaimelio istorija platesniame fone), „Varėnos krašto šauliai 1919-1940”, „Kalesninkų parapijos atgimimas: Kales ninkų bažnyčios statytojas ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas kunigas Mykolas Rudzis” (istorinė apybraiža, 2013), „Nutilę varpai “ (apybrai ža apie Lietuvos bažnyčios varpus, 2015), „Poringė apie Mergežerio sodžių” (2011), „Varėnai 150 metų” (2012), ,,Senoji Varėna - 600” (2014, knygoje V. Česnulis aprašė Senosios Varėnos istoriją iki sovietinės okupacijos), „Tarp ežerų ir girių: Girežerio kaimo istorija” (2016), „Ka nauninkas Klemensas Maliu kevičius” (2016), „Merkinės cerkvė“ (2019), „Mokytojai Grušauskai“ (2019), „Kūrybos taku“ : [istorinių straipsnių rinkinys] (2021). Parodą papildo kompiute riu atspausdinti V.V. Česnulio kraštotyros darbai: „Iš Varė nos II bažnyčios ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“, „Se noji Varėna: pradžių pradžia“ (tai tekstas knygai „Senoji Varėna 600“) ir „Žmonės KGB pinklėse“ bei literatūra apie V.V. Česnulį. Ši paroda – tai ne tik is torinių faktų rinkinys, bet ir gyvas pokalbis su Varėnos krašto metraštininku Vytautu Valentinu Česnuliu. Jo kruopš tumas, reiklumas detalei ir meilė gimtajai žemei paliko neišdildomą pėdsaką mūsų bibliotekos fonduose ir krašto atmintyje. Kviečiame ne tik apžiūrėti leidinius, bet ir atrasti savo ryšį su praeitimi.
Pabaiga. Pradžia Nr. 13